Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Dvasingos beatifikacijos laukimas

Mindaugas BUIKA

Balandžio 2 dieną minėjome trečiąsias popiežiaus Jono Pauliaus II (1920-2005) mirties metines. Pageidaujama, kad jis į altoriaus garbę būtų pakeltas kaip galima greičiau

Parengta „positio“ ataskaita

Nors popiežius Jonas Paulius II dar nėra nei kanonizuotas, nei beatifikuotas, tačiau jo mirties metinių minėjimas (bent jau Romoje) tampa svarbia liturgine iškilme. Tai rodo velionio Šventojo Tėvo populiarumą tarp tikinčiųjų ir didelę jo mokymo įtaką Bažnyčios gyvenimui. Balandžio 2 dieną trečiųjų Jono Pauliaus II mirties metinių minėjimui vadovavo popiežius Benediktas XVI. Kartu prasidėjo ir pirmasis Pasaulinis apaštališkasis gailestingumo kongresas, kuris baigsis ateinantį sekmadienį.

Dievo tarno Jono Pauliaus II mirties sukaktis vėl paskatino katalikišką ir pasaulietinę žiniasklaidą aptarti kanonizacijos bylos tyrimo eigą, spėlioti apie galimą jo paskelbimo palaimintuoju datą. Šis procesas buvo pradėtas 2005 metų birželio 28 dieną, tai yra praėjus mažiau kaip trims mėnesiams po Šventojo Tėvo mirties, gavus popiežiaus Benedikto XVI dispensą. Ja leista pradėti kanonizacijos bylą nelaukiant kanoninėse normose numatytų penkerių metų nuo kandidato į šventuosius žemiškosios kelionės pabaigos. Praėjusių metų balandžio pradžioje minint Jono Pauliaus II mirties antrąsias metines buvo baigtas Romos vyskupijoje įvykęs diecezinės bylos tyrimo etapas, kuriame liudijo 120 svarbių respondentų.

Dabar, trečiųjų mirties metinių išvakarėse, Jono Pauliaus II kanonizacijos bylos postulatorius kunigas Slavomiras Oderis pranešė, kad beveik baigė rengti vadinamąją „positio“ ataskaitą. Ją sudaro rinkinys dokumentų, kuriuo siekiama įrodyti, kad Dievo tarnas savojoje žemiškoje egzistencijoje herojiškai išgyveno krikščioniškas vertybes. Kunigas S. Oderis interviu Vatikano radijui sakė, jog „positio“ ataskaitą sudaro apie 2 tūkstančiai puslapių, kuriuos dar reikia redaguoti. Šventųjų skelbimo kongregacijos paskirtas relatorius (pranešėjas) tėvas domininkonas Danielius Olsas galutinai parengtą „positio“ variantą turi pristatyti minėtai Šventojo Sosto dikasterijai.

Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Žozė Saraiva Martinsas užtikrino, kad gavusi „positio“, dikasterija „ją pradės studijuoti nedelsdama nė vienos akimirkos. Visi nori, kad Jonas Paulius II į altoriaus garbę būtų pakeltas kaip galima greičiau“. Kardinolas priminė, kaip velionio Popiežiaus laidotuvėse dalyvavusi milijoninė minia reikalavo: „santo subito“ (paskelbti šventuoju tuoj pat). „Positio“ nagrinės 15 kardinolų ir 15 vyskupų, kurie yra Šventųjų skelbimo kongregacijos nariai. Jie savo nuomonę išsakys popiežiui Benediktui XVI, kuris teigiamai tai įvertinęs paskelbs dekretą apie Jono Pauliaus II gyvenimo herojiškų vertybių pripažinimą. Nuo tada jį bus galima oficialiai garbinti pamaldose. Tačiau palaimintuoju bus galima paskelbti tik pripažinus stebuklą, įvykusį su Dievo tarno užtarimu.

Galimų stebuklų atvejus aptars speciali „ad hoc“ komisija, sudaryta iš medicinos, teologijos, psichologijos ir kitų sričių ekspertų. Dabar daugiausiai kalbama apie 47 metų prancūzės vienuolės Marijos Simonos Pjer, sirgusios Parkinsono liga, nepaaiškinamą pagijimą prašant Jono Pauliaus II užtarimo. Ši vienuolė pelnė didelį žiniasklaidos dėmesį, kadangi jau pernai visiškai pasveikusi dalyvavo Dievo tarno antrųjų mirties metinių minėjime. Panašų stebuklingą išgijimą ir kitokių malonių per Jono Pauliaus II užtarimą būta ir daugiau. Apie tai išleistos netgi knygos.

Svarbu išlaikyti objektyvumą

Prieš savaitę interviu Lenkijos katalikų laikraščiui „Niedziela“ kanonizacijos bylos postulatorius kunigas S. Oderis pripažino, kad jam didžiausią įspūdį paliko stebuklingai gauta tėvystės ir motinystės dovana. Daugelis sutuoktinių porų, melsdami Jono Pauliaus II užtarimo, tapo tikrais šeimos tėvais, nors iki tol nebeturėjo vilties pradėti kūdikį. Taip pat yra svarbūs liudijimai ne tik apie kūno, bet ir apie sielos pagijimą (kai paliečiama tikėjimo sritis ir pajaučiamas Šventosios Dvasios veikimas).

„Nedziela“ postulatoriaus paklausė, kada, jo manymu, įvyks popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacija. Atsakydamas kunigas S. Oderis patvirtino, jog ir jis norįs, kad ji vyktų kuo greičiau, tačiau į šį procesą negalima žiūrėti paviršutiniškai. (Vienas asmuo iš Lotynų Amerikos savo laiške net prašė nurodyti beatifikacijos datą, kadangi jis norįs iš anksto užsisakyti bilietą skrydžiui į Romą.) Tačiau, kita vertus, toks nekantrumas yra geras dalykas, kadangi patvirtina Jono Pauliaus II kulto gyvybingumą. „Visa tai mobilizuoja mane veikti“, – aiškino Dievo tarno kanonizacijos bylos postulatorius.

Tačiau kiekvienas taip pat turi klausti savęs, ar jis yra pasirengęs dvasiškai Jono Pauliaus II beatifikacijai. Tai reiškia, kiek yra susipažinęs su Šventojo Tėvo gyvenimu ir veikla, kiek ta pažintis turi įtakos jo paties asmeniniam gyvenimui, padeda vidiniam atsinaujinimui, „širdies perkeitimui“, bendravimui su kitais žmonėmis. Ir pats popiežius Jonas Paulius II yra sakęs, kad šventieji reikalingi šios žemės gyvenimui tam, kad ugdytų kitus šventuosius, skatintų žmonių gerumą ir šventėjimą. Bažnyčia moko, kad šventumas nėra išskirtinė atskiro asmens privilegija, bet kiekvieno krikščionio, kiekvieno pakrikštyto žmogaus pašaukimas.

Kunigas S. Oderis taip pat aiškino, kad nuoseklus ir rūpestingas beatifikacijos ir kanonizacijos procesas yra reikalingas ir dėl objektyvumo. Iš tikrųjų daugybė žmonių, ypač Lenkijoje, popiežių Joną Paulių II laiko šventu. Tačiau tuo įsitikinę ne visi, todėl „beatifikacijos procesas reikalauja objektyvizavimo“, kad vėliau niekas negalėtų kaltinti Bažnyčios ir tuo būdu sumenkinti Jono Pauliaus II asmenybės didingumo. Todėl Vatikanas dirbtinai nespartina bylos tyrimo eigos, bet padaro vieną išimtį kanonizacijos procesui pradėti – nelaukia penkerių metų nuo Jono Pauliaus II mirties.

Lenkų žurnalistai, norėdami išsiaiškinti gandus, paklausė postulatoriaus, ar nekliudys kanonizacijos eigai kai kurie Jono Pauliaus II mokymo aspektai, ypač liečiantys ekumenizmą bei atsiprašymą dėl Bažnyčios praeities klaidų. Mat tokie velionio Šventojo Tėvo pareiškimai gali nesutikti su kai kurių teologų ir Bažnyčios hierarchų nuomone. Atsakydamas kunigas S. Oderis pabrėžė, jog ypatingų kliūčių nėra, nors kai kurie Jono Pauliaus II mokymo „reikalauja specialios analizės“. Žinoma, kalbant ne apie teologinį vertinimą – Jono Pauliaus II, kaip Popiežiaus, pareiškimams galioja neklaidingumo dogma, – bet apie teisingą supratimą.

Baigdamas pokalbį kunigas S. Oderis pripažino, kad šis atsakingas darbas – popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacijos byla – dvasiškai turi įtakos ir jam pačiam, skatina jo vidinį atsinaujinimą. Čia, kaip šventosios ikonos tapymas, kuris reikalauja iš tapytojo didelių dvasinių pastangų, netgi atsivertimo. „Aš bandau suprasti tą žinią, kuri glūdi nuostabiame, nepaprastame Jono Pauliaus II gyvenime“, – sakė kunigas S. Oderis.

© 2008 „XXI amžius“