|
Už lietuvišką terminiją
Visais laikais naujas kultūros etapas atneša savo terminus, taip pat kitų tautų kalbose. Kultūrų mainuose tai neišvengiama. Todėl šiandien turime tarptautinių žodžių žodynus. Tačiau spaudoje (mano atveju Kauno dienoje) vis pasitaiko kitų kalbų žodžių su lietuviškomis galūnėmis, atsisakius puikaus lietuviško atitikmens.
Kodėl vietoj lietuviško nuosprendis dažniau naudojamas anglų verdiktas, o vietoj prižiūrėti lotyniškas kuruoti? Kam žodį ištrėmė keisti lotynišku deportavo? Vietoj baisus ar klaikus rašyti makabriškas, o vietoj kraštutinis marginalinis? Negi tam, kad įmantriai atrodytų, nes šį marginalinį vargu ar daug kas supranta. Vietoj šventė skaitau fiesta (iš ispanų), nors žodžio tikroji reikšmė reiškia tik religinę šventę. Vietoj šalinti plaukus matau iš anglų paimtą depiliuoti, o vietoj renginio nuolatinį anglų šou. Argi negalima lotyniško edukacinis pakeisti lietuvišku auklėjamasis, o anglišką monitoringas savuoju reguliavimas ar priežiūra? Kodėl iš rusų salat kilusios salotos neturėtų būti vadinamos daržovių mišraine, o dar trumpiau naujadaru daržaine?
Panašūs lietuviški terminai aiškūs plačiam skaitytojų ratui. Savų terminų išstūmimas iš naudojimo skurdina lietuvių kalbą, o nykstant kalbai nyksta ir tauta. Ir priešingai bendra kova už kalbos švarumą vienija tautą, kuri jau ir taip nyksta. Šiais laikais tai įmanoma daryti per žiniasklaidą daug greičiau, nei anksčiau per kalbos tradiciją. Ar šia kryptimi dirba Kultūros ministerija ir Valstybinės lietuvių kalbos komisija?
Sovietų laikais kai kur sava iniciatyva padėjo piniginė bauda už rusišką žodį lietuviška galūne. Ar panašias baudas už svetimybes nepritaikius dabar, pirmiausia žiniasklaidai spaudai, televizijai, taip pat valdžios įstaigose? Ar ir toliau liksime abejingi? Tuomet, kai, pavyzdžiui, Islandijos valdžia savo kalbos priežiūros klausimą yra iškėlusi į įstatymų lygį.
Vytautas PUODŽIUKYNAS
Kaunas
© 2008 XXI amžius
|