Atnaujintas 2008 balandžio 23 d.
Nr.31
(1624)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Dar sykį apie
politinės valios stoką

Lietuvos žurnalistų
draugija tęs veiklą

Lietuviška salelė
tolimoje Tasmanijoje.
Ar pavyks
ją išsaugoti?

„Lėkčiau, lėkčiau,
kad galėčiau...“

Nauja diena – nauji
netikėtumai

Gyvenimo vingiuose
Juozas Keliuotis
apie Juozą Albiną
Herbačiauską

„O taip norėjosi
gyvent…“

Popiežiaus paskatos JAV valstybės ir Bažnyčios vadovams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
ir JAV prezidentas
Džordžas Bušas per priėmimą
Baltuosiuose rūmuose

Popiežiaus Benedikto XVI įspūdingo ir daugiaplanio apaštalinio vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose programoje savo reikšme išsiskyrė balandžio 16 dieną vykę susitikimai su Bažnyčios ir valstybės vadovais. Tą dieną Šventasis Tėvas minėjo ir savo 81-ąjį gimtadienį. Todėl susitikimai Baltuosiuose rūmuose su prezidentu Džordžu Bušu ir Vašingtono Dievo Motinos šventovėje su kardinolo Frensio Džordžo vadovaujamo episkopato nariais buvo šventiški. Tačiau jo kalba nebuvo tik šventiška, joje atsispindėjo rūpestis išlaikyti krikščioniškojo tikėjimo stiprumą galingiausioje pasaulio valstybėje, kuri galėtų būti tarptautinės bendruomenės lyderiu ne tik technologijoje ir ekonomikoje, bet ir moralinio atsinaujinimo bei taikaus sambūvio kelyje.


Gyvenęs ir dirbęs Lietuvai

Ambasadorius Algirdas Žemaitis
kovo 9 dieną šventė 75-metį

Bernardas ŠAKNYS

Ambasadorius
Algirdas Žemaitis

Lietuva didžiausia vertybė

Ambasadorių Algirdą Žemaitį sutikau Vilniuje, ką tik grįžusį iš Romos. Vasarą jis gyvena Italijoje, o žiemą ir pavasarį grįžta į Vilnių, kur su žmona žemaite Jadvyga, pagimdžiusia ir išauginusia penkis vaikus, yra įsikūręs sostinės senamiestyje. Jaunatviškai nusiteikęs, žvalus ambasadorius pabrėžia: „Lietuva man, kaip ir žemaitei žmonai Jadvygai bei penkiems mūsų vaikams – brangi Tėvynė, kurios niekada neišsižadėjome, saugojome kaip didžiausią vertybę“.


Aktorė praskaidrino kraštiečių gyvenimą

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Ukmergiškiai nuoširdžiai
bendravo su savo kraštiete aktore
Regina Varnaite

Balandžio mėnesį Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos salėje šurmuliavo bočiai. Į susitikimą su kraštiete aktore Regina Varnaite atskubėjo ne tik jos bendraklasiai, bet ir gerbėjai. Susitikimą organizavo Ukmergės Bočių sekcija „Prie židinio“ (vadovė Zuzana Stunžėnienė), o jo iniciatore buvo Aldutė Šimelienė.

Džiaugiasi savo darbu

Savo buvusioje mokykloje R. Varnaitė susirinkusiems kalbėjo apie laimę: „Laimė dirbti tą darbą, kuriam jauti pašaukimą, kuris visada tau yra mielas ir niekada nenusibosta“. Ji pasakojo, kad nuo vaikystės svajojo tapti aktore, vaidinti pradėjo mokykloje, labai mėgo eilėraščius, poeziją.


Vakarai prie Cimbruvkos. Pas Vaižgantą

Alfas PAKĖNAS

Dailininko E. Janimaegi
draugiškas šaržas,
nupieštas Kaune, apie 1925 metus

Cimbruvka – tai krantinė palei Nemuną nuo Vytautinės bažnyčios Santakos link. Taip krantinę vadino Vaižganto laikais. Cimbruvka buo mėgstama Juozo Tumo pasivaikščiojimo ir meditacijų vieta. Čia kauniečiai, pakrantės namų gyventojai dažnai jį matydavo su šuneliu Kauku arba su bičiuliais Aleksandru Dambrausku-Jakštu, kun. Stanislovu Kiškiu, dailėtyrininku Paulium Galaune, o kartais ir su Maironiu. Čia pat, prie Švč. Marijos Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios, kurioje Tumas rektoriavo 12 metų, stovėjo daktaro Petro Musteikio namas. Antrame aukšte buvo įsikūrusi klebonija – dabar Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus (Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys). Muziejus dažnai lankomas, gyvas – kaip gyva, šaltiniuota, purslojanti paties Vaižganto kūryba. Muziejuje vyksta kultūriniai sambūriai, atgaivintos dar Vaižganto laikais gyvavusios tradicijos: Juozapinių šventė, Juodoji vakarienė, šv. Pranciškaus vardo dienos paminėjimas.


Kenotafas generolui

Edmundas Simanaitis

Marijampolės karių kapinėse
atidengtas kenotafas brigados
generolui Antanui Gustaičiui

Balandžio 11 dieną Marijampolės karių kapinėse buvo atidengtas kenotafas brigados generolui Antanui Gustaičiui. Prie įprastinio betoninio kryžiaus marmuro plokštėje iškaltas įrašas skelbia, kad palaikų užkasimo vieta nežinoma. Kenotafas buvo įrengtas Marijampoliečių bendrijos pirmininko V. Gaulios, Marijampolės savivaldybės mero R. Jonikaičio ir verslininko V. Kemeraičio pastangomis. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo miesto visuomenė, savivaldybės meras, moksleiviai. Istorikas V. Gustaitis išsamiai nušvietė generolo gyvenimo kelią.


Krašto tautodalininkų parodoje – 620 darbų

Bronius VERTELKA

Prie parodos stendų

215 kūrėjų ir 620 jų darbų – toks Panevėžio krašto tautodailės parodos, veikiančios Panevėžio dailės galerijoje, kraitis. Aktyviausi joje Panevėžio tautodailininkai: 97 autoriai pateikė net 283 savo darbus. Parodoje dalyvauja 30 Biržų krašto savamokslių menininkų, kurie pristatė 99 kūrinius. Galerijoje eksponuojami skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, tapybos, keramikos, juvelyrikos, audimo, pynimo, mezgimo, siuvinėjimo ir kitokie Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių bei Ukmergės autorių darbai. Net 287 tekstilės dirbiniai, 84 tapybos paveikslai...


Vengrų viešnagė

Kazimieras Dobkevičius

Gėlės prie Nežinomo kario kapo.
Viduryje – Vengrijos ambasadorius
Peteris Nosko-Horvatas

Kaune tris dienas viešėjo Vengrijos karo istorijos instituto ir karo muziejaus mokslininkų delegacija. Svečiai buvo supažindinti su Kauno Vytauto karo muziejaumi, eksponatais, ginklų fondais. Įvyko dalykiškas vengrų mokslininkų pokalbis su kauniečiais muziejininkais. Bendromis pastangomis buvo parengta paroda apie Vengrijos kariuomenės ir atkurtos Lietuvos kariuomenės raidą.


Metinių ataskaitų ir politinių šou metas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Vienas ryškiausių praėjusios savaitės įvykių buvo prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas, skaitytas Seime balandžio 15 dieną. Šis pranešimas gerokai skyrėsi nuo 2007 metų pavasarį skaityto blankaus pranešimo. Prezidentas šį sykį išdėstė savo požiūrį į esminius Lietuvos gyvenimo reiškinius, į vykstančius mūsų šalyje procesus, į problemas ir pasiekimus: „Gyvename Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo išvakarėse. Kokie mes, einantys pasitikti į šią sukaktį? Kokia toji į antrąjį tūkstantmetį žengianti Lietuvos valstybė, kokia jos valdžia ir visuomenė?

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija