Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Krikščionybė ir mediko darbas

Džiuljeta Kulvietienė

Vilniaus psichikos sveikatos centro klinikinis psichologas Julius Kvedarauskas Autorės nuotrauka

Vilniaus psichikos sveikatos centro klinikinis psichologas Julius Kvedarauskas Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) perskaitė paskaitą „Krikščioniškas tikėjimas mediko darbe“. J. Kvedarauskas išskyrė keturis tikėjimo lygmenis: materialųjį, socialinį, psichologinį ir dvasinį.

Religinis tapatumas

Su pacientu kalbant apie tikėjimą, labai svarbu išsiaiškinti, kokia yra jo konfesija, ar jis tik šiaip save vadina tikinčiuoju, nors nepriklauso jokiai bažnytinei bendruomenei, ar jis yra Romos katalikas, ar išpažįsta kurį kitą tikėjimą. Psichologas kalbėjo apie tai, ką kiekvienam žmogui reiškia jo tikėjimas, ir pateikė pavyzdžių, kodėl medikui svarbu tą žinoti bendraujant su pacientu, kad vėliau būtų išvengta nesusipratimų.

Frazė „mes abu tikintys“ dar nereiškia to paties tikėjimo tiesų išpažinimo. Iš sovietmečio dar atėjo supratimas, kad jei žmogus tikintis, tai katalikas. Mūsų laikais taip nebėra: tikėjimų ir jų krypčių šiandien yra labai daug. Todėl svarbu žinoti ne tik paciento tikėjimą, bet ir savo („kas aš esu, koks mano tikėjimas“), kad galima būtų rasti tapatumą ar netapatumą. Jei su pacientu kalbama apie tikėjimą, jam galima pasisakyti, koks yra jūsų tikėjimas, kad pacientas neprisigalvotų apie mediką nebūtų dalykų.

Tikėjimas – pasitikėjimo forma

Tikėjimas kaip pasitikėjimo žmogumi forma yra socialinis tikėjimas. Reikia atkreipti dėmesį, ar tikinčiu save laikantis pacientas priklauso bendruomenei, ar jo tikėjimas nėra tik formalus. Tik bendruomenėse galima išmokti pasitikėjimo kitu žmogumi. Mediko pareiga padėti pacientui mokytis atrasti pasitikėjimą ir ryšį su kitu žmogumi. Hipochondriški pacientai yra vieni sunkiausių visiems medikams.

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausta apie 150 šeimos gydytojų. Psichologas jų klausęs apie neigiamas emocijas, kurias kelia bendravimas su pacientais. Tyrimas parodė: labiausiai gydytojus žeidžia nepasitikėjimas ir priešiškas pacientų elgesys gydytojo atžvilgiu. Negali tikėti Dievu, jei netiki žmogumi.

„Tikiu, bet niekam nepriklausau“

„Esu tikintis, bet niekam nepriklausau“, – dažna frazė, kurią iš pacientų išgirsta psichiatrai. Tai psichologinis tikėjimas, kai žmogus teigia: aš bendrauju, turiu asmeninį ryšį su Dievu. Medikui svarbu tai apie pacientą žinoti. Kiek žmogus pasitiki pats savimi – atsispindi ir jam susiduriant su medicina, su liga bei religinėje praktikoje. Pavyzdžiu gali būti „išvirkščioji“ pasitikėjimo pusė, su kuria dažnai susiduriama depresijų skyriuje: „Esu katalikas, sekmadieniais einu į bažnyčią, ten susitinku su draugais, pabendrauju – ir viskas. Pasitikiu kunigu, Bažnyčia – ir man užtenka. Kam pačiam gilintis į kažkokius būties ir religijos klausimus? Tą patį sako ir apie mediciną: mane gydo vaistais, aš pasitikiu gydytoju, atiduodu save į jo rankas. Kam domėtis kokiais vaistais gydo ir kokia mano diagnozė?“

Normalu, kad žmogus kažko nesupranta, kad kyla klausimų ir apie tikėjimą, ir apie gydymą. Gydytojai dėl didelių darbo krūvių išskėstomis rankomis nelaukia pasikalbėti norinčių pacientų, bet tai normalu, kad žmogus nori žinoti apie savo ligą ir gydymą.

Kita pasitikėjimo savimi pusė yra puikybė – kai pacientas apie savo ligą žino beveik viską, perskaito vaistų anotacijas, žino šalutinius poveikius ir kaip gydytojas turi gydyti, kai gydytojas šalia tokio paciento pasijaučia nejaukiai. Tuomet kyla klausimas: ką toks pacientas veikia gydymo įstaigoje? Jam reikia dėmesio. Beje, dažniausia kyšį siūlo savimi nepasitikintys žmonės, o ne tie, kurie tikrai turi pinigų. Nepasitikintis savimi žmogus nepasitiki ir gydytoju ir tokiu būdu bando pasijusti svarbus. Toks žmogus jaučia didelį poreikį duoti kyšį – jei neduos, jis netikės gydytoju. „Aš toks nesvarbus, bet jei duosiu kyšį – mano vertė gydytojo akyse pakils“, – mąsto nepasitikintis savimi.

Kyšio davimas yra paciento problema, nes yra žmonių, kurie negali neduoti, tai ne vien gydytojo problema, kaip dažnai bandoma pateikti. Perdėtas pasitikėjimas savimi pasireiškia tuo, kad viskas vedama vien į žmogų: Dievas yra tik žmogaus viduje – nieko nėra aukščiau.

Dvasinis tikėjimo lygmuo

Pasitaiko pacientų, teigiančių: esu tikintis, praktikuojantis katalikas, domiuosi religija, gilinuosi į Šventą Raštą, bet vis tiek kažko trūksta. Kas tai?“ Psichologo teigimu, Dievo neįmanoma „pagauti“, todėl atsakyti į šį klausimą sunku.

„Ieškok Dievo karalystės“, – sakė J. Kvedarauskas ir po paskaitos sulaukė daug KMUK bendruomenės klausimų, virtusių įdomia diskusija.

© 2008 „XXI amžius“