Atnaujintas 2008 balandžio 23 d.
Nr.31
(1624)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Krašto tautodalininkų parodoje – 620 darbų

Bronius VERTELKA

Iš kairės: kalvystės meistras
Rolandas Jokubonis iš Šilagalio,
miesto vicemeras Kastytis
Vainauskas ir Lietuvos
tautodailininkų sąjungos
Panevėžio krašto
pirmininkas Vidas Mažukna

Prie parodos stendų

Panevėžio miesto vicemeras
Petras Luomanas (kairėje)
ir tapytojas Rimantas Skunčikas

215 kūrėjų ir 620 jų darbų – toks Panevėžio krašto tautodailės parodos, veikiančios Panevėžio dailės galerijoje, kraitis. Aktyviausi joje Panevėžio tautodailininkai: 97 autoriai pateikė net 283 savo darbus. Parodoje dalyvauja 30 Biržų krašto savamokslių menininkų, kurie pristatė 99 kūrinius. Galerijoje eksponuojami skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, tapybos, keramikos, juvelyrikos, audimo, pynimo, mezgimo, siuvinėjimo ir kitokie Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių bei Ukmergės autorių darbai. Net 287 tekstilės dirbiniai, 84 tapybos paveikslai...

Į tradicinę kasmetinę pavasario Panevėžio krašto tautodailės parodą, kurios pristatymas vyko balandžio 11-ąją, atėjo net du Panevėžio vicemerai – Kastytis Vainauskas ir Petras Luomanas. Brandžius tautodailininkų darbus, sukurtus per pastaruosius metus, įvertino Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė. Vicemeras P. Luomanas pastebėjo, jog savamokslių meistrų kūryba yra neišsenkantis šaltinis. Jis ragino galerijoje susirinkusius meno žmones rengti sau pamainą taip, kaip medžiai išsiaugina atžalas.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio krašto pirmininkas Vidas Mažukna džiaugėsi, kad gausėja tautodailininkų gretos, auga jų kūrybingumas. Parodoje savo kūrybą rodo ne vien tautodailininkų sąjungos nariai. Kai kuriems autoriams Sąjungos narių pažymėjimai bus įteikti per parodos aptarimą, gegužės 1-ąją.

Kūrybinės išmonės nestokoja kalvystės meistrai Rolandas ir Viginta Jokuboniai, įsikūrę Šilagalyje, netoli Panevėžio. Tai itin retas atvejis, kad metalą kaltų abu sutuoktiniai. Įdomūs Rimanto Zinkevičiaus drožiniai iš medžio. Ukmergiškis dabar skobia 5,5 metrų aukščio kūrinį iš ąžuolo. Nagingo meistro darbas stovės Ramygaloje, kur balandžio 18-ąją buvo pasodinta 1000 ąžuoliukų Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Toks parkas bus vienintelis Panevėžio apskrityje. Akį traukia biržietės Vytenės Repšienės velykiniai margučiai, o Biržų krašto tapytojo Vytauto Laicono paveikslas „Paežerė“ jau nupirktas.

Apie tautodailininkų meistriškumą kalbėjo dailininkas Vladislovas Vaišvila. Miesto tapytojų patriarchas džiaugėsi jų augančiu profesionalumu, pabrėžė, jog tautodailininkai pristatė savo kūrybą, nenukopijuotą, nenusižiūrėtą. V. Vaišvila gerų žodžių nepagailėjo tapytojui panevėžiečiui Rimantui Skunčikui, kurį jau beveik galima priskirti prie profesionaliųjų menininkų. V. Vaišvila prisipažino, jog V. Laicono paveikslas „Paežerė“ jam priminė rusų tapytojo Šiškino kūrybą. Profesionalus menininkas, vadovaujantis suaugusiųjų dailės studijai „Paletė“, kalbėjo: „Iš 15-16 studiją lankančių nuoširdžiai dirba tik trys keturi, kiti dar mokosi tapyti. O tautodailininkai, nebaigę jokių meno mokslų, sugeba padaryti stulbinančiai gerus darbus“. V. Vaišvila gyrė kalvystės darbus, tačiau kartu nuogąstavo, jog toks menas pamažu nyksta, todėl būtina jį bet kokia kaina išlaikyti. Pavyzdžiui, iš metalo kalant saulutę, gimsta individualus darbas. „Turėjau penkias savo seseris ir visos jos audė, tačiau neturėjo galimybių parodyti savo darbų“, – dairydamasis po galerijos erdvę sakė panevėžietis.

Žinomas medžio meistras Stanislovas Janušas negailėjo kritikos: „Rokiškis yra įsteigęs L. Šepkos premiją, o kraštotyros muziejuje saugomos medžio skulptūros. Kupiškyje rengiami medžio drožybos plenerai, kurių metu sukurti darbai papuošia Kupos pakrantę. Netgi Miežiškių miestelis turi įkūręs medžio dirbinių parkelį „Angelų slėnis“ ir jį rengiasi plėsti. Kuo prastesni panevėžiečiai, kodėl jie negali matyti vienoje vietoje po atviru dangumi medžio darbų?“ Atsakyti suskubo vicemeras P. Luomanas, siūlęs įsteigti Vinco Svirskio, garsaus medžio drožėjo, gyvenusio ir kūrusio Krekenavos krašte, premiją. Ji būtų materialinis ir moralinis paskatinimas medžio meistrams, o jų kūryba tiktų medžio skulptūrų parkui. Vicemeras K. Vainauskas savo kolegai pritarė sakydamas, jog baigiamas projektuoti Kniaudiškių parkas, kuriame bus tinkama vieta medžio dirbiniams.

Ne kartą Lietuvos audėjų audėja tituluota kelių knygų apie audimo meną autorė Angelė Aleliūnienė parodos pristatyme kalbėjo: „Neturiu teisės kažkurį darbą išskirti, bet pati paroda iš tiesų yra puiki“. Garbaus amžiaus sulaukusi moteris buvo patenkinta, kad turi savo mokinių, taigi audimo menas neužges kaip nepakurstytas laužas.

Medžio skulptorius S. Janušas teigė, kad sulaukia nemažai užsakymų, tačiau trūksta geros medienos. Čia atsiveria keliai apgavikams: vienai verslininkų šeimai jie sugebėjo įsiūlyti apipuvusių ąžuolų, nors paėmė pinigus kaip už sveikus. Apgaulė išaiškėjo S. Janušui pradėjus medį tašyti.

Panevėžys

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija