Atnaujintas 2008 balandžio 4 d.
Nr.26
(1619)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kodėl streikuoja mokytojai

Garbusis mons. Kazimieras Vasiliauskas kažkada paklausė vaikų, ko jie tuo metu labiausiai norėtų. Vaikai choru atsakė: „Pinigų“...

Šiandien mokytojai jaučiasi esą neįvertinti, valstybės skriaudžiami, gaunantys per mažus atlyginimus už savo nelengvą darbą, todėl streikuoja. O ar penkiasdešimt metų sovietiniam okupantui Lietuvos žmonės dirbo už atitinkančius darbą atlyginimus? Reikėtų pripažinti, kad dirbome gana sąžiningai ir stropiai už labai skurdžius atlyginimus. Už elgetiškus atlyginimus dirbo mokytojai, medikai, kitų profesijų darbuotojai... Gal todėl dauguma iš visur viską vogė, kad tik kaip nors galėtų pragyventi ir išmaitinti šeimas. Jau daugelis pamiršo, kaip stovėdavo eilėse mėsos parduotuvėse, kad nusipirktų kiaulės galvų bei kojų… Deja, deja... Ir buvo gerai, niekas nestreikavo... Dažnai būdavo, kad pardavėjai aprūpindavo produktais gydytojus, mokytojus, viršininkus, kolūkių pirmininkus, kaip tada sakydavo „iš po prekystalio“... Ir buvo gerai – bent jau visi tylėjo...

Dažnai girdime sakant, kad visas blogybes atnešė mums laisvė... Ar tai tiesa?.. Ar dėl to, kas šiandien vyksta pas mus, nėra kalti Lietuvos priešai, kuriems reikia tik pinigų?.. Jau aštuoniolikti metai gyvename laisvoje šalyje... Mūsų gyvenimas, jo kokybė, vaikų dora, gebėjimas dirbti, sąžiningumas, meilė tėvynei priklauso nuo mūsų kiekvieno, o juolab nuo mokytojų... Žinau, kad pirmiausia už jauną žmogų atsakingos šeimos... Bet juk ir mokyklose vaikai praleidžia nemažai laiko.

Atgimimo metais, tiek mitinguose, tiek valstybinių švenčių progomis, tiek Bažnyčiose pasigesdavau vaikų, paauglių, jų tėvelių... Kai kada priekaištaudama galvojau, negi mokytojai, mokyklų vadovai negali paskatinti mokinių dalyvauti tuose renginiuose? Kodėl žmonėms, o ypač mokytojams, viso to nereikia?..

Ilgai prisiminsime gausius Atgimimo mitingus, Baltijos kelią, Sausio 13-osios įvykius, kai pavargę, sužvarbę mūsų žmonės buvo pasiryžę paaukoti net gyvybes už Lietuvos laisvę. Ir šiandien taip skaudu matyti, kad taip sunkiai iškovota laisvė nebranginama...

Turbūt visi žinome, kad šeimininkas gerai atsilygina už gerai atliktą darbą... Ar jaučiame, kad mūsų darbai yra atlikti tikrai kokybiškai?

O dėl mokytojų algų ir dėl visų Lietuvos žmonių skriaudų tai spręskime patys per artėjančius Seimo rinkimus... Tai vienintelis būdas pakeisti buvusiųjų, nuo sovietmečio užsilikusių bolševikinių nomenklatūrininkų klaną...

Regina PRASCEVIČIENĖ

Obeliai, Rokiškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija