Atnaujintas 2008 birželio 4 d.
Nr. 42
(1635)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Pilietinio sąjūdžio pragiedruliai nomenklatūros klestėjimo fone

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Pavasario pabaigą vainikavo STT veiksmai prieš korumpuotus valstybės pareigūnus. STT agentai gegužės 29-30 dienomis vykdė kratas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Kratos buvo atliekamos ir keliose farmacijos bendrovėse. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, jtarimai piktnaudžiavus tarnyba pareikšti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos direktorei Aurelijai Kulčic-kienei-Gutienei. Tikrinant dokumentus išaiškėjo, kad VVKT vykdytuose viešuosiuose pirkimuose buvo apmokama už darbus, kurie iš tikrųjų nebuvo atlikti. Gali būti, kad įtarimai bus pareikšti dar keliems asmenims. A. Kul-čickienė-Gutienė šios tarnybos vadove dirbo metus - nuo pereitų metų birželio pradžios. Vilniaus antrasis apylinkės teismas trims mėnesiams nušalino A. Kulčickienę-Gutienę nuo VVKT vadovės pareigų.

Su VVKT ir farmacijos firmomis susiję skandalai kildavo ir anksčiau, tarp į skandalus įsivėlė nemažai su socialdemokratų partija susijusių veikėjų ir socialdemokratų partijos narių. Prieš kelerius metus, tiriant buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Dobrovolskio bylą, buvo suimtas ir bendrovės „Limeta" vadovas, įtakingas Socialdemokratų partijos veikėjas V. Zimnickas. Vėliau tyrimas prieš V. Zimnicką buvo paslaptingai nutrauktas. Praėjusiais metais buvo svarstoma, ar buvusi Marijampolės ligoninės vaistinės vedėja A. Kulčickie-nė-Gutienė, iki tol nedirbusi valstybės tarnyboje, sugebės eiti šias atsakingas pareigas. Kompetencijos stoka yra svarbus dalykas, bet neretai pasitaiko atvejų, kai staiga pakilęs žmogus sugeba atlikti pareigas ir savo rezultatais pralenkia kitą asmenį, ilgai ir dėsningai kilusį karjeros laiptais. Ir tik asmens vidinis pasirinkimas yra esminis - ar aukštas pareigas einantis žmogus dirbs atsakingai ir skaidriai, ar įsivels į tamsius sandėrius ir nugrims į korupcijos liūną.

Iš tiesų 1992-1996 metais valdžios struktūrose įsigalėjusi korupcija buvo iš esmės nebaudžiama. Padėtis taisėsi, kai 1996 metų rudenį po Seimo rinkimų į valdžią atėjo konservatoriai ir krikščionys demokratai. Deja, nuo 2000-ųjų rudens vėl įsigalėjo nomenklatūrinė savivalė, korupcija tapo nekontroliuojama. Tik 2003 metais VSD pareigūnų pastangomis postus prarado keli korumpuoti teisėjai, po Pakso skandalo teko iš posto trauktis ne tik pačiam prezidentui, bet ir jo korumpuotiems bendražygiams. Vėliau korupcija toliau netrukdomai klestėjo ir tik nuo šių metų pradžios imtasi ryškesnių priemonių prieš savivaldybes ir centinės valdžios institucijas apraizgiusį mafijos tinklą. STT pareigūnų akiratyje atsidūrė miestų merai ir vicemerai, apskričių valdininkai, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT naujieji vadovai A. Siaurusevičius ir R. Paleckis ėmėsi „valymų" ir siekia įvesti faktinę cenzūrą. Pirmasis naujos vadovybės smūgius pajuto Darius Kuolys. Gegužės viduryje buvo atsisakyta jo vedamos laidos „Sankirtos". Nebeliko ir D. Kuolio vedamos populiarios radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų". Ši laida buvo viena iš nedaugelio radijo laidų, kurioje išsamiai nagrinėjamos įvairios Lietuvos politinio gyvenimo, ekonomikos, kultūros aktualijos. Artėjant rinkimams, valdantieji nusprendė perimti visuomeninio transliuotojo kontrolę ir tai daroma nesiskaitant su priemonėmis - „buldozeriu".

Gegužės 29 dieną iš pareigų atsistatydino LRT Tarybos pirmininkas Valentinas Milaknis. Jis pareiškė, kad nepritaria LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus veiksmams ir gailisi, kad nepavyko apginti D. Kuolio vedamų laidų. Gegužės 29 dieną TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius išplatino pareiškimą, kuriame, be kita ko, sakoma: „Manau, kad Lietuvos radijuje ir televizijoje pradedama įvedinėti cenzūra, žurnalistai baudžiami dėl kritiškos nuomonės. Tarp žurnalistų ir laidų vedėjų kurstoma baimės atmosfera. Tokie veiksmai nesuderinami su LRT misija, kurioje įsipareigojama skleisti demokratijos plėtrą Lietuvoje".

Praėjusį šeštadienį Vilniuje vyko Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas. Jame dalyvavo Sąjūdžio kūrėjai, iniciatyvinių grupių nariai iš visų Lietuvos kampelių, politikai, dvasininkai, visuomenės veikėjai. Suvažiavime pasisakė prof. Vytautas Landsbergis: „Lietuvos Sąjūdis, kuris gimė prieš 20 metų, buvo didžioji pilietinė bendruomenė, pirmiausia mes buvome išsiilgę dvasinio atgimimo. Kodėl dabar Lietuva tokia neatspari dvasiniam pavergimui ir nuopuoliui, kankinama baimės neįtikti viršininkams, kurie gal slapčia klausosi ir daro politines išvadas, kodėl klesti neteisingumas ir nepadorumas? Pažvelkime ir įvertinkime: Sąjūdis skelbė karą „blatui", šešėliniams ryšiams ir savanaudiškumui apeinant teisę, kompartijos sėbrų klanų formavimąsi. Šis karas pralaimėtas. Valdančio komunistų luomo „saviškių" ir „blatu" nomenklatūrinę sistemą papildė nauji godūs klanai, besivadinantys partijomis. Tokių „netikrų" partijų politika - tai tik plėšikavimo plotų pasidalijimas. Palyginkime Sąjūdžio siekį - gyvybinga, blaivi, auganti Lietuva ir jos alternatyvą - nusigėrusi, išmirštanti, nusižudanti Lietuva. (...) Sąjūdis ėjo pakeisti gyvenimo, ir dabar to paties reikia. Kadangi yra atėjęs sąžinių tuštėjimo metas, tai tegul Sąjūdis telkia apie save sąžiningus, neabejingus Lietuvai žmones, Lietuvos patriotus ir pats būna, kaip nuo pradžių, Lietuvos sąžine. Lietuva turi gyventi!"

Praėjusieji 2007-ieji ir šie metai pasižymi augančiu įvairių visuomenės grupių aktyvumu. Visuomenė atsibunda. Aktyvi, pilietinė visuomenės dalis pasisako prieš pragaištingą valdančiųjų sluoksnių politiką, už permainas. Jei prieš keletą metų, 2004-2005 metais, į mitingus ir demonstracijas susirinkdavo vos šimtas ar keli šimtai žmonių, tai dabar jų susirenka dešimt ar keliolika kartų daugiau. Nors iš lėto, bet vis aktyvesnės darosi ir jaunimo, studentų organizacijos.

Artėjantis Lietuvos tūkstantmečio jubiliejus verčia peržvelgti ilgą Lietuvos valstybės raidą. Stiprūs buvome tada, kai turėjome garbingus valdovus, kai buvome vieningi, kai gyvenome bendromis vertybėmis. Deja, buvo ir tokių vadovų, kurie išdavė Lietuvą, ją griovė. Šalia jų visada atsirasdavo ir grupės parsidavusių parankinių ir minios prisitaikėlių. Be tinkamo požiūrio į praeitj ir dabartį neišeina sukurti geros ateities. Čia labai aktualus vienas iš paskutinių Seimo nario, teisininko Kęstučio Čilinsko pasisakymų: „Valdžios sprendimai skatina korupciją, žlugdo sąžiningą konkurenciją versle, didina vartotojų kainas ir socialinę nelygybę tarp „elito", pralobusio visuomenės turto ir korupcijos sąskaita, ir tautos. Neskaidriais sandėriais su valdančiaisiais politikais praturtėję monopolinio kapitalo atstovai sukaupė savo rankose tokį didelį kapitalą, kad užsitikrina faktinę politinę valdžią visais svarbiausiais ekonominiais ir valstybės institucijų formavimo klausimais. Vietoj teisės, demokratijos ir tautos gerovės principais paremtos valstybės vystosi oligarchinė Pietų Amerikos pavyzdžio valstybė. Pasipriešinti oligarchams sunku, bet įmanoma. Tam reikia stiprios jėgos, ryžtingų piliečių veiksmų". Tokia yra istorija raida: teigiamos permainos būna nelengvos, jos pareikalauja nemažai ryžto ir pastangų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija