|
Kodėl taip yra?
Skaitau penktadienio XXI amžių: kai kurie straipsniai labai įdomūs, patinka, kai kurie nelabai. Politika jau įkyrėjo iki kaulų smegenų. Su malonumu perskaitau žmonių asmeninius straipsnius. Pati lankausi bažnyčioje, stengiuosi gyventi pagal jos mokymą. Deja, gyvenime tenka susidurti su visai kitokiais reiškiniais.
Tiems, kurie nežino kelio į bažnyčią, gyvenime viskas sekasi kaip pagal užsakymą jie turi savo gyvenimo dėsnius, nepripažįsta jokių skrupulų, sąžinė dėl nieko jų nekamuoja. Kodėl taip yra? Kodėl Dievas leidžia? Mums, Jį išpažįstantiems, lieka vien ligos, vargas, kančios, žmonių paniekinimas. Gal tos vargo pelės Dievui neįdomios? Aš pati asmeniškai pradedu abejoti Dievo meile ir gailestingumu. Nors meldžiuosi ir prašau pačių paprasčiausių dalykų, mano maldavimai neišklausomi. Pradedu palūžti nuo tos nepakeliamos skurdo ir vargo naštos.
Įdomu būtų sulaukti kitų skaitytojų minčių, nes tokias temas daug kas svarsto.
Teresė Bernotienė
Kalvarija, Marijampolės rajonas
Redakcijos prierašas. Suprantama, mūsų
skaitytoja Teresė Bernotienė, kaip ir ne vienas Lietuvos pilietis,
daug kuo gyvenime nusivylusi. Vargingas gyvenimas, neduodantis visaverčio
džiaugsmo, perauga į nepasitenkinimą viskuo: ir politika, t. y.
valstybės valdymu, ir netgi tikėjimo pamatu. Tačiau vis dėlto iš
skaitytojos gana raiškiai dėstomų minčių matyti, kad kaip tik tikėjimas
teikia jai to aiškumo, kurio neturi dauguma aplink ją gyvenančių
gal iš pažiūros ir laimingų žmonių: jie yra turtingi ar patiria
sėkmę. Nors skaitytojos mintys ir labai paprastos, bet jos tikrai
suformuotos tikėjimo šviesos, kurią ji, mūsų miela skaitytoja, turi.
Juk tikrai galima nesunkiai suprasti, kad dauguma turtingų, sėkmingai
gyvenančių žmonių nelabai ką galėtų pasakyti apie savo lūkesčius,
išskyrus didelių pinigų troškulį. Jie neturi jautrios širdies, nes
galbūt neturi ir tikro tikėjimo. Skaitytoja yra žymiai jautresnė,
nei dauguma turto laimę suradusių žmonių. O tai yra didesnis turtas
nei pinigai. Tikėjimas kaip žolė, išlendanti iš po betono: jei
paprasta žolė turi tokią jėgą, tai dar didesnę jėgą išsiaugina žmogus,
turintis tikėjimą. Galima nesunkiai pastebėti, kad tikintieji yra
apdovanoti didesniais dvasios turtais: jie atlaidesni kito paklydimams,
mažiau linkę į ginčus ir barnius, jų kalba dažnai švelnesnė, jie
rečiau pyksta ar nervinasi. Aišku, tai tikrai nėra visais atvejais
juk tikinčiųjų pasaulis margas, kaip ir visi žmonės. Akivaizdu,
kad ir mūsų mielos skaitytojos širdis lieka gera, nors ir sužeista
daugybės gyvenimo negandų. Ar būtų labai geriau, kad mes gyventume
turtingai, bet mūsų širdys būtų užkietėjusios? Tad mokykimės gyventi
tikėdami net ir varge ar nelaimėse, tada būsime jautresni ir kitų
vargams, o tas tikrai yra žymiai vertingiau.
© 2008 XXI amžius
|