Atnaujintas 2008 vasario 8 d.
Nr.11
(1604)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Garbingo partizano 100-ųjų gimimo metinių iškilmės

Šv. apaštalų Petro ir Povilo
bažnyčioje už partizano
A. Morkūno-Plieno vėlę
aukojo (iš kairės)
monsinjorai Jurgis Užusienis
ir Alfonsas Svarinskas
bei kun. Gintautas Kabašinskas

Garbingi minėjimo nariai
(iš kairės): A. Morkūno-Plieno
duktė Elvida Morkūnaitė-Čaplikienė,
mons. Alfonsas Svarinskas,
LLKS vadovas Jonas Čeponis
ir DKA vadas
Augustinas Švenčionis
Autoriaus nuotraukos

Koncertuoja Ukmergės
politinių kalinių ir tremtinių
sąjungos mišrus choras

Susirinkusiųjų šiltai sutikta,
savo prisiminimus ir godas
išsakė Plieno dukra
Elvida Morkūnaitė-Čaplikienė

UKMERGĖ. Sukako 100 metų, kai Žemaitkiemio valsčiuje Juodžiūnų kaime gimė vienas iš pokario partazaninio judėjimo Didžiosios Kovos apygardoje (Trakų, Ukmergės, Kauno apskrityse) organizatorių Alfonsas Morkūnas (1908 01 27 – 1949 12 30). Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės vadas, vėliau visos DKA vadas. Tai dėl jo sumanumo ir įžvalgumo organizuotą apygardos partizaninį judėjimą Ukmergės apskrityje pavyko išlaikyti iki 1950 metų. Ta proga sausio 27 dieną, sekmadienį, Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje gausiai rinkosi tikintieji parapijiečiai ir svečiai pagerbti iškilaus savo kraštiečio.

Atvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) prezidiumo pirmininkas, dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis, LLKS Štabo viršininkas Vytautas Balsys, Didžiosios Kovos apygardos (DKA) vadas, dim. kpt. Augustinas Švenčionis, LLKS Algimanto partizanų apygardos vadovybė, partizaninės kovos veteranai, ryšininkai, Lietuvos didžiavyrio, kapitono Alfonso Morkūno – Plieno duktė Elvida Morkūnaitė – Čaplikienė su vaikaite, knygos apie DKA bendraautorius, rašytojas Stanislovas Abromavičius, Kauno Šaulių sąjungos vyrų ansamblis „Trimitas“ (vadovas dim. ltn. Jurgis Strazdas), Lietuvos Vietinės rinktinės sąjungos narių atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės skyriaus atstovai, nariai.

Šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas, mons. Jurgis Užusienis, dekanas kun. Gintautas Kabašinskas. Mons. A. Svarinskas pamoksle pabrėžė, kad A. Morkūno tėvai ir visa šeima buvo giliai tikintys žmonės, darbštūs, pareigingi ir mylintys tėvynę. Monsinjoras susirinkusiems papasakojo apie prasmingą Alfonso Morkūno gyvenimo ir kovos su okupantais kelią: „Lietuvos kariuomenėje atlikęs būtiną tarnybą ir užsitarnavęs vyresniojo puskarininkio laipsnį, 1931 metais liko tarnauti liktiniu iki pat sovietinės okupacijos. Vedė Onutę Kazlauskaitę ir jų šeimoje gimė Elvida ir Teisutis. 1944 m. vasario 16 dieną generolui P. Plechavičiui pašaukus jaunus vyrus prie ginklo į Vietinę rinktinę, A. Morkūnas buvo jos sudėtyje. Rinktinę išformavus pastarasis aplinkinių valsčių vyrus suorganizavo į Balninkiečių Laisvės partizanų rinktinę“. A. Morkūnas, pasak monsinjoro, buvo neapsakomai drąsus ir net vidury baltos dienos suorganizuodavo susitikimus su kaimų, miestelių gyventojais, agituodavo prieš sovietinę santvarką.

1945 10 01 įkūrus B rinktinę, jos vadu skiriamas A. Morkūnas-Plienas. Tačiau KGB sugebėjo infiltruoti savo agentą „Griežtą“ į Žalio Velnio A rinktinės štabą. A. Morkūnas-Plienas įminė sovietų klastą ir jo sumanumo dėka organizuotą apygardos partizaninį judėjimą Ukmergės apskrityje pavyko išlaikyti iki 1950 metų. Jau 1948 m. gegužę B rinktinei buvo suteiktos apygardos teisės, o 1948 m. rugpjūčio mėnesį Rytų Lietuvos (Kalnų) srities partizanų vado A. Slučkos-Šarūno įsakymu Alfonsas Morkūnas-Plienas buvo paskirtas DKA vadu, jam suteiktas partizanų kapitono laipsnis. Išduotas A. Morkūnas žuvo 1949 m. gruodžio 30 dieną.

Po suteikto palaiminimo visi minėjimo dalyviai vyko į Ukmergės kultūros namų salę, kur buvo tęsiamas garbingos minėjimo iškilmės.

Pranešimą apie DKA vadą A. Morkūną-Plieną perskaitė atkurtos DKA vadas, dim. kapitonas A. Švenčionis: „1949 metais saugumo sumetimais Plienas dažnai keitė štabo buvimo vietas. Metų pabaigoje jie buvo bunkeryje Juodkiškių kaime ūkininko Vagonio sodyboje. Gruodyje MGB agentas „Veter“ juos susekė. Gruodžio 30 dienos rytą MGB kariuomenė klojime po arklių gardu aptiko apygardos štabo bunkerį. Tą lemtingą dieną žuvo DKA vadas Alfonsas Morkūnas, jo pavaduotojas Vladas Ališauskas, kuopos vadas Bronius Medalskas, Juozas Grigas ir Bronius Dūda. A. Morkūno palaikai buvo įmesti į kanalizacijos šulinį prie „Vienybės“ gamyklos. Tik Atgimimo metais jie buvo surasti ir iškilmingai perlaidoti į Dukstynos kapines“.

Knygos „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“ bendraautoriaus Stanislovo Abromavičiaus žodžiai gal privers sukrusti ir Ukmergės miesto savivaldybės vadovus. Rašytojas atkreipė dėmesį į tai, kad Kaišiadorys sugebėjo J. Misiūno-Žalio Velnio (DKA vado) vardu pavadinti gatvę ir pastatyti paminklą, o Ukmergės miesto vadovai iki šiol nesugeba įamžinti partizano A. Morkūno-Plieno atminimo.

Pasak rašytojo, tai nedaro garbės Ukmergės miesto vadovams. Šiltai sutikta minėjimo dalyvių, jaudindamasi apie tėvelį pasakojo jo duktė Elvida Morkūnaitė-Čaplikienė. Ponia Elvida sakė, kad ir tėvelio du broliai buvo aktyvūs partizanų kovotojai. Karolis Morkūnas žuvo 1948 m. vasario 10 dieną savo tėviškėje Juodžiūnų kaime. Stasys Morkūnas-Tarzanas dar iki 1955 m. kovojo su ginklu, o iki 1965 m. slapstėsi, kol buvo išduotas. Jis 15 metų kalėjo Sibiro lageriuose, buvo tremtyje. Lietuvon sugrįžo tik 1980 metais, gyveno Kaune, pas savo brolio dukrą Elvidą.

LLKS valdybos prezidiumo pirmininkas, dim. pulkininkas Jonas Čeponis sielojosi, kad kasmet mažėja kovotojų gretos, mažėja ir Lietuvos mokyklose dėstomos Lietuvos istorijos tiesos apie kovą, trukusią bemaž 10 metų. Jaunoji karta gauna labai mažai žinių apie partizanus, jų kovą už laisvę. LLKS vadovas priminė, kad 1997 m. lapkričio 29 dieną Alfonsui Morkūnui-Plienui buvo suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties). 1998 m. lapkričio 18 dieną LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus Pirmo laipsnio ordinas (po mirties) – dabartinis atitikmuo yra Vyčio kryžiaus ordino Didysis kryžius. LLKS vadovas J. Čeponis turi viltį, kad Lietuvos Vyriausybė, mokyklos, universitetai neužmirš, kas ir kaip gynė Lietuvos laisvę, ir diegs jaunajai kartai patriotizmo daigus, o jauni vyrai savanoriškai atliks savo pareigą tarnauti savo valstybės kariuomenėje.

Panašias mintis išsakė buvęs rezistentas Jonas Burokas, istorijos daktaras doc. Romas Batūra ir kiti prelegentai, linkėję A. Morkūno-Plieno dukrai Elvidai sveikatos, ilgų gyvenimo metų. Minėjimo programą praturtino Ukmergės PKTS mišrus choras ir Kauno Šaulių sąjungos vyrų ansamblis „Trimitas“ (ansamblio vadovas – dim. ltn. Jurgis Strazdas). Kultūros namų salės skliautais vilnijo patriotinės partizanų kovos laikų dainos.

Kazimieras Dobkevičius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija