Atnaujintas 2008 gegužės 23 d.
Nr.39
(1632)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Didžiosios pavasario tremties 60-metis

1948 m. gegužės 22-ąją įvyko didžiausias Lietuvos istorijoje gyventojų trėmimas. Iš Lietuvos į šaltąjį Sibirą pajudėjo šimtai ešelonų. Iš jų sklido kraupūs verksmai, žmonių dejonės. Okupantas nežiūrėjo, kad tremiamieji neturi valgyti, gerti, maži vaikai klykė vagonuose be tyro oro. 1948 m. gegužes 22-23 dienomis buvo ištremta tūkstančiai Lietuvos žmonių.

Trėmimai buvo vykdomai pagal 1948 m. vasario 21 dienos SSSR ministrų tarybos nutarimą. Iš Lietuvos buvo numatyta išvežti 12 tūkst. partizanų bei jų pagalbininkų šeimų. Pusei numatytas maršrutas į Krasnojarsko kraštą, kitiems – į Jakutiją. Tremtiniai turėjo dirbti miško ruošos įmonėse.

Trėmimai prasidėjo gegužės 22-ąją, šeštadienį: miestuose nuo vidurnakčio, o kaimuose – nuo 4 val. ryto. Nors nutarime buvo numatyta leisti išsivežti šeimai turto iki 1000 kg, tačiau faktiškai to nebuvo: atvirkščiai, trėmimų organizatoriai leido pasiimti tik būtiniausius daiktus ir šiek tiek maisto, matyt, tam, kad jo daugiau liktų jiems patiems. Kita vertus, atvykdavo sunkvežimiais ir kiekviename sutalpindavo po kelias šeimas, t. y. iki dešimties asmenų, o vežimuose – irgi net ne po vieną, tad ir vietos norimam turtui pasiimti nelikdavo.

Šiame trėmime niekas nesilaikė nuostatos, kad tremiamos partizanų ir jiems prijaučiančių „buožių“ šeimos. Buvo vežamos jau nuteistų ar užsiregistravusių partizanų, niekada jais nebuvusių, gražiau ūkininkavusiųjų šeimos. Didelė dalis – bežemiai ir mažažemiai. Juk priklijuoti partizanų pagalbininkų etiketę buvo galima vos ne kiekvienam sąmoningam Lietuvos žmogui.

Remdamiesi dokumentais, galime teigti, kad 1948-ųjų trėmimams vykdyti buvo sutelkta 30118 MGB ir MVD darbuotojų, kareivių, karininkų bei stribų. Jiems talkino 11446 partiniai ir sovietiniai aktyvistai, iš Maskvos atvykę specialūs SSRS MGB įgaliotiniai. Trėmimų operacijoje, koduotai ciniškai pavadintoje „Vesna“ („Pavasaris“), iki gegužės 23 dienos 14 val. ešelonuose jau buvo sugrūstos apie 11 tūkst. šeimų, t. y. apie 40 tūkst. žmonių, iš kurių buvo apie 11 tūkst. vaikų.

Kiekviename ešelone buvo vežama po 304-443 šeimas, 915-1656 žmonės (tarp jų 280-586 vaikai). Gyvuliniuose vagonuose sugrūsti tremtiniai pradėjo mirti: pirmieji žūdavo vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščios moterys, ešelonuose gimdavę kūdikiai.

Tėvynės Sąjungos iniciatyva šios liūdnos Lietuvai datos paminėjimas surengtas visoje Lietuvoje. TS politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė pasiūlė Naujojoje Vilnioje eksponuojamame traukinio vagone surengti fotografijų parodą „Sibiras – mano lemtis“, kuri atspindėtų 1948 m. tremtį, tų metų tremtinių gyvenimą Sibire. Joje buvo galima susipažinti su dokumentais, liudijančiais didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją. Vėliau minėjimo traukinio vagonas aplankys Lietuvos miestus, kuriuose parodos ekspozicijas rengs tų miestų mokiniai ir studentai. Iniciatyvių mokytojų pagalba moksleiviai rinks informaciją, dokumentus, nuotraukas didžiausio Lietuvos gyventojų trėmimo tema.

Gegužės 22 dieną, 4 val. ryto, kuomet prieš 60 metų pradėta operacija „Vesna“ ir iš gimtųjų namų pradėti tremti lietuviai, kiekvienoje savivaldybėje buvo uždegtos žvakelės. 6 val. ryto visuose miestuose ir rajonų centruose pagrindinėse aikštėse iš degančių žvakučių buvo sudėtas žodis LIETUVA, prisiminimais dalinosi tų metų buvę tremtiniai. Seime vyko iškilmingas minėjimas. Į minėjimą buvo pakviesti 1948 m. gegužes 22-ąją išvežti ir į Lietuvą sugrįžę tremtiniai. Veikė paroda „Tremtis – mano lemtis“, vyko tarptautinė konferencija „Trėmimai – nusikaltimai žmoniškumui. Istorija ir atmintis“. Pranešimus skaitė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos mokslininkai ir istorikai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija