|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
Vasario 16-ąją, ypatingą mūsų kraštui dieną, mūsų miestuose ir kaimuose jaučiamas pakilimas. Po 1918-ųjų Lietuva šią dieną mini kaip Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ilgainiui susiformavo ir minėjimo tradicijos. Nepriklausomoje Lietuvoje ši diena buvo švenčiama labai iškilmingai. Pirmosios metinės Vilniuje 1919 metais buvo paminėtos Rūtos salėje: M. Reinys pasakė kalbą, o dainuojant operos artistams į salę atėję raudonarmiečiai patikrino dokumentus ir liepė išsiskirstyti. Kaune tuo metu savanoriai davė priesaiką ginti tėvynę. |
||
|
|
||
|
Šiemet švenčiame Vasario 16-osios akto 90-ąjį gimtadienį, paskelbusį Lietuvai ir pasauliui, kad Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė po 123-ejų metų nuožmios rusų carų okupacijos atgimė Respublikos pavidalu. Šis Aktas įkvėpė darbui, kultūros kūrybai ir kovoms už laisvę ir nepriklausomybę: 1918 metais net trijuose frontuose, per 1941 metų sukilimą, ilgas ir nuožmias partizanų kovas su okupantais bolševikais. Ir mūsų dienomis, kai įsitvirtinę valdžioje bolševikai griauna valstybės pamatą ir ekonomiką, Maskva džiūgauja, kad Sovietų Sąjunga jau atstatyta, tik reikia grąžinti dar tris valstybėles (!). |
||
|
|
||
|
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje istorijos verpetuose buvo tarsi laisvę sauganti tvirtovė Prieš 90 metų lietuvių tauta atgimė, išeidama iš istorinės užmaršties. 1918 m. vasario 16 dieną Nepriklausomybės aktu Lietuva vėl įrašoma į Europos politinį žemėlapį. Šiame tautos kelyje į valstybingumą svarbų vaidmenį atliko Katalikų Bažnyčia ir dvasininkija. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje istorijos verpetuose buvo tarsi laisvę sauganti tvirtovė. Iš kartos į kartą buvo perduodamos ne tik katalikiškos vertybės, dorovės normos, bet ir meilė tėvynei, laisvės siekimas. Gal todėl į šią tautos tvirtovę nuolat nukrypdavo okupantų žvilgsnis, buvo stengiamasi riboti Bažnyčios įtaką valstybės ir visuomenės gyvenime. |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |