Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Memuarai
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vilius Bražėnas: „Blogis triumfuoja, kai geri žmonės jam nesipriešina“

Gintaras VISOCKAS

Vilius Bražėnas Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

2008 metų balandžio 6-ąją Viliui Bražėnui sukako 95-eri metai. Vilniaus Karininkų ramovėje ta proga buvo surengtas iškilmingas šio ilgus metus Amerikoje praleidusio, o prieš septynerius metus į tėvynę sugrįžusio lietuvio pagerbimas. Šilto, gilaus, prasmingo tai būta paminėjimo. Ir kartu – nei per daug ilgo, nei per daug saldaus. Būtent tokio, kokio reikia, norint deramai pagerbti V. Bražėną – visuomet siekusį konkrečiai dirbti, veikti, kurti žymų publicistą, antikomunistą, rašytoją, žurnalistą, politologą, antiglobalistą. Beje, ne taip lengva išskirti veiklos sritį, kuri būtų V. Bražėno gyvenime pati svarbiausia. Gal žurnalistika, publicistika, o gal oratorinis menas, gal diskusijos, rengtos klausytojų sausakimšose auditorijose? Gilinantis į V. Bražėno nueitą kelią derėtų pavadinti jį itin nuoširdžiu, itin atkakliu kovotoju už Lietuvos laisvę. Ir tai būtų tikra, nė kiek nepagražinta tiesa.

Svarbiausias rūpestis – tautos likimas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas garbingo jubiliejaus proga išleistame buklete V. Bražėną apibūdina tokiais žodžiais: „...Oratorius visada kalba apie lietuvių tautą šiuolaikiniame dramatizmo kupiname pasaulyje. Tautos likimas yra svarbiausias jo rūpestis, ar V. Bražėnas kalbėtųsi su JAV kongresmenais, ar su Lietuvos ūkininkais. Tiesa, kurią jis teigia ir kuriai argumentų turi daugiau negu reikia kiekvienu konkrečiu atveju, yra taip pat viena: lietuvių tauta turi teisę į vietą po saule, ji gali ja naudotis kaip laisva tarp laisvų tautų...“ O Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė tame pačiame buklete štai taip rašo apie garbaus amžiaus sulaukusį jubiliatą: „Kova prieš tironiją visą Viliaus Bražėno sąmoningą gyvenimą buvo jo credo. 1944 metais Tėvynės apsaugos rinktinės būrio vadas V. Bražėnas dalyvavo Sedos kautynėse su Lietuvą okupuojančia bolševikų armija (...). Išeivijoje, nuslūgus amerikiečių euforijai dėl koalicijos laimėto karo prieš fašistinę Vokietiją ir jų meilei Rusijai, V. Bražėnas jau 1951 metais įsijungė į kovą su plintančiu komunizmu Amerikoje ir pasaulyje. Turėdamas aštrią plunksną ir oratoriaus talentą jis aktyviai dalyvavo antikomunistinėje Amerikos spaudoje, redagavo konservatyvų laikraštį, važinėjo po visą Ameriką, skaitydamas paskaitas lietuviams ir amerikiečiams apie komunizmo grobuonišką prigimtį ir tironijos ideologiją, veisiančią didžiausius pasaulio nusikaltėlius...“

„Supranta, kas iš tiesų yra komunizmas“

O štai kaip apie jo paskaitas tarptautinės politikos klausimais kalbėjo tie, kuriems nusišypsojo laimė viską regėti savo akimis. JAV išeivijos rašytoja Aurelija Balašaitienė: „Viliaus Bražėno paskaitos visi išklausė ne tik su dideliu dėmesiu, bet kai kuriuos jo posakius pertraukė aplodismentais. Man darėsi graudu, kad tie, kurie neišgyveno komunizmo kančios ir skausmo, pajėgė įsigyventi į mūsų tautiečio žodžius. Kodėl jo balsas lieka tyruose šaukiančio balsu, kiek tai paliečia mus pačius? Jau vien savo buvimu čia, pasiskelbę pastogės ieškančiais benamiais, mes vis dėlto nedaug ką darome, kad kova su didžiuoju žmonijos priešu būtų intensyvi ir vestų į pergalę“. Rašytojas Jurgis Gliauda: „Vilius Bražėnas – paskaitininkas profesionalas, kvalifikuotas būti geru bet kurio stambaus televizinio kanalo komentatoriumi. Jo paskaitos perteikimo būdas sugestyvus, lengvai suprantamas, nenuginčijamas. Iš pirmos susitikimo su auditorija pažinties jis – dėmesio centre. Jo auditorija gyva ir įdėmi iki tobulumo“. Muzikas, Čiurlionio meno ansamblio vadovas Alfonsas Mikulskis: „Jūs esate mūsų tautos balsas pasaulyje“. Kunigas prelatas dr. J. Prunskis: „Jei mes turėtume daugiau tokių sumanių ir energingų patriotų kaip Jūs, Lietuvos reikalas įgytų naują gyvenimą Vakarų pasaulyje“. Rašytojas ir žurnalistas Česlovas Senkevičius: „Stebina ir džiugina Viliaus Bražėno misionieriška ir privati iniciatyva liudyti apie komunizmo kėslus, įvykdytus ir vykdomus žiaurumus, giliau žvelgti į laisvųjų Vakarų kairesniuosius, jų slaptus užnugarius ir siekius, jų naivumą, nesusigaudymą, sąmoningai ar nesąmoningai lengvinant komunizmo plėtotę, kad ir per žmogaus teisių populiarias deklaracijas“. Durango TRIM pirmininkas Dave Melson: „Mūsiškis TRIM komitetas dar nėra niekada turėjęs tokio įtaigaus ir nuoširdaus kalbėtojo. Vakar vakare Durango, Kolorade, mes sukaupėme daugiau lėšų ir ryžto pristabdyti socializmą Amerikoje nei bet kada iki šiolei... ir tam atlikti prireikė lietuvio. Vietinius vakariečius tikrai paveikė jo europietiškas žavesys ir intelektas“. JAV žurnalistas Viljamas Džasperis: „Jūs man visuomet buvote įkvėpimu“. Izraelio visuomenės veikėjas Boris Haynman: „Džiaugiuosi, kad yra bent vienas amerikietis, kuris tikrai supranta, kas yra komunizmas“. Džono Berčo draugijos (JBS) prezidentas, rašytojas ir oratorius F. McManus: „V. Bražėnas visą gyvenimą paskyrė kovai už laisvę. Savo raštais ir kalbomis jis priešinosi tironijai Amerikoje ir savo tėvynėje Lietuvoje“.

Tragiškas dešimtmetis

Tikrai nepaneigsi – įspūdinga, turininga V. Bražėno biografija, ilgas jo nuveiktų darbų sąrašas. Gimė jis 1913 m. balandžio 6 dieną Latvijoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais atsidūrė Rusijos sostinėje Maskvoje, Ukrainoje, vėl Maskvoje. Karo, revoliucijos, komunistinio perversmo ir Pilietinio karo bei karinio komunizmo dešimtmetis V. Bražėno šeimai buvo tragiškas: mirė tėvas ir trys vaikai. Pats Vilius lankė rusų pradinę mokyklą Maskvoje. 1922 metų gegužės 1-osios iškilmėse Kremliaus Raudonojoje aikštėje kartu su kitais pirmokėliais buvo pasveikintas paties Vladimiro Lenino. Nuo bado, skurdo, epidemijų ir ginkluotų išpuolių 1922-ųjų vasarą jį ir vyresniąją seserį motina parsivežė į Lietuvą. 1933 metais Vilius baigė Kauno jėzuitų gimnaziją. 1937 metais baigė Karo mokyklos aspirantų kursą. Studijavo elektronikos mokslus VDU. Okupuotoje Lietuvoje dirbo energetiku, inžinieriumi. Vokiečių okupacijos metais talkino pogrindžio „Laisvės kovotojas“ veiklai. Gimnazijoje rašęs į moksleivišką spaudą, studijų metais pradėjo rašyti feljetonus, kurių du rinkinius išleido emigracijoje. Pasirašydavo Gaudeamus, Bražviliaus, Viliaus Bražviliaus slapyvardžiais. 1944-aisiais po Sedos kautynių pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, 1949-aisiais gyventi išvyko į JAV. Nuo 1926-ųjų priklausė Lietuvos skautų sąjungai. Buvo vienas iš aktyvių jos vadovų, keliolikos skautų dainų tekstų autorius. Solisto Aleksandro Kutkaus mokinys, tenoras. Dainavo tremtinių operoje Vokietijoje „Sevilijos kirpėjas“, o vėliau – „Aitvarų“ kvartete ir solistu. Yra dalyvavęs keliolikoje koncertų Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, kur skaitydavo ir feljetonus. Konektikuto miesto lauko estradose pasirodydavo kartu su simfoniniu orkestru. Dainavo kantatos „Septyneri Kristaus žodžiai“ tenoro partiją.

Tūkstantis lekcijų ir šeši ordinai

Nuo 1962 metų Amerikoje plačiai žinomas kaip žurnalistas-publicistas bei lektorius, antikomunistine bei tautų laisvės tematika apie tūkstantį kartų kalbėjęs amerikietiškose bei lietuviškose auditorijose JAV. Su savo paskaitomis amerikiečiams du kartus apkeliavęs Ameriką. O po Ameriką skersai ir išilgai su paskaitomis važinėdavo už savo lėšas. Už Lietuvos garsinimą pasaulyje apdovanotas Amerikos lietuvių tarybos ir Gydytojų sąjungos konkursinėmis premijomis. Dalyvavo steigiant politines dešiniųjų amerikiečių grupes Lietuvos rezistencijai remti. Tiesioginiame RTV eteryje yra dalyvavęs keliuose šimtuose informacinių politvalandėlių ir atsakinėjęs į tiesioginius klausytojų bei žiūrovų klausimus per tranzitines RTV stotis net iš savo namų Floridoje. Ilgametis žurnalistas tarptautininkas, Rezoliucijų komiteto Baltijos valstybėms vaduoti pirmininko specialusis asistentas, VLIK’o valdybos vicepirmininkas informacijos reikalams, LB apygardos pirmininkas. Nuo pat pirmosios sovietinės Lietuvos okupacijos – individualaus pasipriešinimo dalyvis, turintis misiją stiprinti Lietuvos laisvės bylą užsienyje. Būtent jo dėka apie Baltijos šalių laisvės kovą išgirdo milijonai amerikiečių. V. Bražėnas taip pat yra keleto amerikietiškų dešiniųjų organizacijų veikėjas – švietėjas. Taip pat – ir garsiosios „John Birch Society“ organizacijos narys. Lietuviškoje ir amerikietiškoje spaudoje rašė informacines apžvalgas apie tarptautinę užkulisinę politiką. V. Bražėnas yra apdovanotas penkiais garbingais medaliais ir ordinais: Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu (1937-ieji), Skautų Lelijos ordinu (1938-ieji), Vyčio Kryžiaus ordinu (2003-ieji), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2005-ieji), Atsargos karininkų sąjungos medaliu (2006-ieji) ir Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio 1-ojo laipsnio partizanų žvaigžde.

Nėra juodo pesimizmo

V. Bražėnas taip pat žinomas kaip knygų „Nauja pasaulio santvarka?“, „Po dvylika vėliavų“ ir „Sąmokslas prieš žmoniją“ autorius. Visas šias tris knygas perskaičiau su didžiausiu susidomėjimu. Dabar būtų sunku pasakyti, kuri iš jų paliko giliausią įspūdį, kuri labiausiai įsiminė. Jos visos vertingos, įdomios, vertos dėmesio. Štai kaip žurnalistas Edmundas Simanaitis apibūdina knygą „Po dvylika vėliavų“: „Viliaus Bražėno knyga daugiau mažiau atspindi tautos ir valstybės patirtas skriaudas, netektis, laimėjimus ir lūkesčius. Joje labai ryškus lietuvių išeivijos istorijos pėdsakas, užfiksuotas talentingo žurnalisto plunksna. Knygos išskirtinis bruožas – joje nėra juodo pesimizmo, apokalipsinių dejavimų, saviplakos ir saviniekos. Atvirkščiai – kiekviename skyrelyje aiški pilietinė pozicija, paskaninta cum grano salis (su grūdeliu druskos), bet nepretenduojanti į orakulo statusą. Tai kario kovos ir piliečio veiklos ataskaita, rašyta ginklu fronte, žodžiu ir plunksna Tėvynėje ir priverstinėje emigracijoje. Knyga „Po dvylika vėliavų“ – tai nepalaužto šviesaus tikėjimo tautos teise apginti savo laisvę įrodymas“.

Pavadino dvigubu Kolumbu

Ypač įdomiai apie knygą „Po dvylika vėliavų“ kadaise kalbėjo publicistas Algimantas Zolubas: „Perskaitęs išleistas jo knygas, V. Bražėną viename savo rašinių įvardijau kaip atradėją, dvigubą Kolumbą. Jis mums atrado dvi Amerikas: vieną, kuri palaikė ir penėjo komunistinę Sovietų Sąjungą, nesiekė pavergtų tautų išlaisvinimo, ir kitą, kuri iš tikrųjų ją laikė blogio imperija, siekė jos griūties, pavergtų tautų išlaisvinimo. Jis mums atrado ir dvejopus Amerikos lietuvius, t.y. tuos, kurie buvo atsukę veidą į Lietuvą, tačiau nugarą – į jos nepriklausomybę, ir į tuos, kurių veidai buvo atgręžti tik į nepriklausomą Lietuvą. Jis Lietuvai parodė ir tikrąjį Jungtinių Tautų Organizacijos, deja, negražų veidą, daug kitokių dalykų, kurių mes nematėme arba matėme kitaip“.

Pasaulį valdo visai kiti žmonės

Knygos „Nauja pasaulio santvarka“ leidėjai teigia, kad jos autorius V. Bražėnas neabejingas viskam, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, giliai išgyvena ir sielojasi dėl kiekvieno Lietuvos žingsnio krašto viduje ir tarptautinėje arenoje. Autorius labai aiškiai ir griežtai vertina JAV užsienio ir vidaus politiką, ypač – pokomunistinių valstybių atžvilgiu. Veikalo „Sąmokslas prieš žmoniją“ leidėjai tvirtina, jog „praėjus dešimtmečiams, ji tebėra aktuali, nes autorius, nagrinėdamas globalines tų metų politines problemas, visada jas vertina Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės aspektu, tarytum moko mus, kad daugelis istorijos procesų kartojasi ir privalome jų pamokas analizuoti bei taikyti sudėtingai šių dienų situacijai...“ Ne veltui šios knygos pirmajame puslapyje puikuojasi Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Benjamino Disraeli (1804-1881) žodžiai: „Pasaulis yra valdomas visai kitų asmenybių, negu įsivaizduoja užkulisių nežiną žmonės“.

O štai dėl ko sielojasi pats V. Bražėnas, 2002-aisiais metais sugrįžęs iš Amerikos į tėvynę. „Lietuvoje sutikau daug gerų, patriotiškai nusiteikusių žmonių, tik stebiuosi, kaip tie geri žmonės yra pabirę kaip Grigo bitės, nesusiorganizuoja jokiam rimtam, kolektyviniam darbui. Blogiui trimfuoti susidaro puikios sąlygos tada, kai geri žmonės nieko nedaro, kai nesipriešina blogiui“, – sielojasi garbaus amžiaus sulaukęs publicistas ir rašytojas V. Bražėnas.

© 2008 „XXI amžius“