Atnaujintas 2008 kovo 5 d.
Nr.18
(1611)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Už lietuvišką terminiją

Visais laikais naujas kultūros etapas atneša savo terminus, taip pat kitų tautų kalbose. Kultūrų mainuose tai neišvengiama. Todėl šiandien turime tarptautinių žodžių žodynus. Tačiau spaudoje (mano atveju „Kauno dienoje“) vis pasitaiko kitų kalbų žodžių su lietuviškomis galūnėmis, atsisakius puikaus lietuviško atitikmens.

Kodėl vietoj lietuviško „nuosprendis“ dažniau naudojamas anglų „verdiktas“, o vietoj „prižiūrėti“ – lotyniškas „kuruoti“? Kam žodį „ištrėmė“ keisti lotynišku „deportavo“? Vietoj „baisus“ ar „klaikus“ rašyti „makabriškas“, o vietoj „kraštutinis“ – „marginalinis“? Negi tam, kad įmantriai atrodytų, nes šį „marginalinį“ vargu ar daug kas supranta. Vietoj „šventė“ skaitau „fiesta“ (iš ispanų), nors žodžio tikroji reikšmė reiškia tik religinę šventę. Vietoj „šalinti plaukus“ matau iš anglų paimtą „depiliuoti“, o vietoj „renginio“ – nuolatinį anglų „šou“. Argi negalima lotyniško „edukacinis“ pakeisti lietuvišku „auklėjamasis“, o anglišką „monitoringas“ – savuoju „reguliavimas“ ar „priežiūra“? Kodėl iš rusų „salat“ kilusios salotos neturėtų būti vadinamos daržovių mišraine, o dar trumpiau – naujadaru „daržaine“?

Panašūs lietuviški terminai aiškūs plačiam skaitytojų ratui. Savų terminų išstūmimas iš naudojimo skurdina lietuvių kalbą, o nykstant kalbai nyksta ir tauta. Ir priešingai – bendra kova už kalbos švarumą vienija tautą, kuri jau ir taip nyksta. Šiais laikais tai įmanoma daryti per žiniasklaidą daug greičiau, nei anksčiau per kalbos tradiciją. Ar šia kryptimi dirba Kultūros ministerija ir Valstybinės lietuvių kalbos komisija?

Sovietų laikais kai kur sava iniciatyva padėjo piniginė bauda už rusišką žodį lietuviška galūne. Ar panašias baudas už svetimybes nepritaikius dabar, pirmiausia žiniasklaidai – spaudai, televizijai, taip pat valdžios įstaigose? Ar ir toliau liksime abejingi? Tuomet, kai, pavyzdžiui, Islandijos valdžia savo kalbos priežiūros klausimą yra iškėlusi į įstatymų lygį.

Vytautas PUODŽIUKYNAS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija