Atnaujintas 2008 gegužės 28 d.
Nr.40
(1633)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Maldos ir solidarumas su Kinijos žmonėmis

Mindaugas BUIKA

Kinijos Katalikų Bažnyčia
gedulingomis pamaldomis
paminėjo žemės drebėjimo
katastrofą, kurioje buvo
sugriauta daug krikščionių
šventovių

Į Šešano Dievo Motinos
šventovę visuomet renkasi
gausios piligrimų grupės

Didelės stichinės nelaimės
akivaizdoje Kinijos krikščionys
liudija išskirtinį tikėjimą
ir pamaldumą

Honkongo kardinolo Juozapo
Zen Dzekiuno įsitikinimu,
Kinijos ir jos Bažnyčios likimas
yra Švč. Mergelės Marijos
rankose. Ji vienintelė viltis
nugriauti sienas ir paveikti
žmonių širdis, sako ganytojas

Iš kai kurių maldos namų
liko tik griuvėsiai...

Italijoje išleistas bukletas
skirtas Pasaulinei
maldų už Kiniją dienai

Popiežiaus iniciatyvos ir padrąsinimai

Kinijos komunistinės valdžios griežtų draudimų sąlygomis ir šalies išgyventos žemės drebėjimo tragedijos aplinkybėmis buvo celebruojama pirmoji pasaulinė maldų už Bažnyčią diena. Iniciatyvą dėl visų katalikų sutelkimo maldai už didelius sunkumus patiriančius tikėjimo brolius ir seseris didžiausioje planetos valstybėje iškėlė pats popiežius Benediktas XVI. Praėjusių metų birželį „Laiške Kinijos katalikams“ kreipdamasis ir į visus „brangius ganytojus ir tikinčiuosius“, Šventasis Tėvas išreiškė viltį, kad gegužės 24 diena „ateityje taps gera proga katalikams visame pasaulyje susivienyti maldoje su Bažnyčia Kinijoje“.

Laiške aiškinama, kad ši diena, liturgijoje celebruojama kaip Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos šventė, pasirinkta neatsitiktinai. Mat tokiu titulu Dievo Motina yra garbinama Kinijos didžiausioje šventovėje, esančioje už 50 km nuo Šanchajaus. Benediktas XVI paragino kinų katalikus „atnaujinti savąją bendrystę tikėjime į Jėzų, mūsų Viešpatį, ir ištikimybę Popiežiui, kartu meldžiant, kad tarpusavio vienybė būtų gilesnė ir labiau regima“. Intencija labai aiški, kadangi Kinijos katalikai yra suskaldyti: yra komunistų režimo kontroliuojama legali „patriotinė asociacija“, nutraukusi ryšį su Roma, ir pogrindyje veikianti Šventajam Sostui ištikima Kinijos Katalikų Bažnyčia. Pogrindžio katalikai už šią ištikimybę moka skaudžią persekiojimų, represijų ir kalinimų kainą.

Todėl Šventasis Tėvas pabrėžė, kad jo paskirtą Maldų už Kiniją dieną „viso pasaulio katalikai, ypač tie, kurie yra kinų kilmės“, pademonstruos savo brolišką solidarumą ir rūpestį su komunistinėje nelaisvėje esančiaisiais. Kartu reikia prašyti „istorijos Viešpatį“, kad Kinijos katalikams suteiktų „atkaklumo dovaną“ jų tikėjimo liudijimui ir pasitikėjimui, tvirtai žinant, jog už kentėjimus praeityje ir dabartyje vardan šventojo Jėzaus vardo ir „nesvyruojančią ištikimybę jo Vietininkui žemėje“ bus atlyginta, net jeigu „gali atrodyti, kad viskas prarasta“.

Šiuos palinkėjimus palydėjo ir popiežiaus Benedikto XVI specialiai šiai progai sukurta malda į Šešano Dievo Motiną, prašant jos „motiniškos globos“ ir vadovavimo Kinijos katalikams, kad jie žengtų „tiesos ir meilės keliu“ ir „visada būtų raugu darniam visų piliečių sambūviui“. Šventojo Tėvo maldoje už Kinijos katalikus taip pat prašoma, kad Švč. Mergelė Marija, „Vilties Motina“, padėtų savo vaikams net ir didžiausių sunkumų „tamsybėje įžvelgti mylinčio Dievo buvimo ženklus“. Prašoma, kad jie kasdienių išbandymų akivaizdoje nenustotų tikėti, viltis ir mylėti ir kad „niekada nebijotų kalbėti apie Jėzų pasauliui ir apie pasaulį Jėzui“.

Komunistinės valdžios draudimai

Džiaugsmingai sutikę žinią apie Pasaulinės maldų už Kiniją dienos paskyrimą kinų katalikai rengėsi masinėms piligrimystėms į Šešano Dievo Motinos šventovę ir gegužės 24-25 dienomis ten laukta nuo 200 iki 500 tūkstančių tikinčiųjų. Reaguodama į šį dvasinį pakilimą Pekino vyriausybė perspėjo „patriotinės“ Bažnyčios diecezijas visą gegužės mėnesį nesiųsti organizuotų maldininkų grupių į Šešaną. Vietiniams viešbučiams, užeigos namams ir net restoranams komunistinės valdžios nurodymu buvo draudžiama priimti piligrimus grasinant didelėmis bausmėmis ar netgi verslo sužlugdymu. Pagal tarptautinių Azijos katalikų žinių agentūrų pranešimus, Kinijos komunistinio saugumo darbuotojai į Šešano Dievo Motinos šventovę vedančiuose keliuose išdėstė kontrolės punktus su sekimo ir filmavimo kameromis, kad kiekvieno atvykstančio piligrimo asmenybė būtų nustatyta.

Anot vieno neįvardyto Kinijos pogrindžio katalikų kunigo duoto interviu Azijos katalikų žinių agentūrai UCANews, tokios drastiškos komunistinės valdžios priemonės skirtos mažinti popiežiaus Benedikto XVI įtaką šalies tikinčiųjų bendruomenei. Pastaruoju metu netgi „patriotinės“ Bažnyčios vyskupai stengiasi neoficialiais kanalais susitaikyti su Šventuoju Tėvu ir gauti jo palaiminimą prieš savo konsekraciją. Kita vertus, toks Pekino vyriausybės priešiškumas gali būti vertinamas tiesiog kaip „Popiežiaus geros valios nesupratimas“, kadangi Benediktas XVI tiek 2007 metų „Laišku Kinijos katalikams“, tiek ir Maldų už Kiniją dienos iniciatyva siekia visų šalies katalikų ir piliečių susitaikymo ir Kinijos Bažnyčios vienybės su Visuotine Bažnyčia. Galbūt to ir bijo komunistai, suskaldę tikinčiųjų gretas, norėdami išlaikyti Kinijoje marksistinės ideologijos monopolį.

Nepaisant apribojimų patekti į Šešano Dievo Motinos šventovę, daugelyje Kinijos katalikų diecezijų – tiek „patriotinių“, tiek ir pogrindinių – gegužės 24 ir 25 dienomis buvo meldžiamasi Šventojo Tėvo intencija už žemės drebėjimo Sičuano provincijoje aukas. (Pranešama, kad gegužės 12 dieną įvykusi stichinė nelaimė atėmė daugiau kaip 60 tūkstančių žmonių gyvybes, 400 tūkstančių buvo sužeista ir apie 5 mln. neteko savo būsto. Apie krikščionių netektis ir broliškos paramos reakciją bus rašoma kitoje šio straipsnio dalyje.) Paskutiniu momentu policijai kontroliuojant ir griežtai registruojant į Šešaną vis dėlto buvo įleistos nedidelės maldininkų grupės iš Šanchajaus vyskupijos, kuri šiemet mini vietinės bažnyčios įkūrimo 400-ąsias metines. Šešano Dievo Motinos šventovėje gegužės 25 dieną šv. Mišias aukojo Šanchajaus vyskupas augziliaras Juozapas Sing Venži. Susirinkusiems maldininkams buvo išplatintas popiežiaus Benedikto XVI maldos tekstas.

Romoje rinkosi kinų išeiviai

Iškilmingai pasaulinė maldų už Kiniją diena buvo švenčiama kol kas tik santykinę laisvę turinčioje Honkongo vyskupijoje. (Pagal Didžiosios Britanijos ir Pekino susitarimą Honkongui „kapitalistinė autonomija“ garantuota penkiems dešimtmečiams.) Laukdami gegužės 24-osios, vietos vyskupo kardinolo Juozapo Zen Dzekiuno nurodymu, Honkongo katalikai specialią noveną kalbėjo savo diecezijos septyniolikoje Švč. Mergelei Marijai dedikuotų bažnyčių. Šia proga vienintelio Kinijoje kardinolo J. Zeno prašymu noveną gegužės 15-23 dienomis kalbėjusiems Honkongo tikintiesiems popiežius Benediktas XVI atskiru dekretu suteikė galimybę pelnyti atlaidus. Honkongo vyskupija rengė didžiulę piligrimystę į Šešano Dievo Motinos šventovę, tačiau dėl minėtų komunistinės valdžios suvaržymų ji buvo atšaukta.

Ypač prasmingai pasaulinė maldų už Kiniją diena praėjusį šeštadienį buvo paminėta Romoje. Ta proga Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bazilikoje Eucharistijos aukai vadovavo Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas, kardinolas indas Ivanas Diasas. Pamaldose, kurias koncelebravo kinų ir italų kunigai, dalyvavo daug tikinčiųjų, įskaitant ir Italijoje gyvenančių išeivių kinų katalikų bendruomenių atstovus. Prie šio svarbaus renginio organizavimo daug prisidėjo Italijos vyskupų konferencijos Migrantų reikalų tarnyba, publikavusi atitinkamą bukletą pasaulinei maldų už Kiniją dienai su tekstais italų ir kinų kalbomis. Kardinolas I. Diasas savo pareiškime pabrėžė, kad „ši diena – gera proga dar giliau pastudijuoti Popiežiaus laišką ir stengtis geriau suprasti Bažnyčios Kinijoje situaciją su visais jos sudėtingais aspektais“.

Dvasinis artumas žemės drebėjimo aukoms

Galingo žemės drebėjimo, pasiglemžusio dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių Sičuano provincijoje, priminimas bei solidarumas ir parama nukentėjusiems buvo viena pagrindinių pirmosios pasaulinės maldų už Kiniją dienos temų. Popiežius Benediktas XVI – vienas pirmųjų pasaulinių autoritetų, sureagavusių į šią didžią katastrofą, pareiškęs dvasinį artumą nukentėjusiems bei paraginęs visą tarptautinę bendruomenę jiems padėti. Kalbėdamas gegužės 14 dieną bendrojoje trečiadienio audiencijoje Šventasis Tėvas pakvietė visus tikinčiuosius prisijungti prie jo „karštoje maldoje už tuos, kurie prarado gyvybes“, ir prašė Dievo stiprybės jų artimiesiems. „Tegu Viešpats padeda ir tiems, kurie įsijungė į neatidėliotinus gelbėjimo darbus“, – meldė popiežius Benediktas XVI.

Kartu su visais Sičuano provincijos gyventojais (po žemės drebėjimo) tragiškoje situacijoje atsidūrė ir ten gyvenantys katalikai. (Sičuano provincijos administracinio centro Čengdu arkivyskupija turi apie 100 tūkstančių katalikų.) Buvo nugriautos arba pažeistos senosios, misionierių statytos bažnyčios, kunigų seminarijos pastatai (seminaristai apsigyveno palapinėse). Tiesa, vietos katalikai daugiausia gyvena kaimo vietovėse, kuriose daugiaaukščių namų beveik nėra, todėl ir žmonių aukų tarp krikščionių mažiau. Nepranešama ir apie kunigų bei seserų vienuolių žūtį. Todėl krikščionys aktyviai įsijungė į gelbėjimo darbus. Vietos kunigai stengiasi aplankyti kiekvieną savo parapijos šeimą, suteikdami jiems dvasinę ir įmanomą materialinę paramą.

Į nelaimės signalą maldomis ir solidarumo ženklais atsiliepė visos Kinijos katalikų diecezijos. Štai minėta Šanchajaus vyskupija, kurios teritorijoje yra Šešano Dievo Motinos – Kinijos globėjos, šventovė, gelbėjimo veiksmams Sičuano provincijoje tuoj pat paskyrė milijoną juanių (apie 300 tūkst. litų). Šanchajaus vyskupas Aloyzas Džin Lusianas visiems parapijų kunigams liepė aukoti šv. Mišias ir rengti Eucharistijos adoraciją už žemės drebėjimo aukas ir jų gelbėjimus. Taip pat rekomenduota, kad sekmadienių šv. Mišiose surinktos tikinčiųjų aukos būtų nukreiptos paremti Sičuano gyventojus.

Nelaimė sustiprino tikėjimą

Honkongo katalikų vyskupija gelbėjimo darbams paskyrė 2 mln. Honkongo dolerių (apie 600 tūkst. litų) auką ir nusprendė surengti specialias rinkliavas per gegužės 25 ir birželio 1 dienos šventadienių šv. Mišias. Paramą Sičuano provincijoje koordinuoja humanitarinė Honkongo „Caritas“ organizacija, kuri kartu su Australijos „Caritas“ atstovauja tarptautiniam katalikiškų paramos organizacijų „Caritas Internationalis“ tinklui. Šios struktūros į žemės drebėjimo regioną pasiuntė savo personalo grupes, kurios skirsto iš užsienio pasiekusią materialinę paramą (medikamentus, drabužius, palapines, apyvokos daiktus).

Daugelis žemės drebėjimo epicentre buvusių Čengdu vyskupijos bažnyčių visai sugriautos arba apgadintos. Kai kurių šventovių pastatai išliko, tačiau dėl sienų, kolonų bei stogo įtrūkimų ir kitų pažeidimų yra nesaugios, todėl vietos dvasininkai tikintiesiems rekomendavo į jas nesirinkti pamaldoms, kol nebus atliktas remontas. Žemės drebėjimas Sičuane įvyko gegužės 12-ąją, taigi kitą dieną po iškilmingai celebruotų Sekminių, per kurias dauguma tikinčiųjų atliko išpažintį, priėmė Šv. Komuniją. Todėl vietos kunigų nuomone, katalikai dabar kurį laiką geriau tesimeldžia savo namuose, juose buriasi kartu kalbėti rožinio maldą, o į suremontuotas bažnyčias galės ateiti vėliau.

Toliau nuo epicentro, ypač gretimoje Šansi provincijoje, bažnyčios, skirtingai nuo aplinkinių pastatų, liko nepažeistos, todėl tapo laikinomis prieglaudomis iš griuvėsių pasitraukusiems žmonėms. Juose laikinai įsikūrusioms šeimoms, ypač vaikams ir ligoniams, kunigai, vienuolės ir socialiniai Bažnyčios darbuotojai dalijo maistą, geriamąjį vandenį, medikamentus, palapines ir kitus būtinus reikmenis.

Didžioji žemės drebėjimo nelaimė ne tik paskatino kiniečių tarpusavio solidarumą, vienybę ir susiklausymą, bet ir sustiprino jų tikėjimą. Daugelis katastrofą patyrusių žmonių interviu užsienio katalikų žiniasklaidai pasakė, kad viską praradę jie suprato, jog gali pasitikėti tik Dievu. Vienas jaunas katalikas prasitarė, kad iki šiol jam atrodė, kad „mirtis yra kažkur toli“. Dabar jis suprato, kad ji gali ateiti bet kuriuo momentu ir todėl „tam reikia ruošti savo sielą“. Nors Kinijoje vyraujanti marksistinė ideologija teigia apie „žmogaus visagalybę“, bet stichinė nelaimė atskleidė jo būties trapumą. Tokioje situacijoje tik tikėjimas į Dievą gali suteikti ramybę ir viltį dėl ateities.

Asianews nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija