Atnaujintas 2008 gegužės 2 d.
Nr.33
(1626)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Vyskupas suteikė daug vilties ir džiaugsmo

Vilkaviškio vyskupo vizitacijos
Lazdijuose metu. Iš kairės:
mons. Arūnas Poniškaitis,
vysk. Rimantas Norvila,
kun. Gintaras Urbštas
ir kan. Valius Zubavičius

Lazdijų ligoninėje vyskupas
Rimantas Norvila susitiko
su vidaus ligų skyriaus ligoniais,
suteikė palaiminimą ligoniams
ir personalo darbuotojams

Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos
direktorė R. Giedraitienė
įteikė vyskupui atminimo
dovanėlę – mokinių padarytą
verpstę ir piešinį

LAZDIJAI. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila balandžio mėnesio pirmoje pusėje vizitavo Lazdijų Šv. Onos parapiją. Kartu su generalvikaru mons. Arūnu Poniškaičiu, lydimi Lazdijų parapijos klebono kun. Gintaro Urbšto, jie lankėsi Lazdijų rajono savivaldybėje, Lazdijų M. Gustaičio gimnazijoje ir rajono ligoninėje.

Gimnazijoje vyko susitikimas su moksleiviais, pedagogais. Ganytojas, remdamasis knygelėje ,,Jaunimo kalba“ užrašytomis mokinių mintimis apie Lietuvą, pilietiškumą, valstybės supratimą, dvasines ir materialines vertybes, kalbą, pasaulėžiūrą, ragino mokyklos jaunimą aktyviai įsijungti į pokalbį. Jis priminė jaunuoliams, kad žmogaus siekimų ratas nesibaigia šia diena, metais, nes tam, kad „žmogus gautų tai, ką Dievas jam pažadėjo, ko ausis negirdėjo, ko akis neregėjo, reikia žymiai daugiau pažinimo ir supratimo“. Ganytojas akcentavo, kad šiuo laiku žmonės yra labai kritiški. Kritiškas mąstymas yra vertybė, bet jei kritika pažemina kitą žmogų, jei ji vartojama savanaudiškiems tikslams pasiekti, tai ji tampa ne vertybe. Bažnyčios misija yra padėti žmonėms pastebėti ir tai, kas gera, šviesu ir gražu. Vienas iš tų gražiausių dalykų yra meilė. Tik ne ta, kuri remiasi vien intymiu bendravimu, bet ta, kuri sieja žmones gražiu tarpusavio bendravimu. Tokia meilė skatina gėrį ir padeda žmogui tapti asmenybe („Caritas“, Maltos ordino savanoriai, Šeimos centro ir kitos visuomeninės institucijos). Vyskupas papasakojo apie vienoje Lietuvos mokykloje Švietimo ministerijos darbuotojų atliktą jaunesnių moksleivių apklausą. Rezultatai buvo netikėti: dauguma mergaičių norėjo tapti prostitutėmis, nes tai yra „lengvas ir pelningas darbas“, o dauguma berniukų panoro gyventi iš pašalpų. Tokį vaikų požiūrį nulemia šeima. Faktai rodo, kad šie reiškiniai nesuvokti. Žiūrint iš tikėjimo pusės tai yra amoralu. Bažnyčia siekia, kad vertybiniai dalykai duotų žmogui pagrindą, kad jo gyvenimas nesugriūtų, nes ne viskas, ką duoda laisvė, yra vertinga ir priimtina.

Generalvikarą mons. A. Poniškaitį sudomino salėje užrašyti žodžiai: „O vis dėlto ji sukasi“. Kartu su gimnazistais aiškinosi jų prasmę, prisiminė autorių Galileo Galilėjų, bažnyčios ir mokslo santykį, jos klaidų pripažinimą ir atsiprašymą.

Atsisveikindamas ganytojas pasidžiaugė gražiais, gerais jaunuolių veidais ir dar kartą priminė, kad jo tikslas buvo pristatyti Bažnyčios misiją, bet ne piršti ją prievarta.

Gimnazijos direktorė R. Giedraitienė įteikė vyskupui atminimo dovanėlę – mokinių padarytą verpstę ir piešinį, o ganytojas padalino Evangelijos knygelių, paveikslėlių.

Ligoninėje vyskupas lankėsi pirmą kartą. Toks įvykis pirmas ir ligoninės istorijoje. Ganytojas susitiko su vidaus ligų skyriaus ligoniais, suteikė palaiminimą ligoniams ir personalo darbuotojams, pasidžiaugė dzūkišku gerumu ir nuoširdumu, padovanojo rožinių, šv. Teresėlės ir kitų šventųjų paveikslėlių. Rekomendavo paskaityti ir katalikišką spaudą, o personalui padovanojo dar ir atnaujintą liturginį maldyną, kuriame galima rasti maldų visiems gyvenimo atvejams. Malda žmogų stiprina ir nepasisekimuose, padeda rasti kantrumo, gerumo, stiprybės.

Šv. Mišias vyskupas aukojo kartu su generalvikaru mons. A. Poniškaičiu ir Lazdijų parapijos klebonu kun. G. Urbštu. Šv. Raštą skaitė ligoninės vyr. gydytojas Vitas Šimkonis, bendruomenės maldą – ligonių pastoracijoje patarnaujanti Aldona Petlickienė.

Pamoksle ganytojas minėjo, kad Viešpaties kryžius, tikėjimas, viltis ir meilė eina kartu. Ligonius vyskupas prilygino Šventajame Rašte minimam keliauninkui. Tik ligoniai turi būti atviri medikų, juos lankančių artimųjų žodžiams. Tada Dievo malonė tam vidiniam žmogui suteikia ramybę, jį sustiprina.

Kitą dieną vyskupas bendravo su parapijos Pastoracine taryba. Tarybos sekcijų vadovai papasakojo apie savo veiklą, ryšį su parapija. Vyskupas apžvelgė pagrindinius Bažnyčios prioritetus, numatytus Pastoracinės tarybos metiniame darbo plane, labai korektiškai išsakė savo rekomendacijas ir pasiūlymus tolimesniam darbui. Ganytojas taip pat padėkojo pastoracinės tarybos nariams, kad jie randa laiko parapijai, „kuri yra visų turtas, o visi kartu mes esame Bažnyčia“.

Paskui vyskupas susitiko su dekanato Šeimos centre visuomeniniais pagrindais dirbančiais žmonėmis, kurie savo žinias perduoda jaunavedžiams.

Balandžio 12-osios, šeštadienio, vakarą vyskupijos ganytojas R. Norvila aukojo šv. Mišias, kuriose grupei paauglių ir keletui suaugusių žmonių suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

Vyskupas R. Norvila Lazdijų šv. Onos parapijos vizitaciją užbaigė balandžio 13 dieną, sekmadienį, 12 val. iškilmingomis šv. Mišiomis. Klebonas kun. G. Urbštas šv. Mišių pradžioje perskaitė raportą – ataskaitą.

Vyskupas nuoširdžiai padėkojo gausiai susirinkusiems maldininkams, parapijos aktyvui, įstaigų ir organizacijų vadovams, kolektyvams, su kuriais susitiko ir bendravo. Šv. Mišias kartu su vyskupu aukojo generalvikaras mons. A. Poniškaitis, Liškiavos parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius ir kun. Tadas Vallianas. Vyskupo pasakyta homilija buvo ilgoka. Tačiau po šv. Mišių kalbinti parapijiečiai džiaugėsi, kad galėjo išgirsti tuos nuoširdžius, prasmingus ganytojo žodžius, kurie tarsi grūdas įkrito į parapijiečių širdis.

Ganytojas ypač kvietė melstis už savąją – Šv. Onos – parapiją. Lazdijų parapija gyvuoja jau beveik 450 metų. Vyskupas priminė ir pirmuosius krikščionybės žingsnius, Kristaus Bažnyčios pradžią, kai krikščionys buvo net persekiojami. Vyskupas pažymėjo, kad visais svarbiausiais gyvenimo momentais neapsieinama be Bažnyčios: kūdikis krikštijamas bažnyčioje, subrendęs jis priima Sutvirtinimą, kuriant šeimą bažnyčioje gauna Santuokos palaiminimą. Gyvenimo pabaigoje kunigas suteikia net tris sakramentus: Šv. Komuniją, Išpažintį-Sutaikinimą ir Ligonių patepimą. Net į paskutinę kelionę palydi Bažnyčia. O kur Kalėdos, Velykos, atlaidai, parapijos šventės? Visas mūsų gyvenimas persipynęs su parapija, parapijos bažnyčia.

Vyskupas taip pat įspėjo apie klystkelius, kurie vilioja jaunus žmones, taip pat neturinčius gilaus tikėjimo: negalima mesti Kristaus parodyto kelio dėl apgaulingų pasiūlymų. Ganytojas išreiškė viltį, kad parapijoje susiburs daugiau katalikiškų jaunimo organizacijų, katalikiškų jaunimo bendruomenių, kad atsiras žmonių, kurie šiam darbui pasišvęs.

Vyskupijos ganytojas kvietė melstis už dvasinius pašaukimus, kad „jūsų tikėjimo liudijimas paskatintų daugelį jaunų žmonių pasišvęsti dvasiniam gyvenimui artimesnei bendrystei su Viešpačiu, pasišvęsti tarnauti kitiems“.

Šv. Mišių pabaigoje vyskupas padėkojo: ,,Ačiū už tai, kad davėte daug vilties ir džiaugsmo. Viešpaties palaima telydi Jūsų garbingą parapiją, tegul klesti ir tegul būna ji jums brangi, miela, sava“.

Parapijiečių vardu vyskupui nuoširdžiai padėkojo Juodkų šeima. Ganytojas pakvietė Pastoracinės tarybos narius kartu nusifotografuoti.

Alvyra Grėbliūnienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija