Atnaujintas 2008 sausio 30 d.
Nr.8
(1601)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Konfesinė ir ekumeninė padėtis Jungtinėse Valstijose

Mindaugas BUIKA

Religinių bendruomenių gausa

Kaip jau buvo pranešta, šiemetinei Maldų už krikščionių vienybę savaitei, kuri jau 100-ąjį kartą tradiciškai celebruota sausio 18-25 dienomis, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos ir Pasaulio Bažnyčių tarybos kartu adaptuotą medžiagą parengė Jungtinių Amerikos Valstijų ekumeninės organizacijos. Ta proga buvo apžvelgti statistiniai duomenys apie konfesinę padėtį šioje šalyje, turinčioje didelę įtaką ne tik ekonominiam, politiniam, bet ir religiniam pasaulio gyvenimui. Svarstytas ten vykstantis gana intensyvus skirtingų Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių bendradarbiavimas, jo pasiekimai ir problemos.

JAV gyventojų religinės priklausomybės vaizdas labai sudėtingas: pagal savarankiškų bažnytinių organizacijų ir sektų gausą ši šalis užima pirmą vietą pasaulyje. Pagal 2007 metų žinyną, kurį jau 75-ą kartą skelbia Niujorke būstinę turinti Nacionalinė Bažnyčių taryba, krikščioniškų Bažnyčių registruotų narių Jungtinėse Valstijose skaičius siekia 165,9 milijonus. (Naujausiame žinyne „2007 Year book of American and Canadian Churches“ pateikti 2005 metų duomenys, kuriuos Bažnyčios surinko ir apdorojo 2006-aisiais.)

Didžiausia krikščioniška Bažnyčia Jungtinėse Valstijose išlieka Katalikų Bažnyčia, kuriai, pagal 2007 metų žinyną, priklauso 69,1 mln. tikinčiųjų. Taigi, katalikai JAV sudaro maždaug 42 proc. visų krikščioniškų Bažnyčių narių. Protestantai Jungtinėse Valstijose sudaro daugumą tikinčiųjų, tačiau jų atskiros konfesijos yra žymiai mažesnės už Katalikų Bažnyčią ir kiekviena jų dažnai būna pasidalijusi į daugelį nepriklausomų struktūrinių vienetų. Antroji pagal narių skaičių Jungtinių Valstijų krikščionių konfesija yra baptistai, kurių trys didžiausi struktūriniai vienetai, įeinantys į JAV gausiausių Bažnyčių dešimtuką, iš viso turi apie 25 mln. narių.

Dešimt didžiausių JAV krikščioniškų Bažnyčių pagal 2007 metų žinyną: Katalikų Bažnyčia (69,1 mln. narių), Pietų baptistų konvencija (16,3 mln.), Jungtinė Metodistų Bažnyčia (8 mln.), Jėzaus Kristaus paskutinės dienos šventųjų Bažnyčia (mormonai) (5,7 mln.), Dievo Kristuje Bažnyčia (5,5 mln.), Nacionalinė baptistų konvencija (5 mln.), Evangelikų Liuteronų Bažnyčia Amerikoje (4,8 mln.), Amerikos nacionalinė baptistų konvencija (3,5 mln.), Presbiterionų Bažnyčia (3,1 mln.), Dievo asamblėjos (2,8 mln.).

Kaip minėta, daugelis krikščionių konfesijų Jungtinėse Valstijose yra pasidaliję į atskirus struktūrinius vienetus, todėl Bažnyčių sąrašas neatspindi tikrosios konfesinės sudėties. Štai JAV yra apie 4-5 mln. stačiatikių, tačiau vieningos Stačiatikių Bažnyčios nėra, nes stačiatikių bendruomenės pasidalijusios pagal nacionalinę priklausomybę (rusai pavaldūs Maskvos patriarchatui, graikai – Konstantinopolio patriarchatui, rumunai, serbai, bulgarai priklauso nacionalinėms Stačiatikių Bažnyčioms). Dėl to, kad nėra bendro „centro“, kyla problemų bendraujant, kadangi sutarimo dažnai nebūna pačios konfesijos viduje, tarp vadinamųjų „konservatyviųjų“ ir „progresyvių“ jos dalių tiek teologinėje, tiek etinėje ir kultūrinėje sferose.

Paaštrėję nesutarimai etiniais klausimais

Nepaisant tokių tendencijų, tarp JAV protestantų krikščionių, davusių pradžią vadinamajam naujajam sekmininkų sąjūdžiui, skelbiančiam grįžimą prie „ištakų“ ir įtariai žiūrinčiam į ekumenines pastangas, tradicinėse konfesijose stiprėjo vienybės siekis. Dėl to Jungtinė Metodistų Bažnyčia (1968 metais), JAV Presbiterionų (Reformatų) Bažnyčia (1983) ir Evangelikų Liuteronų Bažnyčia Amerikoje (1987) gana sėkmingai subūrė anksčiau pasidalijusias tos pačios tradicijos bendruomenes. Vatikano II Susirinkimo (1962-1965) mokymo įkvėpta Jungtinių Valstijų Katalikų Bažnyčia taip pat aktyviai įsitraukė į tarpkonfesinį dialogą, darydama jam didelę įtaką tarptautiniu mastu.

Kaip tik Jungtinėse Valstijose pradėtas vietos katalikų ir liuteronų dialogas įgalino paskelbti bendrą pareiškimą dėl Nuteisinimo tikėjimu doktrinos, kuris tapo pagrindu vėlesniam katalikų ir liuteronų susitarimui šiuo svarbiu teologiniu klausimu. Taip pat JAV Katalikų Bažnyčios struktūrizuoti dvišaliai santykiai su vietos stačiatikių vyskupais davė postūmį tarptautiniams katalikų ir stačiatikių ryšiams, pastaraisiais metais patyrusiems nemažų išbandymų. Ir tarp Jungtinių Valstijų protestantų konfesijų vykstantis dvišalis dialogas kartais būna gana rezultatyvus: štai episkopalai (anglikonai) ir liuteronai susitarė bendrauti celebruojant eucharistiją, pripažinti vieni kitų kunigystę ir dalintis sielovados tarnyste.

Jungtinėse Valstijose, kaip Europoje bei kitose pasaulio šalyse, dėl dvišalių ir daugiašalių ekumeninių pastangų pasiektas suartėjimas, o kai kuriais atvejais netgi konsensusas tuose doktrinos reikaluose, kurie ilgą laiką buvo pasidalijimų priežastimi. Kita vertus, protestantų konfesijose vykstant liberalizacijos procesui, tarp Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių paaštrėjo nesutarimai dėl lyties klausimų ir socialinės ir seksualinės etikos. Skirtingi moters vaidmens ir ypač moterų kunigystės vertinimai Bažnyčioje iškėlė naujas kliūtis tarp tradicinių dialogo partnerių.

Taip pat ir žmogaus seksualumo srityje, ypač požiūryje į homoseksualius santykius, atsirado pozicijų poliariškumas tiek visuomenėje, tiek ir tarp krikščioniškų Bažnyčių, teigiama 2008 metų ekumeninei savaitei parengtoje medžiagoje. Tarp JAV Bažnyčių išryškėjo tam tikri nuostatų skirtumai dėl taikos ir karo, tarp jų ir dėl pastarosios kampanijos Irake. Pažymėtina, kad Bažnyčios, kartais labai skirtingos ekleziologiniuose dalykuose, – pavyzdžiui, sekmininkai ir katalikai, randa bendrą kalbą esminiuose etiniuose klausimuose.

Viena iš JAV tarpbažnytinių santykių aktualijų buvo ir lieka rasizmas. Netgi panaikinus vergiją juodaodžiai nebuvo laukiami baltųjų maldos namuose. Visa tai nulėmė specifinių juodaodžių bažnytinių bendruomenių, tokių kaip Afrikiečių Metodistų Episkopatų Bažnyčia, Nacionalinė Baptistų Bažnyčia ir kitų atsiradimą. Nors rasizmas įstatymais draudžiamas ir iš esmės netoleruojamas, tačiau liko Amerikos neužgijusiu randu, pripažįsta medžiagos ekumeninei savaitei rengėjai. Beveik 250 afrikiečių vergavimo Jungtinėse Valstijose metų paliko sunkią paveldo naštą.

Pilietinis karas neišvadavo Amerikos iš rasizmo, jo nepanaikino ir 1965 metais juodaodžiams ir baltiesiems suteiktos lygios teisės. Ekumeniškai veikdamos Bažnyčios daug pasiekė kovodamos su rasizmu tiek savo struktūrų viduje, tiek išorėje, tačiau rasinė įtampa išliko. Tenka pastebėti, kad JAV veikiančios rasiškai vienalytės (kaip ir tautinės tikinčiųjų bendruomenės) įnešė daug pozityvaus į amerikiečių krikščioniško gyvenimo visumą, kaip ir į ekumeninį sąjūdį. Pažymėtina, kad Maldų už krikščionių vienybę laikotarpiu Jungtinėse Valstijose yra minimas žymus kovotojas su rasine diskriminacija – juodaodis dvasininkas Martinas Liuteris Kingas. Jo gimtadienis – sausio 20-oji – yra JAV valstybinė šventė – ir tas taip pat turi tam tikrą ekumeninį aspektą.

Organizacinių pastangų įvairovė

Kova su socialine nelygybe, skurdu, rasine ir etnine diskriminacija nuo seno buria Bažnyčias ir bažnytines bendruomenes Jungtinėse Valstijose. Šio bendradarbiavimo ir vieningos veiksmų programos reikšmingiausias rezultatas buvo 2006 metų kovo 30 dieną įkurta nauja ekumeninė organizacija „Krikščionių Bažnyčios kartu“ („Christian Churches Together“), teikianti vilties glaudesniam bendradarbiavimui. Organizaciją sudaro penkios denominacinės grupės – sekmininkų, katalikų, stačiatikių, protestantų ir rasinė (etninė). Pastaroji, rasinė, grupė sudaryta atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų rasinės nelygybės istoriją.

Tarptautiniu tapęs „Krikščionių Bažnyčios kartu“ sąjūdis yra iškėlęs keturis ekumeninius uždavinius: pirma, celebruoti bendrą tikėjimo išpažinimą į Triasmenį Dievą; antra, stengtis geriau pajusti ir pažinti Šventosios Dvasios vadovavimą per bendrą maldą ir teologinį dialogą; trečia, ugdyti tarpusavio broliškumą ir draugystę per abipusę paramą ir palaikymą; ir ketvirta, siekti geresnio tarpusavio supratimo, patvirtinant turimus bendrumus ir pripažįstant bei gerbiant skirtumus.

Jungtinėse Valstijose aktyviai veikia tradicinė ekumeninė organizacija – Nacionalinė Bažnyčių taryba, įkurta 1950 metais ir jungianti 35 krikščionių Bažnyčios ir bažnytines bendruomenes. Jos nuostatose pažymima, kad ši krikščionių bendrija, atsiliepdama į apreikštąjį Šventąjį Raštą ir išpažįstanti Jėzų Kristų, įsikūnijusį Dievo Žodį, kaip Išganytoją ir Viešpatį, siekia Bažnyčios vienybės. Pasikliaudamos Šventosios Dvasios perkeičiančia galia, Nacionalinės Bažnyčių Tarybos narės vykdo bendrą misiją – dėl Dievo garbės tarnauja visai kūrinijai. Nors Katalikų Bažnyčia nėra organizacijos narė, tačiau aktyviai bendradarbiauja prie Tarybos veikiančioje 1960 metais įkurtoje Tikėjimo ir santvarkos (Faith and Order) komisijoje realizuojant įvairius ekumeninius projektus.

Panašios ekumeninės tarybos bei komisijos veikia ne tik nacionaliniame, bet ir lokaliniame – regiono, apskrities, miesto – lygmenyje ir jose dalyvauja beveik visų ten veikiančių Bažnyčios ir bažnytinių bendruomenių, įskaitant katalikus, dvasininkai ar kiti paskirti asmenys, taip sudarydami išplėtotą bendradarbiavimo tinklą. Seminarijose, religinėse kolegijose ir universitetuose skatinama arba net rekomenduojama, kad studentai dalyvautų ekumeninio sąjūdžio rengiamose priemonėse. Šį darbą koordinuoja Bažnyčiose ir bažnytinės bendruomenėse veikiančios atitinkamos struktūros, pavyzdžiui, JAV katalikų vyskupų konferencijos Ekumeninių ir tarpreliginių reikalų sekretoriatas, turintis padalinius ir atskirose diecezijose.

Kartu su Maldų už krikščionių vienybę nacionaliniais ir lokaliniais renginiais Jungtinių Valstijų krikščionys, įvertindami ekumeninės maldos reikšmę, buriasi kartu pasimelsti už vargšus, ligonius, netikinčius, už karines pajėgas, saugumą ir už visą tautą. Tam išnaudojamos tokios progos, kaip Pasaulinė ligonių diena, Pelenų trečiadienis, Didysis penktadienis, gegužės mėnesį JAV prezidento kasmet skelbiama Nacionalinė maldos diena ir kitos valstybinės bei liturginės šventės. Tokiais momentais gaivinamas gilus brolybės jausmas, padedant Šventajai Dvasiai, nustumiami į šalį pasidalijimai, įtarinėjimai ir stiprinama vienybė bei pasitikėjimas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija