Atnaujintas 2008 vasario 1 d.
Nr.9
(1602)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nepavykęs Mažasis perversmas

Linas ŠALNA

Lietuvos padangėje – naujas „politinis“ persidalijimas, džiuginantis neokomunistus. Todėl neokomunistai, sulaukę palankaus momento, taip pat sutarę kai kuriuos politinius veiksmus vykdyti su Kėdainiuose vis dar namų arešte esančiu V. Uspaskichu, prie savo mažumos prisijungė A. Paulausko vadovaujamą socialliberalų frakciją ir pradėjo puolimą. Atrodo, viskas vyksta sėkmingai. Bet ir ne visai. Iš vadinamųjų socialdemokratų išmestas A. Paleckis sugalvojo burti kažkokį „frontą už Lietuvą“. Iš savo senelio, okupantų padaryto „Lietuvos prezidentu”, ir tėvo – garsiojo sovietinio diplomato (užsienio apžvalgininkai seniai žino, kad po tokių diplomatų kauke slėpdavosi išmuštruotas, gudrus „žvalgybininkas“), dabar europarlamentaro – jis perėmė visas ideologinio darbuotojo savybes. Todėl dabar visai nesunkiai iškėlė daugumai labai viliojantį šūkį: „Visos be išimties Lietuvos parlamentinės partijos nesugebėjo pasipriešinti Lietuvos valstybės išpardavimui ir visos be išimties pasidavė klanų valdžiai“. Dar daugiau, naująją partiją A. Paleckiui burti pasitaikė labai tinkamas momentas, galįs jį padaryti didvyriu, nes priešinasi mistinio „liūtuko“ – „Leo LT“ atsiradimui. (Projektą „liūtuku“ pavadino „NDX energija“ tarybos narys Žilvinas Marcinkevičius, besigrumiantis derybose su Vyriausybe.) Todėl A. Paleckis drąsiai metėsi „sustabdyti“ Kirkilo stumiamą „Leo LT“ projektą. Gal tikrai Paleckio kuriamas frontas, kai jis pats teigia, suras šalininkų visoje Lietuvoje, „kiekviename šalies rajone“? Pabodusį Paksą juk reikia pakeisti kuo nors kitu...

Argi daugelio neimponuoja ir kitas drastiškas A. Paleckio pareiškimas, kad reikia nacionalizuoti buvusią „Komjaunimo tiesą“ – neaiškiai prichvatizuotą ir visoje žiniasklaidoje įsigalėjusią „Lietuvos ryto“ pavadinimu, kuri išsijuosusi gynė KGB rezervistą Saugumo departamento poste. Valdantiesiems, be to, labai nepatiko Paleckio pasiūlymas organizuoti partinį referendumą ir įrodyti, kad esą eiliniai socialdemokratų partijos nariai nesutinka su Kirkilo nuostata, jog nacionalinį investuotoją „Leo LT“ reikia kurti drauge su privataus kapitalo bendrove „NDX energija“, valdančia Vakarų skirstomuosius tinklus (VST). „Kiekvienas Seimo narys, kuris pakels ranką už šį projektą, pakels ranką prieš Lietuvą. Ir bus įrašytas į juodžiausius Lietuvos istorijos puslapius. Tai dar vienas – tik šįkart jau paskutinis – oligarchinio Seimo kėsinimasis į Lietuvą“, – prieš savo partinio viršininko suregztą planą grūmojo jaunasis Paleckis. Sausio mėnesį kalbėdamas uždarame tarybos posėdyje A. Paleckis piktinosi ir vadovybės politika, ir oligarchijos įsigalėjimu, ir LSDP lyderio, premjero G. Kirkilo silpnumu, ir net pasiūlė jam atsistatydinti: „Gediminai, Tu nebevaldai situacijos partijoje ir Vyriausybėje. Tu turi pasitraukti!”. Pasak A. Paleckio, dabar valstybei vadovauja ne valdžia, o „blogio ašis – Vainauskas (dienraščio „Lietuvos rytas” vyriausiasis redaktorius – red.), „VP Market“ ir „valstybininkai“. Ne visiems Paleckio partiečiams patiko ir jo „susidainavimas“ su Vilniaus savivaldybės tarybos liberaldemokratais, už ką jis ir buvo gavęs sostinės vicemero kėdę. Taigi nuodėmių jaunėlis Paleckis prieš naujos kartos „socialdemokratus“ (priešingai seniesiems A. Brazausko bendraamžiams) pridarė tikrai labai daug... Ir todėl buvo „išmestas iš (komunistinio) rojaus“.

Lozungais kalbėti mėgstantis politikas sako, kad jo sukurtas frontas bus naujas judėjimas, nepanašus į jokias kitas partijas: „Iki šiol visos partijos propagavo liberalizmą. Pagal liberalus, viskas buvo leista. Leista skurdinti ir apgaudinėti žmones. Leista apvogti valstybę. Mes sakome „NE“ klanų valdžiai. Mes sakome „TAIP“ Lietuvos žmonių valdžiai“. A. Paleckis tikina, kad maždaug po mėnesio įvyks naujos partijos steigiamasis suvažiavimas, kuriame ir paaiškės tikslus „fronto“ narių skaičius, lyderiai ir pavadinimas. A. Paleckis taip pat nusprendė nesiekti per teismus sugrįžti į LSDP. Atseit, „bylą Kirkilui iškels istorija“. Kartu jis teigė nesitrauksiąs iš Vilniaus savivaldybės vicemero posto.

Taigi, nesunkiai surinkęs valdančiąją, šiuo atveju, neokomunistinę ir KGB rezervistinę daugumą, G. Kirkilas kuria naują vyriausybę. Pasitaręs su Paulausku, jis jau teikia A. Paulausko kandidatūrą į Aplinkos ministro postą. Į Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko ir tuo pačiu Seimo pirmininko pavaduotojo postą skiriamas A. Valionis, į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postą – V. Stankievičius, į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko postą A. Sadeckas Anksčiau buvo planuota grąžinti jį į NSGK pirmininko postą – vietoj išstumto A. Matulevičiaus. Tiesa, visos kagėbistinės šutvės ujamas A. Matulevičius sugalvojo pasispardyti – ėmė ir padavė pareiškimą (neiškentęs jam daromo spaudimo iš Premjero pusės bei visų kitų „valstybininkų“ ir žinodamas apie gresiantį pašalinimą) ir pats (protesto ženklan) atsistatydina. Ir nors „opozicionieriai“, t.y. konservatoriai tuoj pat pasiūlė A. Matulevičiaus prašymo nesvarstyti, nes jis išgautas „nekonstitucinio persekiojimo būdu“, t.y. nedemokratiškai, neokomunistinė dauguma „įžūlųjį“ NSGK pirmininką pabandė „sutvarkyti“ – atleidimo klausimą svarstė iškart nieko nelaukdami. Taigi panoro įjungti neokomunistų seniai taip puoselėtą „buldozerį“ (kai atmetamas bet kuris opozicijos pasiūlymas).

Tačiau įvyko neįmanomas dalykas: po kelių seimūnų pasisakymų ir keleto nereikšmingų replikų KGB rezervistus dangstanti dauguma nesurinko reikiamo balsų skaičiaus ir A. Matulevičius nebuvo atstatydintas iš NSGK vadovo pareigų. Kaip čia taip įvyko?! To net patys valdantieji nesupranta. O juk buvo taip gražiai pasirengta – A. Matulevičius atstatomas, komitetui pradeda vadovauti jei ne Sadeckas, tai Stankievičius, ir viskas eina kaip sviestu patepta – Seime jokios VSD ataskaitos, kaip įgyvendinamos parlamentinio VSD problemų tyrimo išvados, nesvarstomos, o VSD pažymos, anksčiau užblokuotos buvusio VSD vadovo, KGB rezervisto, ir toliau lieka užblokuotos. Premjero elgesys, spaudžiant A. Matulevičių išeiti iš posto, konservatorių apibūdintas kaip „ypatingai pavojingas precedentas“, bus nuleistas kokiais nors juokeliais, pavyzdžiui: „Argi aš jį spaudžiu? Aš tik savo nuomonę pasakau“.

Kaip sakė Rasa Juknevičienė, A. Matulevičių iš NSGK komiteto stumia „bijantys tiesos“ – tie, „kurie tikisi, jog sunaikinę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, jo didesniąją dalį, paslėps savo nešvarias rankas, t.y. medžiaga apie jų nešvarias rankas niekada nebus atskleista“. Viena iš pažymų, kurių taip ir nesugebėjo pareikalauti Seimas, yra apie tai, kaip „visas mūsų mintis valdančio dienraščio“ („Lietuvos ryto“ - red.) savininkas „tariasi su „Dujotekanos“ vienu iš savininkų „išjungti“ pernelyg giliai tirti norinčius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius. Už tai buvo suderėti dideli pinigai. Juos suvedė, anot R. Stonio („Dujotekanos“ vadovo – red.), berniukai, labai bijantys (VSD – red.) tyrimo“, – sakė parlamentarė. Tačiau, kaip toliau teigia R. Juknevičienė: „2008 sausį, atrodo, jiems pradeda sektis – „išjungus“ komitetą, bus užgniaužta tiesa. Pažymos apie valstybės užvaldymą (o tai korupcijos aukščiausioji forma) tebėra pas Povilą Malakauską. Jis, kaip ir liūdnos atminties Pocius, pažymų nei komitetui, nei Seimui neduos, kaip neduos toliau tirti ir „Dujotekanos“ reikalų. Ne jūsų reikalas, mieli Lietuvos žmonės, žinoti, kaip tikroji Lietuvos valdžia gyvena ir kokias pinkles rezga. Kad slepiamose pažymose daug tiesos.<.. > Vienos televizijos vakar (sausio 29-ąją – red.) parodytas siužetas apie klano intrigas, pastatant Kirkilą į premjerus, tik sustiprina kontržvalgybininkų liudijimus. <...> Turim ne tik užvaldytą Valstybės saugumo departamentą, kuriame, beje, šiandien padėtis lygiai taip pat bloga, kaip ir prie Pociaus. Akivaizdu, kad tos pačios jėgos ima Seimą, bent didesniąją jo dalį. 2006 metais dar buvo kam parašyti pažymas apie bandymus užvaldyti valstybės institucijas. Šiandien jau ir to nebėra. A. Matulevičius stumiamas iš komiteto todėl, kad „Gazprom”, parsiuntęs savo vaikiną (Uspaskichą – red.) atgal į Lietuvą, nurodė abiem iki šiol dėl „otkatų“ besivaržiusiems vaikinams (turiu galvoj Stonį su Uspaskich) daugiau taip žiauriai nebesipykti. Pernelyg brangiai kainavo tos pjautynės – krito dujų pinigais „išugdytas“ Paulauskas, turėjo sprukti Maskvon Viktoras, atsirado pavojus, kad nebus įstengta išlaikyti Jakunino „berniukų“ strateginiuose postuose. Todėl ir matom dabar ten parežisuotą Šėpos teatrą – Viktoras (Uspaskichas – red.) atsiprašo Artūro (Paulausko – red.), tas grįžta prie Gedimino (Kirkilo – red.), Albinas (Januška – red.) siunčia signalus vienam teisingam teismui, tiriančiam Darbo partijos skundus, vienas laikraštis viską teisingai aprašo, viena televizija teisingai parodo, du politikos šou meistrai teisingai paaiškina... „Ir bulvės vėl žydės“, – tokia turi būti viso šio absurdo teatro pabaiga. Pažydės, bet neilgai. Nes koloradiniai jas augina. Sugrauš, nespėjusias užaugti, jie patys, klastingai ir gobšiai šypsodamiesi. Kaip pagraužė ir sukompromitavo labai reikalingą Atominės elektrinės projektą. Gaila, kad visa tai kol kas reiks kaip nors iškęsti. O visa tai truks tol, kol mes, Seimo nariai, leisime melagiams ir intrigantams valdyti kraštą.

Melagiams, kurie drebėdami dėl savo kailio sąžiningus kontržvalgybininkus, liudijusius Seimui, apšaukia „kurmiais“, klastūnams, kuriems nereikia padorių žmonių Mokesčių inspekcijoje ir kurie dėl posto gali parduoti viską – Brazauską, Balčytį ar kokį kitą bendražygį. Ir šie nuolankiai tylės, balsuos dantis sukandę, net gražias kalbas savo skriaudėjams sakys, nes vieno žmonos viešbutis gali bankrutuoti, kito sūnus teisme tebesibylinėja. O ir Albino saugumas su visais „kompromatais“ lyg Damoklo kardas virš prisibijančių vyrų nuolat kabo. Bet aš netikiu, kad taip bus visada.

A. Matulevičius neturėjo atsistatydinti, o jei taip padarė, norėdamas prapjauti pūlinį – tai pabandykim išvalyti jį.

Neturiu daug vilčių būti išgirsta, tuo labiau šiandien ką nors pakeisti. Nes neapsivalėm po Pakso, Borisovo sukeltų skaudulių.

Tačiau tvirtai žinau viena – ne Matulevičių, o Kirkilą su visais jo Albinais ir kitais šešėliais reikia atstatydinti. Ir kuo greičiau, tuo sveikiau bus valstybei.“

Ir vis dėlto parlamentarė šįkart buvo išgirsta – A. Matulevičius, daug prisidėjęs prie ydingo VSD darbo demaskavimo, nebuvo atstatydintas. Jis ir toliau prisiima visą atsakomybę vadovauti NSGK komitetui.

Dabar galvoti teks jį išversti siekusiam A. Paulauskui: ar verta turėti reikalų su nepatikimais „koalicininkais“, nesugebėjusiais vienbalsiai pritarti surežisuotam planui padaryti mažąjį perversmą?..

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija