Atnaujintas 2008 kovo 7 d.
Nr.19
(1612)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kunigų ugdymo instituto „Aqua“ susitikimas

Kun. Juozas Fakėjavas

Vasario 26 dieną Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre Marijampolėje jaunų kunigų ugdymo grupės „Aqua“ nariai išklausė paskaitos „Bažnyčia ir ekumenizmas“, kurią skaitė VDU KTF dėstytojas kun. doc. dr. Romualdas Dulskis.

Prelegentas priminė pagrindinius Bažnyčios skilimus. 1054 metais atsiskyrė Vakarų ir Rytų Bažnyčios – katalikai ir stačiatikiai. Pagrindinės skilimo priežastys – ambicijos, tačiau nemenką vaidmenį suvaidino Vakarų ir Rytų mentaliteto bei teologinio mąstymo skirtumai. Vakarai labiau pabrėžia racionalumą, o Rytai daugiau akcentuoja mistinį krikščioniškojo gyvenimo aspektą. Rytuose ir Vakaruose yra skirtumų pačioje Bažnyčios sampratoje. Rytuose patriarchai turėjo ne tik savo valdomas teritorijas, bet ir savarankiškai galėjo skirti vyskupus. Iškilus ginčytiniems klausimams tarp patriarchų, juos spręsdavo Romos popiežius, o po skilimo – Konstantinopolio patriarchas, kuris tapo „pirmuoju tarp lygių“. Vakaruose vienintelis patriarchas buvo ir išliko popiežius.

Kitas Bažnyčios skilimas – tai 1517 metais prasidėjęs Reformacijos judėjimas, pagimdęs protestantizmą. Lyginant visų trijų krikščioniškųjų konfesijų ekleziologijas, galima pastebėti, kad katalikai ir stačiatikiai pabrėžia istorinį Bažnyčios matmenį, o protestantai labiau akcentuoja aktualų Šventosios Dvasios veikimą joje. Šie du aspektai galėtų vienas kitą papildyti.

Kun. doc. dr. R. Dulskis priminė, kad krikščionių pastangos vienytis pasauliniu mastu iškilo ir sustiprėjo tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. 1948 metais buvo įkurta Pasaulinė Bažnyčių taryba (arba Ekumeninė Bažnyčių taryba), kurios būstinė yra Ženevoje (Šveicarija). Pagrindinis jos tikslas – vykdyti bendradarbiavimą bei dialogą tarp įvairių krikščioniškų Bažnyčių, kurių ši tarptautinė ekumeninė organizacija dabar vienija apie 350. Katalikų Bažnyčia jai nepriklauso, nes pačia prigimtimi yra apimanti visą pasaulį, tačiau turi savo atstovą šioje organizacijoje ir bendradarbiauja sprendžiant įvairius su ekumenizmu susijusius klausimus. Autentiškas ekumeninis bendradarbiavimas turėtų remtis meilės ir tiesos principais.

Kun. doc. dr. R. Dulskis paminėjo keletą iškilių asmenybių, kurios prisidėjo prie krikščionių vienybės skatinimo. Viena iš jų – tai žydų kilmės stačiatikių dvasininkas Aleksandras Menis (1935-1990), pasižymėjęs nepaprasta erudicija ir aktyvia visuomenine veikla. Jo gyvenimo pavyzdys ir rašytinis palikimas verti mūsų dėmesio.

Kita ne mažiau žymi asmenybė – tai anglų kilmės stačiatikių vyskupas Kallistos Ware (g. 1934) iš Didžiosios Britanijos. Jo knygos ir straipsniai susilaukė didžiulio populiarumo visame pasaulyje.

Dar viena svarbi asmenybė – tai protestantas brolis Roger Schutz (1915-2005). Jis atgaivino vienuoliškąją tradiciją protestantizme, įkurdamas vienuolyną Taizé, tikėjo į Eucharistijos slėpinį, nepaprastai palankiai atsiliepė apie Atgailos sakramentą.

Po pietų prelegentas kun. doc. dr. R. Dulskis atsakė į užduotus klausimus apie ekumenizmo aktualijas mūsų aplinkoje. Buvo diskutuojama, kaip krikščionys galėtų dar labiau priartėti vieni prie kitų ir kas Lietuvoje yra nuveikta šioje srityje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija