Atnaujintas 2008 vasario 1 d.
Nr.9
(1602)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Samprotavimai

1. Keistas tas „liberalus“ teigimas, kad į privatų gyvenimą niekam nevalia kištis. Ką daryti, jei privatus gyvenimas amoralus: nori girtuokliauti, prievartauti, vogti, žudyti ir t.t.? Negi niekas neturi teisės kištis? Gal dėl to tiek daug yra nusikaltimų, net Seime. Dažnai nusikaltėliai išteisinami ar sulaikomi kelioms dienoms, nusikaltimas ilgai tiriamas, sulaukia senaties ar nerandama „nusikaltimo sudėties“. Negalima skelbti nusikaltėlių pavardžių, kad nepažeistum jų orumo, nebūtų jiems gėda, todėl rašomi inicialai. Sakoma, kad nėra žmogaus, nebijančio gėdos, nors daug ko jie nebijo. Tai kam slėpti nusikaltėlių pavardes? Tegu bent susigėsta. Kas kita, jei atsitinka žmogui nelaimė, tuomet galima rašyti inicialus.


„Privati valda“: kiek joje atjautos ir sąžinės?

Ant mano darbastalio guli maža, proletariškai raustelėjusi Prano Vaičaičio lyrikos knygutė „Kas našlaičius priglaus?“ Ją 1988 metais Vilniuje išleido „Vyturio“ leidykla.

Toje knygeliukėje yra 1897-aisiais sukurtas eilėraštis, kuris dar pirmosiose vaikystės mokyklos Čekiškėje klasėse yra išspaudęs ne tik mano gailesčio ašaras. Prisiminkime: ...Per tvorą į sodą mūs pono žiūrėjo / Vaikiukas išblyškęs, apdriskęs visai / Ir matė, kaip ponvaikiai puikūs žėrėjo, / Kaip žaidė, kaip juokės visi jie linksmai...

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija