Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vatikanas ir JAV skatina taiką ir dialogą pasaulyje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susitinka su naująja Jungtinių Valstijų ambasadore Vatikane prof. Meri En Glendon jos skiriamųjų raštų priėmimo proga

Naujoji ambasadorė – iškili asmenybė ir katalikų veikėja

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su naująja Jungtinių Valstijų ambasadore Vatikane Meri En Glendon jos skiriamųjų raštų priėmimo proga ir pokalbis su Šventuoju Tėvu patraukė ypatingą apžvalgininkų dėmesį. Balandžio viduryje įvyks pirmasis Popiežiaus vizitas į galingiausią pasaulio šalį – JAV, kurioje dabar vyksta atkakli rinkimų kampanija. Baigiasi ir prezidento Džordžo Bušo valdymo era. Jis dėl palankumo Bažnyčios socialiniam mokymui ir dėl gyvybės gynimo kartais įvardijamas „pirmuoju katalikų prezidentu“, nors priklauso protestantiškajai metodistų bendruomenei. Galimi jo įpėdiniai, ypač iš demokratų partijos, krikščionims kelia nemažą susirūpinimą.

Kadangi Baltieji rūmai (JAV prezidento rezidencija) ir Apaštalų rūmai (Romos popiežiaus namai) lemia daugelio pasaulio problemų sprendimus, todėl ir JAV diplomatinis atstovas prie Šventojo Sosto visada atlieka tarpininko vaidmenį. Ambasadorė M. Glendon, kuri gerai žinoma įvairiose Vatikano žinybose ir nuo 2004 metų iki dabar vadovavo Popiežiškajai socialinių mokslų akademijai, labai tinkama kandidatė tokioms pareigoms. Kaip tik tai pradėdamas kalbą pažymėjo ir Šventasis Tėvas, pabrėždamas jos bendradarbiavimo su Vatikanu patyrimą, kuris bus naudingas ir „praturtins visą diplomatinę bendruomenę“.

M. Glendon gimė 1938 metais Pitsfilde (Masačiusetso valstija). Yra ištekėjusi, turi tris dukras. Baigusi teisės studijas ir apsigynusi disertaciją Čikagos universitete, ji dirbo profesore jėzuitų vadovaujamoje Bostono kolegijoje. Kartu skaitė paskaitas Romos popiežiškuosiuose Grigaliaus ir Regina Apostolorum universitetuose. Nuo 1993 metų dėstė prestižiniame Harvardo universitete. Jos mokslinių tyrimų dėmesys buvo sutelktas į bioetikos, žmogaus teisių, lyginamosios konstitucinės teisės problemas.

1994 metais popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Popiežiškąją socialinių mokslų akademiją, profesorė buvo priimta į šią instituciją. 2004 metų kovą Jonas Paulius II patikėjo M. Glendon šios akademijos, svarstančios socialinius, ekonominius, politinius ir juridinius klausimus, prezidentės postą. Taip amerikietė mokslininkė tapo pirmąja moterimi, vadovaujančia Šventojo Sosto akademinei institucijai. Kiek anksčiau, 1995 metais, M. Glendon buvo paskirta vadovauti Vatikano delegacijai, vykusiai į Kinijos sostinėje Pekine vykstančią Pasaulinę moterų konferenciją. Jungtinėse Valstijose profesorė M. Glendon dirbo savo šalies vyskupų konferencijos Tarptautinės politikos komiteto konsultante, buvo prezidento Dž. Bušo valstybinės Bioetikos komisijos (įkurtos 2001 m.) narė.

JAV Katalikų Bažnyčios hierarchija maloniai sutiko M. Glendon paskyrimą ambasadore Vatikane. Vyskupų konferencijos pirmininkas, Čikagos arkivyskupas Frensis Džordžas žiniasklaidai teigė, kad „yra dėkingas prezidentui D. Bušui už profesorės M. Glendon paskyrimą į šias pareigas ir dėkingas pačiai profesorei M. Glendon, kad jas priėmė“, kadangi visa tai bus naudinga „šaliai ir Bažnyčiai“. Episkopato vadovas yra įsitikinęs, kad naujosios ambasadorės kvalifikacija bei patyrimas prisidės prie JAV ir Vatikano santykių gerinimo bei „bendradarbiavimo taikos, teisingumo ir žmogaus teisių reikaluose“.

Globalinės problemos saugumas ir integrali pažanga

Kaip tik apie šias problemas, sveikindamas ambasadorę M. Glendon, kalbėjo popiežius Benediktas XVI, pabrėždamas Jungtinių Valstijų ypatingą tarptautinį vaidmenį ir atsakomybę už pasaulio bendruomenės saugumą bei pažangą. Anksčiau ne kartą nurodęs JAV viešosios religingumo išraiškos pavyzdį perdėtai sekuliarizuotai Europai, Šventasis Tėvas sakė, kad amerikiečių tauta „vertina religinio tikėjimo vaidmenį gyvybingos ir etiškai sveikos demokratinės santvarkos užtikrinimui“. Tai tampa pavyzdžiu, kaip vienyti geros valios žmones nepriklausomai nuo jų įsitikinimų, tautiškumo ar rasinės priklausomybės ir sukurti darnų, laisvą ir teisingą visuomeninį gyvenimą.

„Šiandien šis uždavinys sutaikyti vienybę ir įvairovę, telkiant bendrą viziją ir moralinę energiją“ tampa svarbiu prioritetu visai žmonių giminei. Dabartiniame globalizacijos procese stiprėja tarpusavio priklausomybės suvokimas ir efektyvaus solidarumo poreikis didžiulių iššūkių akivaizdoje, kai svarbu kurti taikią ateitį būsimoms kartoms. Tą daryti skatina praėjusio XX amžiaus dramatiškas patyrimas (pasauliniai karai, ištisų tautų naikinimas valdant radikaliai komunizmo ir nacizmo ideologijai). Todėl dabar, kaip niekad anksčiau, yra akivaizdu, kad „žmonijos ateitis negali priklausyti vien tik nuo politinio kompromiso“ ir kad turi būti „gilesnio konsensuso vaisius, kuris remtųsi visuotinių tiesų pripažinimu“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Jis pabrėžė, kad toks konsensusas yra visiškai įmanomas, ką patvirtina ir prieš 60 metų Jungtinėse Tautose priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Šis dokumentas, kurio jubiliejus kaip tik bus celebruojamas popiežiui Benediktui XVI lankantis Niujorke (kur įsikūrusi Jungtinių Tautų būstinė), įrodė, kad „teisinga globalinė tvarka tegali būti grindžiama kiekvieno vyro ir moters nepažeidžiamu orumo ir teisių patvirtinimu ir gynimu. Šis pripažinimas savo ruožtu turi motyvuoti kiekvieną sprendimą, liečiantį visos žmonių šeimos ir kiekvieno jos nario ateitį“.

Šventasis Tėvas taip pat reiškė įsitikinimą, kad Jungtinės Valstijos liks „tarptautinės bendruomenės lydere“, kuri remiasi „akivaizdžia tiesa, jog Kūrėjas apdovanojo kiekvieną žmogų tam tikromis nepažeidžiamomis teisėmis“. Tuo pačiu ji gali svariai prisidėti kuriant tokią „globalinę teisinę kultūrą, kuri būtų įkvėpta aukščiausių teisingumo, solidarumo ir taikos idealų“. Tai reikalauja tvirto įsipareigojimo, vilties ir dosnumo, ką Amerika jau ne kartą įrodė spręsdama pasaulio tautų sunkiausias problemas, pripažino popiežius Benediktas XVI.

Nurodydamas į neatidėliojamus globalinius uždavinius, siekiant žmonijai „saugesnės ateities“ ir „integralios pažangos“, jis pirmiausiai nurodė adekvačią sveikatos apsaugą su sunkiai gydomų ligų, tokių, kaip AIDS eliminavimą. Taip pat yra svarbu švietimo ir studijų tobulinimas (kad galėtų mokytis jaunimas), rūpinimasis moterų padėtimi. Reikia stengtis pažaboti korupciją ir militarizaciją, kuri „suvalgo“ brangius išteklius, reikalingus „daugelio mūsų brolių ir sesių neturtingose šalyse“ ekonominiam vystymuisi. Šventasis Tėvas aiškino, jog dabar reikia kovoti ne tik su tarptautiniu terorizmu, bet ir „spartėjančiomis ginklavimosi varžybomis“, kurios kelia nemažą grėsmę taikai.

Atkreipęs dėmesį į „amžinąją“ Artimųjų Rytų taikos problemą, taip pat naują grėsmę, kylančią dėl branduolinių ginklų programų kūrimo besivystančiose šalyse, popiežius Benediktas XVI pripažino, jog tam yra reikalingi ne karštakošiai, kariniai veiksmai, bet „kantrios ir skaidrios derybos“. Kad ir kokios būtų galingos Jungtinės Valstijos, jos turi pripažinti, kad sprendžiant šias problemas būtina pasitelkti tarptautines institucijas, tokias, kaip Jungtinių Tautų Organizacija, kuri „pagal savo prigimtį sugeba skatinti tikrą dialogą ir supratimą, sutelkdama skirtingus požiūrius ir vystydama daugiašalę politiką bei strategiją“. Tai yra svarbu, žinant, kad globaliniai iššūkiai gali įgyti įvairias ir netgi netikėtas formas „mūsų sudėtingame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje“, – aiškino Šventasis Tėvas naujajai JAV ambasadorei Vatikane dr. M. Glendon.

Popiežiaus mokymas daro įtaką politikai

Baigdamas kalbą Popiežius palietė kai kuriuos religinius klausimus su padėka įvertindamas Jungtinių Valstijų įnašą stiprinant tarpreliginį ir tarpkultūrinį dialogą, kuris taip pat yra „teigiama taikdariška jėga“. Popiežius Benediktas XVI pabrėžė Šventojo Sosto įsitikinimą tokio dialogo turinio „dideliu dvasiniu potencialu“, ir atmetė tokias ideologijas, „kurios manipuliuoja ir iškraipo religiją naudodami ją politiniams tikslams bei įteisina prievartą Dievo vardu“. Kitas reikšmingas amerikiečių visuomenės istorinis bruožas yra tai, kad ji visada vertina religijos vaidmenį, suteikiantį socialiniams klausimams moralinį aspektą, kuris neretai yra ginčijamas radikalaus sekuliarizmo sąlygomis. Tokiu būdu JAV piliečiai ir vyriausybės vadovai tapo lyderiais pasaulyje. Jie stengiasi „užtikrinti teisinę apsaugą Dievo dovanotai gyvybei nuo prasidėjimo iki natūralios mirties ir apginti santuokos instituciją, pripažįstant ją kaip stabilią sąjungą tarp vyro ir moters, bei šeimą“.

Kreipdamasi į Šventąjį Tėvą savo kredencialų įteikimo proga, ambasadorė M. Glendon taip pat pabrėžė dialogo svarbą, kad būtų stiprinamas įvairių tikybų tarpusavio supratimas ir užkirstas kelias religiją panaudoti terorizmui. Ji pranešė, kad skatinant bendravimą tarp skirtingų kultūrų, pagal „Piliečių dialogo“ programą, amerikiečiai musulmonai siunčiami į kitas pasaulio musulmonų bendruomenes taikos ryšiams stiprinti. Taip pat organizuojami vasaros užsiėmimai jauniems žmonėms. Jų tikslas – ugdyti pagarbą kultūrinei ir religinei įvairovei. „JAV supranta, kad mes esame tik dalis vis labiau tarpusavyje susieto pasaulio, kuris reikalauja kiekvieno iš mūsų – nepriklausomai nuo kultūros ar tikėjimo – darbuotis dėl taikos, gyvybės ir vilties“, – pabrėžė naujoji ambasadorė.

Ji patvirtino, kokį vaidmenį Jungtinių Valstijų užsienio politikai atlieka partnerystė su Šventuoju Sostu bei daugelio humanitarinių klausimų sprendimas ginant žmogiškąjį orumą. Pavyzdžiui, suprasdama kovos su prekyba žmonėmis problemą, JAV vyriausybė finansuoja programas, pagal kurias rengiamos seserys vienuolės Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje, kad suteiktų pagalbą tos prekybos aukoms, kurios verčiamos dirbti prostitutėmis ir kitais būdais išnaudojamos. Jungtinės Valstijos taip pat pripažįsta, kad tokios globalinės nelaimės, kaip skurdas, badas ir ligos kelia grėsmę ištisų regionų stabilumui ir saugumui, todėl jos paraginus Šventajam Sostui aktyviai dalyvauja jas sprendžiant.

Prezidento Dž. Bušo pastangomis, atsižvelgiant į nuolatinį popiežiaus Benedikto XVI kvietimą padėti įveikti šimtų milijonų pasaulio žmonių badą, „daugiau kaip pusė pasaulinės paramos maisto produktais atkeliavo iš Jungtinių Valstijų“. Svarbu pabrėžti, kad šiuos maisto produktus, ypač miltus, JAV vyriausybė stengėsi nupirkti tiesiogiai iš besivystančių šalių ūkininkų, tokiu būdu padėdama plėtoti jų žemės ūkį, kuris turi nemažų sunkumų. Taip pat pagal prezidento Dž. Bušo inicijuotą Skubios pagalbos planą kovojant su AIDS, maliarija ir kitomis pandemijomis, JAV vyriausybė šiai paramai Afrikos šalims skiria milijardus dolerių, taip išgelbėdama milijonų žmonių gyvybes. Ambasadorė M. Glendon sakė, kad tokį dosnumą ir žmogiškąjį solidarumą skatina Šventojo Tėvo mokymas, pavyzdžiui, jo enciklika „Spe Salvi“, kurioje primenama, kad „mūsų gyvenimai tarpusavyje susieti. Niekas negyvena vienas“.

Baigdama savo kreipimąsi naujoji ambasadorė patikino, kad Jungtinės Valstijos laukia pirmojo popiežiaus Benedikto XVI vizito. „Jūs būsite šiltai sutiktas mūsų tautos, kuri supranta, koks svarbus tikinčių žmonių įnašas visuomenei, – patikino M. Glendon. – Jūs būsite tarp draugų“. Ji priminė, kad Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II lankėsi Jungtinėse Valstijose net septynis kartus. Daugiau kartų (aštuonis) jis buvo nuvykęs tik į savo tėvynę Lenkiją. Jo vizitai paskatino svarstyti šiuolaikinės visuomenės problemas. Jungtinės Valstijos diplomatinius santykius su Vatikanu užmezgė 1984 metais, kai šalies prezidentu buvo Ronaldas Reiganas, kurio partnerystė su Jonu Pauliumi II (įveikiant komunistinį totalitarizmą Rytų Europoje) gerai žinoma.

© 2008 „XXI amžius“