Atnaujintas 2008 birželio 6 d.
Nr. 43
(1636)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Sakramentinė moterų kunigystė negalima

Mindaugas BUIKA

Naujasis dokumentas - parama vyskupams

Jei ligšioliniai reti bandymai katalikes moteris šventinti kunigais pelnydavo bausmę pašalinti iš Bažnyčios bendruomenės (šį sprendimą priimdavo vietiniai vyskupai ordinarai) tai naujos Tikėjimo doktrinos kongregacijos dekretas dellatae sententiae ekskomunikos sustiprina nuostatą, kad sakramentinė moterų kunigystė iš viso neegzistuoja. Gegužės 30 dieną publikuotame dokumente patvirtinama, kad minėtoji ekskomunika (aukščiausia bausmė Katalikų Bažnyčioje) saisto tiek asmenį, bandantį suteikti moteriai kunigystės šventimus, tiek ir moterį, bandančią tai priimti.

Dekrete, kurį pasirašė Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas amerikietis kardinolas Viljamas Levada ir Šventojo Sosto di-kasterijos sekretorius italas arkivyskupas Andželas Amatas, išvardijami tie kanonų teisės straipsniai, kuriais remiantis priimtas šis sprendimas, kartu nurodant, kad juo „siekiama apginti kunigystės šventimų sakramento prigimtį ir galiojimą". Kaip minėta, bandymai katalikes moteris šventinti kunigais yra reti, bet šį piktnaudžiavimą paprastai stengiasi išreklamuoti laicistinė žiniasklaida. Vietinių vyskupų tokiais atvejais paskelbiami sprendimai dėl ekskomunikos toje žiniasklaidoje yra pristatomi kaip neva moterų diskriminacijos Katalikų Bažnyčioje atvejai.

Interviu Vatikano radijui arkivyskupas A. Amatas paaiškino, kad naujasis Tikėjimo doktrinos dokumentas taps reikšmingas „paramos vyskupams įrankis, kad būtų užtikrintas vieningas atsakymas visoje Bažnyčioje" dėl agresyviojo feminizmo piktnaudžiavimų su tariamais moterų kunigystės šventimais. Jis taip pat patvirtino, kad šie šventiniai yra negaliojantys arba niekiniai, kadangi sakramentinė kunigystė yra rezervuota tik vyrams. Tokia yra Jėzaus Kristaus valia, kurios „Bažnyčia nesijaučia turinti galios pakeisti". Panašią poziciją užima senosios Rytų Bažnyčios ir Stačiatikių Bažnyčios, todėl minėtos Tikėjimo doktrinos kongregacijos dekretas dėl ekskomunikos galioja ir vienybėje su Roma esančioms Rytų Katalikų Bažnyčioms.

Sprendimas neturi būti ginčijamas

Ekskomunika latae sententiae ypatinga tuo, kad ji įsigalioja savaime po baudžiamojo veiksmo atlikimo. Dėl šios bausmės negalima apskųsti, kreipiantis į aukščiausias teisines Bažnyčios institucijas. Arkivyskupas A. Amatas priminė, kad ekskomunikuotam asmeniui draudžiama kaip kunigui dalyvauti Eucharistijos aukos celebravime ar kitose viešojo kulto apeigose, švęsti bei priimti kitus sakramentus, vykdyti oficialias bažnytinės tarnystės ir valdymo pareigas.

Vienintelis kelias ekskomunikos bausmei atšaukti - ši teisė išimtinai priklauso Šventajam Sostui-yra atgaila, atsivertimas ir atsilyginimas už padarytą nuodėmę. Jeigu ekskomunikuoti asmenys „rūpinasi parodyti nuoširdžią atgailą ir įsipareigoja ištikimai laikytis Bažnyčios mokymo ir disciplinos" ekskomunika jiems gali būti atšaukta, aiškino Tikėjimo doktrinos kongregacijos sekretorius.

Naujasis dokumentas patvirtino dar 1994 metais popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbto apaštalinio laiško „Dėl kunigystės šventimų rezervavimo tik vyrams" mokymą, kad Bažnyčios draudimas moterims būti kunigais yra galutinis ir kad dėl to nebegali būti diskusijų tarp katalikų. „Aš skelbiu, kad Bažnyčia neturi galios kaip nors suteikti kunigystės šventimus moterims ir kad šio sprendimo turi laikytis visi Bažnyčios tikintieji", - rašė tuometinis Šventasis Tėvas. 1995 metais Tikėjimo doktrinos kongregacija, vadovaujama kardinolo Jozefo Ratcin-gerio (popiežiaus Benedikto XVI), paskelbė deklaraciją, tvirtinančią, kad Bažnyčios mokymas, kad moterys negali būti šventinamos kunigais, priklauso „tikėjimo depozitui" ir turi būti priimtas kaip „neklaidingas".

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija