Atnaujintas 2008 gegužės 23 d.
Nr.39
(1632)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Mokesčiai smaugia ir smaugs…

Benjaminas Žulys

Visi žinome, kad Lietuvoje viskas brangu – ir dujos, ir elektra, ir šiluma. Jei kai ko galima ir nepirkti, tai prie žibalinės lempos nesėdėsi, be šilumos žiemą neišbūsi, todėl už šiuos civilizacijos patogumus turi mokėti tiek, kiek įrašyta sąskaitoje. Ir niekur tu, žmogeli, nuo tų mokesčių nepabėgsi arba susilauksi antstolių vizito.

Pasirodo, Lietuvoje gyvuoja Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga, kuri rūpinasi, kad valdininkai, dujų ir kitų gerovių turėtojai bei tiekėjai neskriaustų žmonių, paisytų doros, teisingumo, o ne vien siektų pelno, o kartu – ir sau didžiulių atlyginimų.

Kauno miesto savivaldybėje minėta lyga surengė susitikimą su miesto visuomenės atstovais, kuriame aiškintasi, kaip skaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas, paslaugų įkainiai ir t.t. Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos Kauno regiono vadovė Violeta Anankienė tiesiai pasakė, kad turtuoliai tiekėjai mus apiplėšinėja. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, minėtosios Lygos prezidentas Kęstutis Grinius pranešė, kad dar 2005 metais pradėtas rengti naujas Šilumos ūkio įstatymas pagaliau priimtas. Tačiau ne vieno šios srities specialisto nuomone, šis įstatymas palankus tik šilumos tiekėjams. Jau vien tai, kad gyventojai už šilumą turi mokėti žymiai daugiau negu stambieji vartotojai – firmos, bendrovės ir kt. byloja, kad gyventojai yra skriaudžiami.

Neaiškūs ir namo administratoriaus (jei toks apskritai yra), prižiūrėtojo bei šilumos tiekėjo santykiai: administratorius nusamdo prižiūrėtoją, jis pasirašo sutartį, o kokia gyventojų vieta toje sutartyje – neaišku.

Dar neaišku ir dėl butuose įrengtų skaitiklių: jų esama trijų rūšių, bet naudojami tik du, nes trečias esąs labai brangus. O tie du skaičiuoja tik tam tikrą kiekį suvartoto vandens, dalis jo lieka nepaskaičiuota, tad ir neapmokėta. Tiekėjams dėl to nuostolis. Bet apdairūs specialistai todėl ir užkrovė nemažus mokesčius gyventojams, kad šie tuos nuostolius padengtų – verslas yra verslas ir jis neturi nukentėti.

Įdomu, kad daugiabutį namą aptarnauja net penkiolika komunalinio verslo įmonių, vadinasi, ir mokesčius reikia visoms joms mokėti (į juos dar neįeina mokesčiai už telefoną, anteną ir kt.). Mokesčiai už šilumą, elektrą, vandenį, įrangos priežiūrą, amortizaciją, vadinamojo „gyvatuko“, tiksliau – cirkuliacijos ir kiti mokesčiai. Vieni jų įrašomi atskirais punktais, kiti tiesiog įtraukiami į bendras sąskaitas. Neaišku, kodėl už vasarą neveikiantį „gyvatuką“ gyventojai turi mokėti. Dar įdomiau, kad šilumos perdavimo kainą jos tiekėjai gali keisti nors kas mėnesį (tikriausia, ne mažinant ją) – įstatymas to nedraudžia. Nuosavybė esanti sujaukta, nes galutinai dar neaišku, kuri dalis komunalinės nuosavybės priklauso gyventojams, kuri – tiekėjams. Vienas žmogus pasakojo, kad už vieno metro vamzdžio pakeitimą jis meistrams sumokėjo 900 litų.

Esama daugiau neaiškumų dėl mokesčių už komunalines paslaugas, tiekiamą energiją. Neaišku, ką daryti, kad tų klausimų būtų kuo mažiau ir tai kuo mažiau atsilieptų eilinio vartotojo kišenei. Tik vargu, ar to kada nors sulauksime, nes kainos nuolat kyla. K. Grinius klausė (tik nežinia ko, nes salėje, be jo ir dar vienos Lygos atstovės, buvo tik gyventojai – vartotojai), kodėl valstybė kenkia vartotojams, kaip gintis nuo savos valstybės.

Tiesa, buvo užsiminta ir apie taupymo būdus. Pavyzdžiui, pasiūlyta renovuojant (atnaujinant) gyvenamuosius namus, ant stogų įrengti saulės kolektorius, kurie sukauptą saulės energiją paverstų šiluma, tad ji nieko nekainuotų. Idėja gal nebloga, tik gerai žinome, kiek kainuoja pastato atnaujinimas, o jei dar pridėsime saulės įrangą, tai toji kaina dar gerokai šoktels. Be to, nežinia, ar apskritai tokių kolektorių esama. Kitas kaunietis siūlė statyti mieste fabriką, kuris gamintų šaldytuvams detales, trečdaliu sumažinančias elektros sąnaudas. Jau senokai yra 12-17 vatų elektros lempučių, kurios šviečia kaip šimto vatų. Tik kiek jos kainuoja…

„Ar kur nors rašėte skundus dėl mūsų apiplėšinėjimo?“ – klausė vienas pilietis. Pasirodo, niekas nerašė. „Tai nepadės, nes varnas varnui akies nekirs“, – kažkas atsakė.

K. Grinius paragino visus pabusti, kilti į kovą su skriaudėjais, o ne laukti malonių iš valdžios, kurių tikrai nesulauksime. Lyga pernai tris kartus bylinėjosi teismuose dėl neteisingai iš gyventojų išreikalautų kai kurių mokesčių. Šiemet bus nagrinėjamos bylos Telšiuose, Druskininkuose, Varniuose. Tikriausiai ne vienam kilo mintis, kad respublikos mastu – tai ne kažin kas… Dar galima kreiptis į Energetikos inspekciją, kuri esą labai paisanti žmonių interesų. Gyventojų signalų laukianti ir pati Lyga.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija