Atnaujintas 2008 balandžio 25 d.
Nr.32
(1625)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lietuvos vizija pensininko akimis

Kokią aš norėčiau matyti Lietuvą? Aš norėčiau, kad per LRT rytais būtų atliekama Vinco Kudirkos Tautiška giesmė, o radijo ir televizijos laidose būtų atliekamos tarptautiniu paveldu tapusios mūsų chorų, kompozitorių Naujalio, Sasnausko, Šimkaus, Budriūno, Kačanausko sukurtos dainos. Per vaikams skirtą laidelę „Tele bim bam“ vaikai turėtų būti mokomi dainos natūraliu būdu. Žinoma, reikia ir popmuzikos, bet turi išlikti saikas sudarant muzikos kūrinių programas. Ar išdrįs pareikalauti įvesti mokesčius LRT, kai savo tautinės programos kokybe LRT jau pralenkė Pūkas?


Kaip įveikti krizę

Skaičiau apie sunkią „XXI amžiaus“ būklę. O juk laikraščio redakcija užsiima išimtinai nekomercine – dvasine, istorine, švietėjiška – veikla! Leidžia net tris skirtingus laikraščius – krikščioniškos minties laikraštį „XXI amžius“, einantį nuo 1990 metų, savaitraštį jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams „Kregždutė“ ir dvisavaitinį laikraštį „Katalikas“. Visi šie leidiniai turi atskiras auditorijas ir yra reikalingi Lietuvos žmonėms.


Reikia paminklo partizanų motinoms

Mūsų miško broliai – partizanai jau daugiau ar mažiau pagerbti: surankioti jų kauleliai iš duobių, patvorių, rūsių, atstatomos ir prižiūrimos jų žeminės, pastatyti paminklai. Labai gražiai Tauro apygardos partizanų atminimas įamžintas Kazlų Rūdoje (mokyt. Algimanto Lelešiaus dėka), Druskininkų Tremties ir rezistencijos muziejus nuolat organizuoja ekskursijas partizanų takais, Veiveriuose partizanams pagerbti paskirtas skausmo kalnelis.


Kur nėra tikėjimo, nėra ir dorovės

Seniai prenumeruoju katalikišką laikraštį „XXI amžius“. Paskutiniu metu pasirodė nemažai įdomių straipsnių, į kuriuos noriu ir aš atsiliepti. Labai pritariu Alfonso Norvilio straipsnyje „Kodėl dvasininkams neleidžiama sakyti tiesos“ išsakytoms mintims. Kodėl yra varžomos dvasininkų teisės pilietinėje srityje, kodėl jie neturi teisės pasisakyti valstybei svarbiais klausimais? Ar jie nėra Lietuvos piliečiai? Kodėl jie negali savo darbo vietoje, t.y. parapijoje, išsakyti savo požiūrio.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija