Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Nuomonės
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Tarptautinis tautodailininkų pleneras

Vytautas BAGDONAS

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ir Anykščių miškų urėdijos urėdas Sigitas Kinderis (iš kairės) su prieniškiu tautodailininku Algimantu Sakalausku ir kijeviečiu Petro Romaniuku

Girininkas Audrius Kusta atvežė „papozuoti“ įspūdingo dydžio sumedžioto šerno galvos iškamšą

Kretingiškis Raimundas Puškorius sako, kad jam teko skobti skulptūras ir iš storesnių ąžuolų

Šį pavasarį Anykščių miškų urėdija mini 50-ąjį gimtadienį, tad anykštėnams ir jų svečiams miškininkai dovanoja daug įdomių renginių. Vienas jų – tarptautinis tautodailininkų pleneras, kurio atidarymas vyko gegužės 6 dieną. Į Troškūnų girininkiją Troškūnėlių kaime susirinkę medžio drožėjai per dešimtį intensyvaus kūrybinio ir fizinio darbo dienų pasiryžo išskobti įvairių skulptūrų gamtos, miškininkystės, gyvūnijos tema.

Anykščių krašto tautodailininkai Jonas Tvardauskas, Valentas Survila, Vladas Gaidys, Žilvinas Kriaučiūnas, iš Elektrėnų atvykusi Vanda Umbrasienė, Antanas Lastauskas iš Kalvarijos, prieniškis Algimantas Sakalauskas, kretingiškis Raimundas Puškorius, iš Kijevo (Ukraina) atkeliavęs Petro Romaniuk negaišdami laiko ėmėsi kaltų, kirvių, motorinių pjūklų. Jiems jau iš anksto buvo numatyti ąžuolai, nukirsdinti Troškūnų girininkijos miškuose, kuriuose nuo seno vyrauja ąžuolynai.

Kadangi Troškūnų girininkijos pažintiniu taku, muziejumi, arboretumu labai domimasi ir čia atvyksta daug ekskursijų, tomis dienomis visi turėjo puikiausią progą pabendrauti su tautodailininkais, pasižiūrėti, kaip jie dirba. Užsuko ir Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius su savo patarėju Virgilijumi Aloyzu Milakniu, lydimi Troškūnų – seniūnės Janės Dilienės. O Anykščių miškų urėdijos urėdas Sigitas Kinderis ir Troškūnų girininkijos girininkas Audrius Kusta ir kiti miškininkai čia buvo nuolatiniai lankytojai.

Medžio drožėjams teko gerokai paprakaituoti saulėje, kęsti įkyrių uodų įgėlimus... Tačiau nė vienas plenero dalyvis nesiskundė nei buities, nei darbo sąlygomis, atvirkščiai – džiaugėsi organizatorių dėmesingumu ir rūpestingumu. Girininkas A. Kusta netgi atvežė „papozuoti“ paties sumedžioto didžiulio šerno galvos iškamšą...

Ne vienas prašalaitis, lankydamasis stovykloje, negalėjo akių atitraukti nuo kretingiškio Raimundo Puškoriaus ir stebėjosi, kaip jisai įveikia tokį storą ąžuolą. Nors dirbama jau šiuolaikinėmis priemonėmis, atrodo, kad ir joms sunku įveikti storą, kelių šimtų metų ąžuolo kamieną. Meistras į visas pastabas, nusistebėjimus atsako su šypsena: „Per savo gyvenimą esu „kalbinęs“ ir storesnių ąžuolų“. Pasak tautodailininko, kai medį nupjovė, jo skersmuo prie pat kelmo buvo 1,6 m. Kai dalyvavo panašioje kūrybinėje stovykloje Japonijoje, teko skulptūrą skobti net iš... kamparo medžio. Medis kaip medis, tiktai turėjo aštroką specifinį kamparo kvapą...

Tautodailininkai visus savo darbus gegužės 16-ąją dovanojo Troškūnų girininkijai. Dailūs vartai, suolai, įvairios medinės figūros, meninės rodyklės papuoš girininkijos teritoriją, pažintinį gamtos taką, daugybę unikalių augalų glaudžiantį arboretumą.

Šie mediniai „stebuklai“, sukurti plenere, „atsistos“ į jiems skirtas vietas dar iki turizmo ir poilsio sezono pradžios. O kai buvo ruošiamas šis pasakojimas, visi meistrai dar darbavosi iš peties...

Troškūnai, Anykščių rajonas

Autoriaus nuotrauka

© 2008 „XXI amžius“