Atnaujintas 2008 gegužės 30 d.
Nr. 41
( 1634 )

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Tarp nuosmukio
grimasų ir atgimimo
vilties

Lietuvos žurnalistų
draugija nerimauja
dėl procesų LRT

Gruzijos parlamento
rinkimus laimėjo
prezidento šalininka

Maskvoje vėl dunda
karo būgnai

Neužsisklęskime
savo egoizme

Blaivybės idėjos
aktualios ir šiandien

Eucharistijos arbinimo reikšmė

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
teikia šv. Komuniją
jaunajai maldininkei
per Corpus Christi iškilmes

Krikščioniškosios revoliucijos               tiesa ir stiprybė

Popiežius Benediktas XVI iškėlė Eucharistijos revoliucinę galią vienijant žmones, nepaisant jų socialinių ir tautinių skirtumų. Apie tai Šventasis Tėvas kalbėjo gegužės 22 dieną sakytoje homilijoje per Devintinių (Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo) iškilmes aukotas šv. Mišias. Po pamaldų popiežiškojoje Laterano Šv. Jono katedroje jis vadovavo tradicinei Eucharistinei procesijai Romos gatvėmis į Didžiąją Švč. Mergelės Marijos baziliką. Eisenoje su Popiežiumi, adoravusiu Švč. Sakramentą, dalyvavo kardinolai, vyskupai, kunigai, vienuolijų ir katalikiškų organizacijų nariai bei daugiatautė maldininkų minia. Procesijos pabaigoje visi jie gavo Benedikto XVI suteiktą Eucharistinį palaiminimą. Šv. Mišių homilijoje Šventasis Tėvas aptarė Corpus Christi šventės įvykius, išskirdamas tris svarbiausius jų aspektus. Pirmas – tai „mūsų susibūrimas prie Viešpaties altoriaus ir buvimas kartu Jo esamybėje“; antras – tai „procesija, ėjimas su Viešpačiu“ ir trečias – „suklupimas prieš Viešpatį adoracijoje“. Aiškindamas vienybę nešantį Eucharistijos slėpinį popiežius Benediktas XVI citavo apaštalo šv. Pauliaus laišką galatams. Šv. Paulius rašė, kad „nebėra nei žydo, nei graiko; nei vergo, nei laisvojo; nei vyro, nei moters. Visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Gal 3, 28)


Devintinės Romoje  

Edvardas ŠIUGŽDA

Per Devintinių
(Švenčiausiojo Kristaus Kūno
ir Kraujo) iškilmes iš įvairių
gatvių Romoje ėjo procesijos
į Didžiąją Švenčiausiosios
Mergelės Marijos baziliką

Įdomu pasivaikščioti po Amžinojo miesto, kaip vadinama Roma, gatves, nusėtas bažnyčiomis, bazilikomis ir vienuolynais. Jų daug ne tik Vatikane, Popiežiaus valstybėje, bet ir visoje Italijos sostinėje, ypač jos senamiestyje.

Kai gegužės 22 dienos pavakare pavargę po dienos klajonių po miestą, grožėdamiesi nuostabiomis senųjų Italijos meistrų išpuoštomis bažnyčiomis, panorome įeiti į garsiąją Didžiąją Švenčiausiosios Mergelės Marijos (Santa Maria Maggiore) baziliką, pamatėme, kad ji aptverta iš visų pusių. Lauke buvo statomas altorius, o keli dvasininkai rūpestingai rengėsi kažkokiai didelei šventei. Mums, ieškantiems Italijos meistrų Dievo garbei skirtų grožybių, kilo klausimas – kodėl į baziliką tokiu ankstyvu laiku (paprastai vakarinės šv. Mišios vyksta 18 val.) jau neįleidžiama.


Kauno arkivyskupijos Eucharistinis kongresas

Apaštalinis nuncijus ir vyskupai
Eucharistinį Jėzų pagarbino
prie Šv. arkangelo
Mykolo (Įgulos) bažnyčios

Gegužės 24-25 dienomis Kauno arkivyskupija šventė Eucharistinį kongresą – svarbiausią pasirengimo Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejui Šiluvoje įvykį. Kongresas, švęstas per Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmes – Devintines, prasidėjo šeštadienio, gegužės 24 dienos, vakare vigilija Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, sekmadienį vyko pagrindinės iškilmės: procesija su Švč. Sakramentu miesto gatvėmis iš Kristaus Prisikėlimo bažnyčios į Santaką ir iškilmingas Eucharistijos šventimas Jono Pauliaus II parke.


Rytas Kupčinskas: „Sąjūdis vis dar reikalingas Lietuvai“ 

Seimo narys ir Sąjūdžio tarybos
pirmininkas Rytas Kupčinskas
Autoriaus nuotrauka

Gegužės 31-ąją 10 valandą Vilniuje valstybiniame dramos teatre (Gedimino pr. 4) savo darbą pradės XI neeilinis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas. Šiemet Lietuvos Sąjūdis švenčia garbingą 20-ies metų jubiliejų, todėl renginių, skirtų šiai svarbiai datai paminėti, tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos miestuose bus ir daugiau. „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas kalbina ilgametį Sąjūdžio pirmininką parlamentarą Rytą Kupčinską.


Prokurorai teisybės irgi neranda

Gintaras VISOCKAS

Prokuratūros darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininko
pavaduotojas Virginijus Mizaras
Autoriaus nuotrauka

Praėjusią savaitę Kauno prokurorą Virginijų Mizarą buvo galima sutikti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Priežastys, kodėl prokuroras V. Mizaras daugiau kaip metus varstė teismų duris, – ne vien buitinės. Su Generalinės prokuratūros vadovybe Kauno prokuroras bylinėjosi dėl apmokėjimo už budėjimus. Bylinėtasi dėl to, kad Generalinės prokuratūros vadovai atsisakė mokėti papildomą atlygį už budėjimus, kurių per dvejus metus susikaupė ne tiek mažai – maždaug 24-ios savaitės.


Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Vyskupo pareiga       lankyti savuosius

Vyskupas Rimantas Norvila
ir jo generalvikaras
mons. Arūnas Poniškaitis
(kairėje) eina į Šakių
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią

ŠAKIAI. Šv. Jono Krikštytojo parapijos tikintieji su džiaugsmu sutiko žinią, kad Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos vizitacija parapijoje tęsis tris dienas. Kiekvienas ganytojo vizitas Bažnyčios bendruomenės nariams yra svarbus įvykis dvasiniame gyvenime. Tomis dienomis pagausėjo bažnyčios lankytojų, nes teikiamas ganytojo palaiminimas yra maloningas, o žodis stiprina tikėjimą, skatina aktyvumą kasdienei veiklai, ypač kovojant su pasitaikančiais doroviniais nukrypimais.


Telšių vyskupijoje

Plungės dekanate

Kiekvienas sekmadienis –
iškilminga šventė

Po atlaidų (iš kairės):
kun. Vytautas Tamašauskas,
vargonininkas Juozas Barsteiga,
zakristijonas Bronius Piekus,
rietaviškis klebonas
kun. Egidijus Jurgelevičius
su choristais ir adorantėmis,
pasipuošusiomis Ievos Jurėnienės
dovanotais tautiniais drabužiais

Medingėnai. Jau ne pirmi metai, kai šią nuošalią Švč. Trejybės parapiją aptarnauja iš Rietavo atvažiuojantis kunigas Vytautas Tamašauskas. Jis sekmadieniais bažnyčioje aukoja šv. Mišias, atlieka kitus religinius patarnavimus, tad Medingėnuose jam tenka apsilankyti  ir eilinėmis savaitės dienomis. Medingėniškiai džiaugiasi jaunu kunigu: „Kunigas Vytautas Tamašauskas, nors dar ir jaunas, bet, matyt, Dievo pašauktas pasirinko kunigystės kelią, nes nuoširdžiai atlieka kunigo pareigas, moka bendrauti su tikinčiaisiais, uždega mus bažnyčios lankymui, bendrai maldai“. Kun. V. Tamašauskas apie medingėniškius  atsiliepia taip: „Nuošalios parapijos žmoneliai visuomet geri, pasitiki kunigu, nori dvasiškai sustiprėti, išlieti kunigui savo bėdas, nuoskaudas. Kas be ko, pasitaiko ir vienas kitas, kuris kunigo pastangas mato tarsi kokiame iškreiptame veidrodyje... Tokių esama visose parapijose. Gaila jų, nes jie nemato ar nenori matyti nei kunigo, nei parapijiečių  rodomų pastangų. Už tokius mes meldžiamės...“


Tauragės dekanate

Pagerbė kraštietį, bažnyčios fundatorių

Klebonas kun. Stasys Šlepavičius
Lekavo kaime, mons.
Petro Butkaus tėviškėje,
šventina kryžių

NEMAKŠČIAI. Gegužės 18 dieną čia vyko parapijos šventė. Ji buvo skirta  pagerbti kraštietį, bažnyčios fundatorių monsinjorą Petrą Butkų. Į šventę buvo kviečiami atvykti iš Nemakščių krašto kilę bei jam prijaučiantys žmonės.   

Šventė prasidėjo Lekavo kaime, kur parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius pašventino kryžių, žymintį mons. Petro Butkaus gimtųjų namų vietą. Po gražios apeigos buvo išreikšta viltis, kad ši vieta bus dažnai lankoma ne tik nemakštiškių, bet ir trumpam į mūsų kraštą užsukančių žmonių ir gėlės prie kryžiaus nenuvys.


Pristatė monografiją
Doktrina apie Dievą Trejybę

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Klaipėdos universiteto Senato
salėje pristatant monografiją
„Doktrina apie Dievą Trejybę“.
Iš kairės: kun. dr. Arvydas
Ramonas, kan. Vygintas
Gudeliūnas ir vysk. Jonas Boruta
Kun. Sauliaus Stumbros nuotrauka

Gegužės 19 dieną Klaipėdos universiteto senato salėje akademinės visuomenės bei dvasininkijos atstovams buvo pristatyta kun. doc. teol. habil. dr. Arvydo Ramono knyga „Doktrina apie Dievą Trejybę“. Knygos pristatymo renginį vedė KU senato pirmininkas prof. S. Vaitiekūnas. Susirinkusiems į knygos pristatymą profesorius priminė pagrindinius knygos autoriaus biografijos faktus: Arvydas Ramonas gimė 1968 m. gruodžio 19 dieną Salantuose, Kretingos r. 1987 metais baigė Salantų vidurinę mokyklą, 1989 metais įstojo į atkurtą Telšių kunigų seminariją. 1991 metais išvyko studijuoti į Romą (Italija). 1995 metais Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje priėmė kunigystės šventimus. 2001 metais daktaro laipsniu baigė studijas Romos Popiežiškajame Laterano universitete. Grįžęs į Lietuvą paskiriamas Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros vedėju ir lektoriumi ir Telšių kunigų seminarijos dėstytoju. Nuo 2002 metų – KU docentas, 2008 metais Kauno VDU Teologijos fakultete sėkmingai apsigynė teologijos mokslų habilituoto daktaro vardą.


Kokio tėvo reikia Lietuvai?

Jonas Kačerauskas

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Motina – tai nuostabi šypsena, švelnios glamonės, lopšinės… Tėvas – migdantis vaikus gražiomis pasakomis, istorijomis apie tautos didvyrius, jų darbus ir žygius, žiemą vežiojantis rogutėmis, vasarą su vaikais ar visa šeima keliaujantis po apylinkes ar žvejojantis prie upės su berniukais.  Tėvas – tai su sūnum padirbtas inkilas, pastatytas namas sode, išpjauto šieno pradalgės…


Maestro kūrybos sukaktis

Bronius VERTELKA

Vargonuoja maestro
Jonas Grubliauskas

Gegužės 18 dieną į Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi žmonės pasiklausyti šios šventovės choro dirigento ir vargonininko Jono Grubliausko 40-ies metų muzikinės ir švietėjiškos veiklos Aukštaitijos sostinėje paminėjimo koncerto. Jo vedėju buvo kun. Rimantas Kaunietis, kuris pasirodė besąs puikus klasikinės muzikos žinovas.

Koncerte skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Čia pasireiškė tikrieji Jono Grubliausko, kaip vargonininko, gabumai. Jam vargonuojant, giedojo  jaunimo vokalinė grupė,  moksleivė Dovilė Miliškevičiūtė, klarnetu grojo Sigitas Jakštonis, giedojo Švč.Trejybės bažnyčios mišrus choras, griežė Panevėžio muzikinio teatro orkestro styginių grupė, o dirigavo maestro J. Grubliauskas. Kulminacinis koncerto taškas – Č.Sasnausko „Marija, Marija“.


Visiems laikams į gimtinę

A†A mons. jubil. Jonas Balčiūnas
(1927 11 06 – 1949 09 25 – 2008 05 02 )

Monsinjoras Jonas Balčiūnas
Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Gegužės 5 dieną Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje, priešais Tremtinių paminklą, supiltas naujas kapas. Amžinam poilsiui čia atgulė į gimtinę sugrįžęs buvęs Pasvalio dekanas ir parapijos klebonas monsinjoras Jonas Balčiūnas. Jis mirė gegužės 2 dieną Marijampolės specialiuosiuose globos namuose.

Gimė mons. Jonas Balčiūnas 1927 m. lapkričio 6 d. Pasvalyje. Jo krikšto tėvai labai jau simboliškai naujagimį krikštyti laiveliu atplukdė į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje būsimasis kunigas pradėjo ir baigė savo gyvenimo sielovados darbą. „... Pūtė žvarbus lapkričio vėjas. Šiaušėsi Lėvuo, tarsi pranašaudamas nelengvą mažojo kataliko gyvenimo kelią...“


Mirė Vilkijos klebonas

A†A kun. jubil. Leonas Kalinauskas
(1925-1948-2008)

Kunigas Leonas Kalinauskas

Gegužės 2 dieną po sunkios ir ilgos ligos mirė Vilkijos parapijos klebonas kunigas Leonas Kalinauskas. Jis buvo gimęs 1925 m. vasario 7 d. Rumšiškėse, mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje. 1938 metais mokslą tęsė Kauno VI gimnazijoje. 1944-aisiais įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1948 m. gruodžio 19 d. Panevėžyje įšventintas kunigu.

Iš pradžių darbavosi Rumšiškių parapijoje. 1950 metais paskirtas Pašvitinio parapijos vikaru, 1951-aisiais – Zibalų parapijos klebonu. 1953 metais tapo klebonu Pajevonio parapijoje: čia pasirūpino atgauti karo metu apgriautą bažnyčią, kuri, skubiai suremontavus, 1954 metais buvo pašventinta. Religinių kultų įgaliotiniui reikalaujant, 1954 metais buvo paskirtas Panevėžiuko parapijos klebonu. 1956-aisiais tapo Baisogalos vikaru, po metų – Juodaičių klebonu, kur darbavosi beveik dešimt metų. 1967 metais iškeliamas klebonauti į Meškučius. 1968-aisiais paskiriamas Josvainių parapijos klebonu.


Žymusis Afrikos Bažnyčios sūnus

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Bernardinas Gantinas

Popiežius įvertino velionio kardinolo tarnystę

Prieš savaitę Vatikano bazilikoje buvo aukojamos gedulingos šv. Mišios už gegužės 13 dieną mirusį iš Afrikos kilusį vieną žymiausių Bažnyčios hierarchų, buvusį Kardinolų Kolegijos dekaną ir Vyskupų kongregacijos prefektą emeritą kardinolą Bernardiną Gantiną. Velionis kardinolas, kuris buvo artimas keturių popiežių bendradarbis, po sunkios ligos mirė Paryžiuje, sulaukęs 86 metų amžiaus. Gedulingose pamaldose, kurių celebravimui vadovavo dabartinis Kardinolų Kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas, homiliją, jautriai prisimindamas velionį, pasakė ir popiežius Benediktas XVI.


Sužlugdyti orientyrai r viltys

Petras KATINAS

Vienas iš trijų „B“ – Brazausko, Bernatonio, Bradausko nomenklatūrinės praeities dūsautojų – parlamentaras Bronius Bradauskas nepraleidžia nė vienos progos pareikšti, jog Lietuvoje nėra kitos politinės jėgos, išskyrus vadinamąją socialdemokratų partiją, kuri sugeba valdyti valstybę ir daryti joje tvarką. Kalbėdamas per nacionalinį radiją didžiai nusipelnęs nomenklatūrininkas ir Afrikos žvėrių medžiotojas dėstė, jog ilgametė valstybės valdymo patirtis yra tiesiog neįkainojamas dalykas. Įdomu, kokią valstybę turėjo galvoje B. Bradauskas? Negi jis ir jo „partinis-ūkinis aktyvas“ išties mano, ar taip yra nuo pionieriško amžiaus apkvailinti, jog „LTSR“ buvo valstybė ir jie ją valdė? Juk tada pakako dvidešimtos eilės Kremliaus politbiuro klerko šūktelėjimo, ir jie visi dvilinki, įskaitant ir pirmąjį sekretorių, galvotrūkčiais puldavo vykdyti bet kokio, kad ir kvailiausio, įsakymo. Netgi paties Stalino įvertinto kolaboranto Nr. 1 A. Sniečkaus žodis absoliučiai nieko nereiškė.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija