Atnaujintas 2008 birželio 6 d.
Nr. 43
(1636)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate.

„Kad išliktų parapijoje gyvybė...“

Šv. Jurgio parapijos kleboną
kun. Egidijų Venckų sveikina
Šiaulių universiteto atstovai

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
pasirašo šimtųjų metų jubiliejaus aktą

„Gyva" Šv. Jurgio parapijos bendruomenė

ŠIAULIAI. „Matau išties gyvą Bažnyčią", - sakė aktorius, dainų atlikėjas Kostas Smoriginas, sveikindamasis su Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje susirinkusia publika. „Gyva Bažnyčia" - aktyvi Šv. Jurgio bendruomenė buvo ne tik Sekminių sekmadienį - pagrindinę bažnyčios šimtmečio minėjimo dieną. Gyva, aktyvi, jauna Bažnyčia matyta ir gegužės 6 dieną kelyje į Kryžių kalną. Piligriminiame žygyje nuo Sv. Jurgio bažnyčios dalyvavo per 400 žygeivių, daugiausia - moksleiviai iš įvairių mokyklų, Šiaulių konservatorijos auklėtiniai. Žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Buvo giedamos giesmės, kalbamas rožinis. Kiekviena mokykla vedė po vieną rožinio paslaptį, skyrė vienokią ar kitokią intenciją. Moksleiviai nešė kryžių, kuris buvo pašventintas ir pastatytas Kryžių kalne.

„Gyva Bažnyčia" buvo matoma tos pačios dienos vėlų vakarą, kai parapijiečių apsuptyje pirmą kartą buvo įžiebtas išorinis bažnyčios apšvietimas.

„Gyva Bažnyčia" džiaugtasi gegužės 10 dieną „Laiptų" galerijoje, kur pristatytas Šv. Jurgio bažnyčios metraštis, atidaryta istorinių nuotraukų paroda, klausytasi koncerto, mėgautasi pokalbiais prie arbatos. Galerijos salėje vos tilpo visi lankytojai.

Gyva, atspari negandoms Bažnyčia atsispindėjo gegužės 11 dieną parapijos klebono kun. Egidijaus Venckaus perskaitytame jubiliejiniame raporte, kuris iškilmingai įteiktas Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui. Raporte - Šv. Jurgio bažnyčios istorija nuo jos pastatymo iki pastarosios dienos. 1908 metais Šiauliuose pastatyta cerkvė dvasiniams caro kariuomenės poreikiams. 1915 metais vokiečiai cerkvę pavertė sandėliu, 1919 m. birželio mėnesį cerkvė perduota Lietuvos kariuomenei. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį bažnyčia pašventinta, jai suteiktas Šv. Jurgio kankinio titulas. Paskirtas pirmasis bažnyčios rektorius, išrinktas pirmasis komitetas, leisti švęsti atlaidai. 1923 m. spalio mėnesį suteiktos parapijinės teisės, paskirtas pirmasis klebonas. 1976 metais bažnyčią nusiaubė gaisras. Atstatyta bažnyčia atšventinta 1977 metais. Raporte išvardinti vyskupų vizitai, bažnyčioje dirbę klebonai.

„Gyva Bažnyčia" jungėsi į maldą vykstant iškilmingai šv. Mišių aukai, giedant Šv. Jurgio parapijos vaikų ir jaunimo chorui. Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šimtmečio iškilmėse dalyvavo per 20 kunigų, pamokslą sakė prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas. Prelatas

pabrėžė bendruomenės reikšmę, teigdamas, jog Šv. Jurgio parapiją sudaro ne tik niūrai. Gyvąją Bažnyčią sudaro visi tikintieji. „Švęsdami jubiliejų suprantame atsakomybę ne tik už tai, kad ši išpuošta bažnyčia išliktų, bet kad išliktų parapijoje gyvybė, išliktų jumyse mistinis Dievo Kūnas. Sekminės, kurias atkartojame, turi vykti kiekvieną dieną mūsų vidiniame gyvenime", - sakė prel. V. S. Vaičiūnas.

„Gyva Bažnyčia" buvo juntama ir pasirašant ir Šiaulių ganytojui įteikiant bažnyčios šimtmečio aktą, procesijoje, einančioje link šventoriuje pastatyto jubiliejinio kryžiaus, bendroje giesmėje pašventinus kryžių, jubiliejiniame koncerte. Muzikinį vakarą pradėjo Kauno dramos teatro aktorė, skaitovė Virginija Kochanskytė. Vakaro metu išsakyta daug sveikinimo žodžių. Šiaulių ganytojas sveikino giesme. Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys linkėjo, kad parapijos gyvenime būtų daugiau džiaugsmo nei negandų. Šiaulių dramos teatro aktorė Silvija Povilaitytė su jaunuoliais parodė istorinę sceną apie šv. Jurgį. Dainavo vaikų kantri grupė „Mažieji svirpliukai", koncertinę programėlę pristatė Juventos mokyklos moksleiviai, dainomis džiugino aktorius, dainų atlikėjas Kostas Smoriginas.

Galiausiai „gyvosios Bažnyčios" tikintieji, pasibaigus šventei, susikibo rankomis ir laukė įsižiebiančio Bažnyčios apšvietimo, „...kad išliktų parapijoje gyvybė...", - lyg ir girdėjosi prelato žodžiai.

Inesė RATNIKAITĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija