Atnaujintas 2008 gegužės 14 d.
Nr.36
(1629)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Paminėtas diplomatas ir poetas

Kazimieras Dobkevičius

Svečių apsuptyje mokytoja
Nijolė Norkienė. Kairėje –
kultūros atašė Rusijoje aktorius
Juozas Budraitis, dešinėje –
aktorius Donatas Banionis

Buvusią poeto gimtąją sodybą
ženklina Ąžuolinis kryžius
ir paminklinis akmuo.
Prie akmens kalba
mokytoja Nijolė Norkienė

Gegužės 2 dieną į Skirsnemunę pagerbti poetą, diplomatą, rašytoją, vertėją ir poliglotą Jurgį Baltrušaitį atvyko daug garbių svečių iš gretimų apylinkių, Lietuvos didžiųjų miestų, taip pat žymūs kultūros atstovai – LR kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis, aktorius Donatas Banionis, literatūros kritikė Janina Riškutė, rašytojas Henrikas Algis Čigriejus, Jurbarko rajono valdžios atstovai ir vadovai.

Šv. Jurgio bažnyčioje šv. Mišias už J. Baltrušaičio vėlę aukojo kun. Audrius Giedraitis. Po šv. Mišių bažnyčioje koncertavo Antano Sodeikos meno mokyklos moksleiviai, pripildę bažnyčios skliautus lietuvių ir užsienio kompozitorių muzika. Po koncerto ilga automobilių vora nusitęsė Paantvardžio kaimo link. Poeto buvusios sodybos jau seniai nebėra. Dar 1963-1964 metais, pasak liudininkų, sodyba stovėjo, tačiau niekam į galvą neatėjo mintis bent nufotografuoti namo, kuriame 1873 m. gegužės 2 dieną gimė būsimasis poetas. Šiandien buvusios sodybos vietą ženklina tik paminklinis akmuo ir ąžuolo kryžius.

Mokytoja Nijolė Norkienė supažindino vietinius ir svečius su poeto kūryba ir gyvenimu. Beje, pirmasis dėmesį į gabų jaunuolį atkreipė ir galimybę lavintis suteikė Skirsnemunės bažnyčios klebonas kun. K. Žekevičius, Jurgio krikšto tėvas.

Svečiai padėjo gėlių puokštes prie paminklinio akmens, nusifotografavo. Vėliau visi renginio dalyviai sugrįžo į Skirsnemunės kultūros centrą tęsti iškilmingo renginio. Literatūros kritikė J. Riškutė apžvelgė daugiabraunę J. Baltrušaičio kūrybą. Devyniolika metų poetas buvo Lietuvos pasiuntiniu Rusijoje, dirbo sudėtingą diplomato darbą. J. Baltrušaitis labai stengėsi, kad 1928 metais iš Rusijos būtų grąžintas Pažaislio Dievo Motinos paveikslas į Lietuvą. 1939 metais diplomatas išėjo į pensiją ir buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėju. Išvyko į Paryžių, kur jau gyveno sūnus su žmona ir vaikaičiu. Sunkiomis sąlygomis poetas sukūrė kūrinius lietuvių kalba – satyrinę poemą „Įkurtuvės“, eilėraščių rinktinę „Ašarų vainikas“ ir perdavė šią kūrybą Lietuvai. Karo ir ligos palaužtas poetas 1944 m. sausio 3 dieną Paryžiuje mirė.

H. A. Čigriejus pabrėžė J. Baltrušaičio filosofinę poetinės kūrybos minties gelmę, dėl pastarosios aplinkybės jo kūrybą labai sunku versti. Kultūros atašė Maskvoje J. Budraitis minėjo, kad poetas savo kūrybos galia plačiai įsiliejo į Rusijos kultūrinį gyvenimą. Ilgus metus Rusijoje galvota, kad literatūrologas Jurgis Baltrušaitis (sūnus) yra tas pats J. Baltrušaitis (tėvas). Per J. Baltrušaičio kūrybą tapo artimesni Lietuvos ir Rusijos kūrybiniai ryšiai, kultūrinės sąsajos.

Jurbarko ir Skirsnemunės žmonės prisimena, gerbia ir saugo poeto atminimą. Prieš 20 metų Skirsnemunės pagrindinei mokyklai suteiktas Jurgio Baltrušaičio vardas, o Jurbarke įkurta „Amžių varpo“ bendrija, kuri rengia įvairius susitikimus, leidžia knygeles apie savo kraštietį.

Minėjimą pagyvino Jurbarko moterų ansamblis „Verdenė“ (vadovė Dalia Jonušauskienė), kurio repertuare skamba dainos pagal J. Baltrušaičio eiles „Gimtinė“, „Velykų varpas“ ir kitos. Paskui Panevėžio teatro aktoriai atliko Eleonoros Matulaitės literatūrinę kompoziciją „Vilties žibintas“, skirtą Jurgiui Baltrušaičiui.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija