|
Ar netapsime prekybininkų įkaitais?
Romas BACEVIČIUS
Prezidentui Valdui Adamkui neramios dienos jis turi nuspręsti, ar pasirašyti, ar atmesti tik ką priimtą ir paskubomis jam pateiktą Atominės elektrinės įstatymą. Tą jis turi padaryti iki kitos savaitės vidurio. Jei jis supranta, kad šis įstatymas ne tik nenaudingas Lietuvai, bet ir prieštarauja mūsų valstybės interesams, turėtų šį įstatymą vetuoti. Seimui priėmus įstatymą visuomeninės organizacijos paskelbė akciją Neparduok Lietuvos VP Market. Kreipimesi į Prezidentą ne prašyta, o netgi reikalauta nepasirašyti Leo LT projektą įteisinančio įstatymo, kol nebus sužinota Lietuvos piliečių nuomonė. Prašoma surengti referendumą, kad Lietuvos piliečiai galėtų pasakyti, ar sutinka statyti atominę elektrinę tomis sąlygomis, kurias siekia įteisinti Vyriausybė, Seimo dauguma ir bendrovė NDX energija. Kartu reikia nedelsiant kreiptis į Europos Sąjungą, kad būtų leista pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbą. Pasak akcijos iniciatorių, Vyriausybė, Seimas ir Prezidentas yra laikini, o gyventi pagal Maximos savininkų diktuojamas sąlygas teks paprastiems Lietuvos žmonėms bei jų vaikams. Leo LT projektas vertinamas kaip Lietuvos nacionalinių interesų piliečių gerovės ir valstybės saugumo išdavystė. Sandėris, kurį Lietuvos Vyriausybė ir Seimo dauguma sudarė su vadinamuoju VP dešimtuku, vadinamas nusikalstamu, nes šis nei žodžiu, nei raštu neįsipareigojo pastatyti naujos atominės elektrinės. Priešingai Maximos savininkai atvirai deklaravo, kad sieks naudos tiktai sau. Jeigu Atominės elektrinės įstatymo projektas būtų orientuotas į visų Lietuvos žmonių interesą naudotis pigesne elektros energija, jis neatneštų akcininkams greitos naudos. Tai akcijos iniciatoriams leidžia daryti logišką išvadą, kad VP dešimtukui bus naudingiau, jei atominė jėgainė nebus statoma, o elektra bus gaminama deginant brangstančias Gazpromo dujas. Juk dėl VP dešimtuko noro greitai gauti pelną kartą jau buvo paminti Lietuvos interesai prieš pat numatytą euro įvedimą padidinus elektros kainas Lietuvos infliacijos rodikliai nebeatitiko Mastrichto kriterijų ir Lietuvai nebuvo leista įsivesti euro. Steigiant Leo LT Lietuvos piliečiai bus apiplėšti, nes valstybės nenaudai buvo pakeistas valstybės turto ir privačios VST turto vertės santykis. Valstybės turtas nuvertintas dirbtiniu būdu, o ne lyginant realias investicijas jų paprasčiausiai nebuvo. Bendrovės, sudarančios nacionalinį investuotoją, neįnešė į jį nė lito tik akcijas. Todėl elektrinės statybos išlaidos vėl guls ant Lietuvos piliečių pečių. Elektros vartotojai bus priversti mokėti už elektrą kainą, kuri garantuos Leo LT didžiulius viršpelnius iš jų ir bus statoma (jei apskritai statoma) elektrinė. Jei Lietuvos valstybė vis dėlto nepasiduos privataus investuotojo diktatui ir statys naują jėgainę, Atominės elektrinės įstatymas leidžia Maximos savininkams pasitraukti iš projekto, atsiimant iš valstybės kelis milijardus litų, kurių jie neuždirbo. Tai gali įvykti kaip tik tuo metu, kai valstybei ir jos piliečiams tų lėšų reikės atominės jėgainės ir jungčių su Europa projektui. Be to, pagal įstatymą Maximos savininkai gali parduoti savo akcijas ir tokiam pirkėjui, kuris Lietuvos strateginiame objekte atstovautų nedraugiškų valstybių interesams. Tarsi apsidraudžiant į Atominės elektrinės įstatymą įrašyti žodžiai socialinė atsakomybė Maximos savininkams yra tuščias garsas. Tai liudija ne tik jau minėtas atvejis, kai padidinus elektros kainas buvo sutrukdyta įvesti eurą, bet ir ankstesnė šios verslininkų grupės veikla. Kreipimesi Prezidentui primenama, kad 2002 metais Vilniaus prekyba ištraukė iš kiekvieno Lietuvos piliečio kišenės po 23 litus pasinaudodama invalidų draugija Spindulys ir manipuliuodama įstatymų lengvatomis, susigrąžino iš valstybės biudžeto 76 milijonus litų pridėtinės vertės mokesčio. Pelno ši bendrovė siekia bet kuria kaina, nesibodėdama jokių priemonių. Pradėjusi diktuoti sąlygas mažmeninės prekybos rinkoje, ji prievartauja Lietuvos maisto gamintojus, versdama juos pasirašyti itin nenaudingas sutartis, ir taip žlugdo smulkųjį verslą. Žmonės Maximose dirba vergiškomis sąlygomis už minimalius atlyginimus. Po šiuo kreipimusi į Prezidentą vien per pirmąsias dienas internetu pasirašė daugiau kaip 20 000 žmonių.
Dėl visų minėtų motyvų V. Adamkus turėtų vetuoti šį Seimo priimtą įstatymą. Jeigu Prezidentas jį pasirašytų, suduotų smūgį pilietinės visuomenės formavimuisi ir dar labiau susilpnintų pasitikėjimą valstybe, kuris ir taip nėra aukštas. Šią savaitę viešųjų tyrimų bendrovės Sprinter tyrimai paskelbti portalo delfi.lt užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad net 38 proc. apklaustųjų mano, jog Leo LT projektas bus nenaudingas Lietuvai. Taigi ne vien aktyvesni, politiniam gyvenimui neabejingi žmonės pasijustų esą bejėgiai, jei reitingų lentelių viršūnėse besipuikuojantis ir deklaruojantis rūpestį valstybe bei jos žmonėmis Prezidentas nesuprastų to, ką supranta kiekvienas bent kiek mąstantis žmogus. O ką pasakytų Europos Sąjungos struktūros, jei paaiškėtų, kad įstatymas prieštarauja ES teisei, draudžiančiai sujungti energijos gamintojus ir paskirstytojus?
Tačiau Seimo nariai, ginantys įstatymą, džiaugiasi padarę vieną svarbiausių šios kadencijos darbų ir aiškina, kad projekto negalima žlugdyti, esą modernios elektrinės statyba didins energetinę Lietuvos nepriklausomybę. Vargu ar kas tuo abejoja. Įstatymo oponentai iš tiesų nepatenkinti dėl kitos priežasties dėl to, kaip Vyriausybė, be jokio konkurso pasirinkusi Leo LT projektą, sudarė išskirtines sąlygas privačiai bendrovei (ir jau todėl jis yra neskaidrus), nesugebėjusi ar net nebandžiusi apginti viešojo intereso, nepateikusi sąžiningų ir išsamių skaičiavimų, kiek kainuos ne tik naujos elektrinės statyba, bet ir joje pagaminta elektra. Be to, įstatymas visiškai negarantuoja, kad Lietuvoje iš tiesų bus statoma atominė elektrinė, nes įstatyme nenumatyta teisinė atsakomybė, jei ji nebus pradėta statyti. O gal nacionalinis investuotojas reikalingas tik tam, kad, kaip teigė filosofas Leonidas Donskis, po metų kitų vietoje jo netikėtai atsirastų stambi Rusijos kompanija, kas reikštų visišką Lietuvos užvaldymą. Juk saugiklių, kad tai neįvyktų, nenumatyta.
Kita vertus, kai Ignalinos atominės elektrinės darbo laikas nenumaldomai artėja prie pabaigos, Lietuvai reikia skubiai apsispręsti, ką daryti toliau. O čia dar lenkai skubina pradėti naujos atominės elektrinės statybą. Labai mažai kas abejoja, kad Lietuva neturėtų išlikti atominę energiją gaminančia šalimi. Tačiau žinant, kaip Lietuvoje gali vykti derybos, kad jos dažnai būna neskaidrios (o tai patvirtina dėl naujos elektrinės statybos vykusios peripetijos) tikrai reikėjo tas derybas pradėti daug anksčiau. Arba turime kaltinti tuometinį euroderybininką Petrą Auštrevičių. Juk tai jis nesugebėjo išsiderėti vėlesnio Ignalinos atominės elektrinės uždarymo termino stojimo į ES sutartyje Lietuva įsipareigojo paskutinį veikiantį jos bloką uždaryti iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Taigi beliko kiek daugiau nei 22 mėnesiai. Kas per tokį trumpą laiką galėtų pastatyti naują elektrinę? Taigi gal net kelerius metus tos energetinės nepriklausomybės neturėsime ir elektros energiją turėsime pirkti. Liko dar viena viltis galbūt ES Lietuvai padarys išimtį ir pratęs Ignalinos atominės elektrinės bloko veikimą dar keleriems metams. Tačiau delsimas ir nieko nedarymas ateityje gali kainuoti dar brangiau, nors karštligiškas projekto stūmimas per Seimo balsavimo mašiną ne tik sukėlė daugybę abejonių, kurių nepajėgia išsklaidyti premjeras Gediminas Kirkilas (o tai sukelia dar daugiau pagrįstų abejonių), bet ir sukiršino buvusią opoziciją: pasak žurnalisto Romo Sakadolskio, vienos dienos geriausi draugai tapo aršiausiais priešais arba atvirkščiai. Dėl požiūrio į šį įstatymą ėmė byrėti ne tik kai kurių partijų gretos, bet ir iškilo grėsmė Vyriausybei.
Bet gal ir gerai, kad pamatėme, kam kas svarbiau, kas ir dėl ko draugauja su VP Market. Be to, juk Seimo rinkimai artėja gal reikės prašyti pinigų.
Prezidentui per šias dienas reikės atsakingai svarstyti, kokią išeitį surasti. Dešimtmečius JAV gyvenęs V. Adamkus turi puikiai suprasti, kaip sunku valstybėje atskirti visuomenės ir verslo interesus. Vargu, ar jis negalėjo nenumatyti tokios įvykių kloties Seimo frakcijų ir kompetentingų specialistų pasiūlymai į Prezidentūrą plaukė seniai, tačiau jie, anot juos pateikusiųjų, buvo vertinami kaip kenkimas gerai idėjai. O gal anksčiau Prezidentas neturėjo galimybės su tais pasiūlymais susipažinti? Dabar turi progą tą padaryti ir išklausyti tikras vienų pritarimo, kitų nepritarimo Leo LT projektui priežastis. Kita vertus, nepasirašydamas Seimo priimto įstatymo Prezidentas užkliudytų privatų interesą ir užsitrauktų žarstančių didelius pinigus ir kontroliuojančių viešąją erdvę rūstybę. Prezidentas turėtų įvertinti ir visuomenės požiūrį. Galiausiai jo veiksmų nekantriai laukia ir Latvija, Estija bei Lenkija. Jei Prezidentas vetuos įstatymą, įdomu, kokias pateiks Seimui pastabas ir ką toliau darys Seimo nariai?
© 2008 XXI amžius
|