Atnaujintas 2008 vasario 27 d.
Nr.16
(1609)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Popiežius mobilizuoja paramą Šventosios Žemės krikščionims

Mindaugas BUIKA

Kanos bazilika Galilėjoje

Rytų Bažnyčių kongregacijos
prefektas kardinolas Leonardas
Sandris ragina vyskupus
organizuoti Didžiojo
penktadienio rinkliavą

Sutvarkytoje Kanos šventovėje
Galilėjoje visada gausu lankytojų

Šventovės neturi likti tik archeologiniais objektais

Pratęsiant popiežiaus Benedikto XVI parinktą 2008 metų Gavėnios socialinę temą, verta prisiminti paramos Šventosios Žemės bei viso konfliktų apimto Artimųjų Rytų regiono kenčiantiems krikščionims svarbą. Apie tai kalba ir Rytų Bažnyčių kongregacija savo kreipimesi į pasaulio vyskupus. Primindamas Gavėnios laikotarpiu vargšų labui organizuojamų specialių rinkliavų tradiciją, Šventasis Tėvas savo laiške šiemetinės Gavėnios proga pažymi, jog „konkreti bažnytinės bendrystės išraiška siejama su dideliu apsivalymu, kaip buvo ir ankstyvojoje Bažnyčioje“.

Minėtame kreipimesi Popiežius primena apaštalo šv. Pauliaus laiškus, kuriuose taip pat kalbama apie tuo metu rengtas tarptautines rinkliavas Jeruzalės krikščionių bendruomenei. Kitų tautų tikintieji jau ankstyvosios Bažnyčios laikais suvokė, kad jie turi jaustis nuolatiniais „skolininkais“ pirmosioms Šventosios Žemės krikščionių bendruomenėms, iš kurių perėmė Jėzaus mokslo „dvasines gėrybes“, todėl „privalo joms pasitarnauti bent medžiagine parama“ (Rom 15, 27). Ši parama dabar, praėjus beveik 2000 metų, Palestinos krikščionims ne mažiau aktuali, kadangi visai reali perspektyva, jog tenykštės šventosios vietos liks vien tik archeologiniais objektais be jokio bažnytinio gyvenimo.

Kalbėdamas apie šį pavojų sausio 18 dieną vykusiame susitikime su Artimųjų Rytų lotynų apeigų katalikų vyskupais, kurie buvo atvykę į Romą kas penkeri metai privalomam „ad limina“ vizitui, Benediktas XVI nurodė kaip priežastį – nenutrūkstančią regiono krikščionių emigraciją. Jiems sunku išgyventi susidariusioje geopolitinėje situacijoje, skirtingų tautinių, kultūrinių, ekonominių ir strateginių interesų sandūroje, dėl įvairių formų diskriminacijos bei išpuolių, kuriuos bandoma pateisinti netgi religinėmis nuostatomis (islamiškasis radikalizmas). Reikia prisiminti, pavyzdžiui, dramatišką Gazos sektoriaus nedidelės krikščionių bendruomenės padėtį: jie turi iškentėti valdančiojo Hamas režimo radikalią islamizacijos politiką, smurtą, išpuolius prieš krikščionių kultūros centrus, bibliotekas ir mokyklas. Tuo pat metu Gazos krikščionys kartu su visais regiono gyventojais patiria Izraelio vykdomos regiono energetinės ir ekonominės blokados pasekmes – netgi elektros ir maisto stygių – kaip „bausmę“ už nesibaigiančius teroristų nusikaltimus.

Kaip tik todėl popiežius Benediktas XVI pritaria ir skatina visas iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti bent minimalias „socialines ir finansines sąlygas“, kurios padėtų Šventosios Žemės ir kitų Artimųjų Rytų krikščionims išlikti savo gimtosiose vietose. „Aš kreipiuosi į visą Bažnyčią, kviesdamas nuoširdžiai, visomis išgalėmis paremti šias pastangas, – sakė Šventasis Tėvas minėtame susitikime su regiono katalikų vyskupų konferencijos nariais. – Taip pat noriu išreikšti savo asmeninį artumą regiono žmonėms, kurie kenčia smurtą. Jūs galite tikėtis Visuotinės Bažnyčios solidarumo“.

Savo ruožtu Šventosios Žemės ir Artimųjų Rytų krikščionys, gyvenantys vietoje, kur yra visų trijų didžiųjų monoteistinių religijų ištakos, turi ypatingą pašaukimą „taikos ir teisingumo kūrėjams, kurie atstovauja gyvajam Kristaus buvimui. Kristaus, atėjusio sutaikyti pasaulį su tėvu“. Tam reikia krikščionių vienybės – šiuo atžvilgiu Šventosios Žemės katalikai turi būti pavyzdžiu visai Bažnyčiai – taip pat geranoriško bendradarbiavimo su judėjais ir musulmonais, su kuriais susitikimas regione yra „kasdienė realybė“. Šis bendradarbiavimas teikia socialinę paramą patiems vargingiausiems, nepriklausomai nuo jų išpažįstamo tikėjimo. Todėl Artimųjų Rytų krikščionių socialinės, kultūrinės, švietimo ir medicinos struktūros yra atviros visiems regiono žmonėms.

Motyvuotas Rytų Bažnyčių kongregacijos paraginimas

Kaip tik tokiomis paskatomis vadovaudamasis Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardas Sandris vasario viduryje išsiuntinėjo pasaulio vyskupams tradicinį Gavėnios laišką, kuriame primenama būtinybė padėti Šventosios Žemės tikintiesiems. Ši parama su deramu dosnumu ir solidarumu turi būti nuolatinė, tačiau specialios rinkliavos Palestinos krikščionims pasaulio katalikų bendruomėnėse paprastai yra skelbiamos Didįjį penktadienį. Argentinietis kardinolas L. Sandris tokį metinį kreipimąsi pasirašė pirmą kartą, kadangi Rytų Bažnyčių kongregacijai vadovauti jis buvo paskirtas tik praėjusį birželį.

Kardinolas primena, kad Šventojo Tėvo kvietimas dvasiškai ir materialiai paremti Artimuosiuose Rytuose gyvenančius katalikus yra pagrįstas Romos vyskupo autoritetu. Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas pažymi, kad stabilios taikos stygius aštrina Šventųjų vietų senąsias problemas ir įsivyraujantis skurdas tampa vis akivaizdesniu tenykščio gyvenimo bruožu. „Todėl mes turime pripažinti, kad ten gyvenantys krikščionys yra dėmesio prioritetas visai Katalikų Bažnyčiai kartu su kitomis Bažnyčiomis ir bažnytinėmis bendruomenėmis“, – rašo kardinolas L. Sandris.

Šiuo atžvilgiu Didžiojo penktadienio, Viešpaties kančios ir mirties minėjimo dieną skelbiama rinkliava turi išskirtinę reikšmę. Kardinolas priminė, kad visi popiežiai pripažino, kad ta diena tinkama patvirtinti Šventosios Žemės bendrą paveldą, nes jis istorijos eigoje lieka „Išganytojo gyvenimo tyli liudytoja visam pasauliui“. Vatikano dikasterijos vadovas pabrėžė karštą troškimą, jog „kiekviena vietinė Bažnyčia“ dalyvautų labdaringose pastangose padėti Artimųjų Rytų krikščionims, kurias koordinuoja Rytų Bažnyčių kongregacija.

Jų tikslas pirmiausia padėti Jeruzalės lotynų katalikų patriarchatui, Šventosios Žemės pranciškonų kustodijai ir šešioms Rytų Katalikų Bažnyčioms. Šventasis Sostas siekia pabrėžti, kad parama regiono katalikams turėtų ne proginį, bet nuolatinį ir esminį pobūdį, kadangi tuomet į ateitį būtų žiūrima su viltimi. Karitatyvinėse programose, kurios nukreiptos dalyti gėrybes visiems vargstantiems, nepriklausomai nuo jų religinės, kultūrinės priklausomybės ar politinių pažiūrų, ypatingas dėmesys rodomos jaunajai kartai. Katalikiškas švietimas ir ugdymas šiame regione turi būti vykdomas, kad pasirengę jauni žmonės kompetentingai užimtų savo vietą visuomenėje.

Ypač aktualu Šventosios Žemės ir visų Artimųjų Rytų krikščioniškajam jaunimui yra emigracija. Atsiranda rizika, kad nedidelės vietos tikinčiųjų bendruomenės visai sunyks. Aukštas nedarbo lygis ir islamiškojo fundamentalizmo augimas jauniems krikščionims ne tik konflikto apimtoje Šventojoje Žemėje ir Irake, bet ir gana taikioje Sirijoje kelia abejones dėl ateities savo gimtosiose šalyse, kalbėjo regiono katalikų hierarchai vasario pabaigoje Romoje surengtoje šiai temai skirtoje tarptautinėje konferencijoje. Ją surengusios Šv. Egidijaus bendruomenės steigėjas ir vadovas profesorius Andrea Rikardas perspėjo, kad Artimųjų Rytų musulmonų pasaulis, likęs be krikščionių bendruomenių, pasiduos totalitarizmui, kadangi tik mažumų teisių pripažinimas garantuoja santarvę ir demokratiją.

Katalikų Bažnyčiai svarbu išsaugoti krikščionybės istorinį paveldą jos lopšyje, Šventojoje Žemėje. Ir tai galima pasiekti per regiono „gyvas bendruomenes“, kuriose būtų celebruojama Kristaus, mūsų Taikos, slėpinys, pabrėžė laiške pasaulio vyskupams kardinolas L. Sandris. Be Didžiojo penktadienio ir kitų proginių rinkliavų Artimųjų Rytų krikščionims, jis nurodė kitas reikšmingas priemones – piligrimystę į Šventąją Žemę, savanorių siuntimą, vienuoliškų kongregacijų, katalikiškų asociacijų ir fondų paramos akcijas.

Pranciškonų kustodijos veikla

Dar kartą paraginęs pasaulio vyskupus surengti „rinkliavą Šventajai Žemei“ ir Šventojo Tėvo vardu dėkodamas jiems už pagalbą šiam svarbiam Bažnyčios reikalui, kardinolas L. Sandris pateikia informaciją, kurioje paaiškinta, kaip panaudojamos suaukotos lėšos. Rytų Bažnyčių kongregacijos vadovas vyskupams praneša, kad dikasterija lėšas iš rinkliavų gauna per apaštalines nunciatūras ir jos pagal Popiežiaus nustatytas normas yra paskirstomos bažnytiniams juridiniams asmenims Artimųjų Rytų šalyse – Libane, Sirijoje, Irake, Jordanijoje ir ypač Izraelyje bei Palestinoje.

Kardinolas L. Sandris primena, kad skirstant Didžiojo penktadienio ir kitose rinkliavose Šventajai Žemei pasaulio katalikų suaukotas lėšas ypatingas dėmesys skiriamas paramai regione veikiančioms įvairių lygių katalikiškoms švietimo ir studijų įstaigoms, įskaitant Betliejaus universitetą, kuris labai nukentėjo nuo teroristų išpuolių. Šventosios Žemės katalikų mokymo institucijų veiklą koordinuoja Jeruzalėje įsteigtas Solidarumo sekretoriatas, kuriam taip pat reikia paramos. Dalis rinkliavose gautų lėšų yra nukreipiama Italijos užsienio studentų centrinei tarnybai, kuri remia Artimųjų Rytų šalių studentus ir kunigus, studijuojančius Romos popiežiškuosiuose universitetuose.

Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas L. Sandris pasaulio vyskupams išsiuntinėjo už Šventųjų vietų priežiūrą atsakingos Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos finansinę ataskaitą, kurioje apžvelgta 2006-2007 metų parama įvairiems renovacijos projektams bei vietinėms krikščionių bendruomenėms. Štai Betliejuje kustodija finansavo senosios Pieno grotos komplekso renovaciją, įskaitant koplyčios įrengimą naujojoje bažnyčioje ir šventovę aptarnaujančių seserų vienuolių namų atnaujinimą ir išplėtimą. Įvairūs renovacijos projektai taip pat buvo finansiškai paremti Jeruzalėje, Nazarete, Galilėjos Kanoje ir kitose piligrimų gausiai lankomose Šventosios Žemės vietose.

Šventosios Žemės pranciškonų kustodija teikdama paramą pirmiausia orientuojasi į jaunus žmones bei šeimas, kurios gali užtikrinti tų bendruomenių ateitį. Pavyzdžiui, įdomus projektas buvo vykdomas Betliejuje – juo siekta paskatinti studijas baigusius jaunus profesionalus įsitvirtinti darbo vietose. Pagal susitarimą su įmonėmis bei institucijomis kustodija 12 mėnesių mokėjo du trečdalius atlyginimo ten įsidarbinusiems kvalifikuotiems jauniems krikščionims. Betliejuje buvo finansuojamas projektas, kurio tikslas – suteikti kvalifikaciją neįgaliems jauniems žmonėms, kurie galėtų pilnavertiškai dirbti ir gauti atitinkamą išlaikymą.

Kustodija Betliejuje taip pat išlaiko Pranciškonų šeimos centrą, Pranciškonų vaikų namus ir Medicininės paramos instituciją. Šios įstaigos padeda jaunoms krikščioniškoms šeimoms materialiai, rūpinasi jų sielovada, priima auklėjimui „sunkius“ vaikus, kuriais rūpinasi pedagogai, socialiniai darbuotojai ir psichologai. Kartu su vietine „Caritas“ organizacija sunkiai besiverčiančioms Šventosios Žemės krikščionių šeimoms kustodija iš dalies arba pilnai padengia gydymo bei vaistų išlaidas. Taip pat pagal Šv. Pranciškaus ir Šv. Kotrynos būsto projektus Betliejuje ir Jeruzalėje pastatyta dešimtys butų neturtingoms jaunų krikščionių šeimoms arba padėta joms apmokėti komunalines išlaidas.

Švietimo ir studijų srityje kustodija tradiciškai išmoka stipendijas keliems šimtams Šventosios Žemės krikščionių studentų, besimokančių regiono universitetuose. Praėjusių metų laikotarpiu buvo paremti projektai plėtoti Betliejaus mergaičių, Betliejaus ir Jeruzalės berniukų mokyklas. Finansuota Betliejaus katalikų akcijos modernaus sporto centro statyba, Jericho ir Jafos mokyklų rekonstrukcija. Šventosios Žemės pranciškonų kustodija finansiškai padeda Jeruzalėje veikiantiems Biblijos ir Archeologijos studijų centrams, suteikdama stipendijas mokytis ir dirbti atvykstantiems studentams iš pasaulio diecezijų ir vienuolijų provincijų. Šventojoje Žemėje veikia pranciškonų žiniasklaidos centras, rengiantis radijo ir televizijos programas bei audiovizualinę dokumentiką apie vietos krikščionių gyvenimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija