Atnaujintas 2008 m. birželio 11 d.
Nr. 44
(1637)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Svarbu, kad tiltas būtų pastatytas

Seimo narys Donatas Jankauskas

Su Seimo nariu ir TS kandidatu būsimuosiuose Seimo rinkiniuose Kauno rajone Donatu JANKAUSKU kalbėjomės gegužės 22 -ąją, kai Seime ir visoje Lietuvoje buvo minimos Didžiosios tremties 60-osios metinės. Pokalbį prade­dame klausimu, kuo jam svarbi ši data.

Būtent tą naktį mano tėveliai atsidūrė va­gonuose, keliaujančiuose į Sibirą, ir šiandien iškilmingame posėdyje šiurpuliukai ėjo per nu­garą klausantis kalbų, kurios išreiškė ir mano jausmus. Gimiau Buriatijoje, toli nuo Lietu­vos, kitoje Baikalo ežero pusėje, kur su savo tėvų šeimomis buvo ištremti ir mano tėveliai. Jie tuomet buvo jaunesni negu aš dabar. Trė­mimo priežastis buvo ne vien ta, kad jie buvo ūkininkai. Tėtės brolis buvo partizanas, žuvęs Žemaitijos miškuose, mamos brolis, gimnazis­tas, buvo partizanų ryšininkas, vėliau partiza­nas, jo žuvimo vieta ir aplinkybės žinomi, ta­čiau palaidojimo vietos taip ir nepavyko su­rasti. Šie tėvų išgyvenimai, įrašyti ir mano biog­rafijoje, yra sukūrę vidinį užtaisą ir diktuoja būtinybę nenuleisti rankų ir laikytis tvirtai, kad ir kokios situacijos būtų, nes visada yra į ką atsiremti. Tėveliai dar gyvi, nors garbaus am­žiaus ir silpnos sveikatos.

Briskime į kasdienybę - ką galėtumėte pasakyti apie besibaigiančią Seimo kaden­ciją? Ar radote čia tą politinį elitą, kurio tikėjotės?

Toli gražu ne. Kai kadencijos pradžioje klausdavau, kaip šis Seimas atrodo lyginant su kitais, iš Seimo senbuvių kolegų frakcijo­je girdėdavau pakankamai diplomatiškus at­sakymus: vienodų Seimų nėra buvę, visko bū­davo. Persiritus kadencijai į kitą pusę, frak­cijos kolegos sako, kad ši kadencija yra iš­skirtinė - Lietuvos politikos „elitas", tautos atstovybė, turėjusi skambėti išdidžiai, deja, visuomenės sąmonėje įgavo ypač neigiamą atspalvį. Ir iš tiesų yra dėl ko - ne tik dėl sa­vo margos sudėties, bet ir dėl dalykų, kuriuos išaiškino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas. Matome, kad Lietuvoje vyksta kova dėl to, kokia bus mūsų valstybė. Seime susikerta patys įvairiausi interesai, vyksta gal ir ne visada matoma, bet daug le­mianti kova. Dėl to ir apsispręsti, ar dalyvauti rudenį rinkimuose, man nebuvo sunku. Tė­vynės sąjungos parodyto pasitikėjimo per šį laikotarpį, atrodo, nepraradau, o vidinis ap­sisprendimas man labai paprastas ir aiškus, kaip ir išpažįstamos vertybės -jeigu jau sto­jome stiprinti valstybės, nematau kitos alter­natyvos. Gyvenimas bėgius labai aiškiai nu­tiesia, jei pačiam aiškios tavo vertybės.

Kas, Jūsų nuomone, atsitiko, kad opozi­cija neteko Audito komiteto vadovo posto, ku­riame porą metų Jums teko dirbti?

Situacija dėl Audito komiteto yra simp­tomas, kuris rodo tą patį - interesų grupių Seime matomus ir nematomus susitarimus. Pasikeitimą vadovybėje lėmė vadinamosios opozicijos - „Tvarkos ir teisingumo" bei Dar­bo partijos atstovų balsai. Matyt, situacijos čia negalima atsieti nuo situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, kur „Tvarkos ir teisin­gumo" partijos daugumos teoriškai lyg ir nė­ra, socialdemokratai lyg ir išėjo iš koalicijos, bet niekas nesusigaudo, kas ir kaip vyksta to­liau. Socialdemokratai savo patikrintu stiliu­mi - pažadais, susitarimais ar kitais metodais (galime tik paspėlioti), bet be didesnių kliū­čių perėmė kontroliuojančio komiteto vado­vavimą į valdančiosios koalicijos rankas, nors mes ir prieštaravome.

Aš diskusijoje dėl pirmininko perrinki­mo komitete bandžiau išgirsti nors kokį prie­kaištą dėl savo darbo ir neišgirdau. Tie, ku­rie balsavo, kad reikia perrinkti pirmininką, o tai buvo valdančiosios koalicijos atstovai bei „darbietė" Loreta Graužinienė ir „tvarkietis" Remigijus Ačas, gyrė komiteto darbą ir jokių priekaištų man, kaip komiteto pir­mininkui, neturėjo, o pasikeitimų būtinumą aiškino susidariusia politine situacija. Įvilkti į gražius žodžius viską galima. Galiu spėti, kad sprendimą nulėmė valdančiosios koali­cijos nenoras vadovavimą komitetui palikti opozicijai, o gal kolegos A. Skardžiaus di­džiulis noras atsikovoti tą poziciją. Greičiau­siai ir viena, ir kita...

Įvyko tai, kas įvyko, ir ženklai yra tokie -„Tvarka ir teisingumas" bei Darbo partija modeliuoja savo politinę elgseną kartu su so­cialdemokratais, siekdami spręsti savo šian­dienines problemas. Tai matėme iš „darbie-čių" balsavimo dėl LEO projekto netrukus po jų lyderio grįžimo į Lietuvą, tai matyti ir kitų balsavimų Seimo salėje metu.

Ne paskutinėje vietoje, matyt, buvo ir pats Audito komiteto darbas. Gal ne taip triukš­mingai, bet savo darbą organizavau kaip pa­kankamai kibus opozicijos atstovas, nepaleis-davom Vyriausybės dėl neįvykdytų Seimo nu­tarimų, o tokių per pastarąjį laikotarpį pri­imta ne vienas ir ne du. Pavyzdžiui, šilumos kainų tyrimas, kurį komitetas atliko ir Sei­mas patvirtino jo išvadas. Vyriausybė nesii­ma ryžtingesnių veiksmų dėl šilumos kainų, kurios rudenį žmones prislėgs ypač sunkia našta, nors Seimas jau yra priėmęs net kelis nutarimus šiuo klausimu. Nutarimus inicija­vo Audito komitetas.

Nori to ar nenori, Vyriausybė, vadovau­jama G. Kirkilo, Audito komiteto (ar net Sei­mo) sprendimais buvo verčiama judinti iki tol nejudintus dalykus. Pavyzdžiui, tarnybi­nių butų epopėja, prasidėjusi nuo „saugumo skandalo". Pradžioje komiteto kolegos sakė, kad iš to nieko neišeis, bet šiandien Vyriau­sybė yra priversta spręsti tą problemą.

Vyriausybę spaudėme dėl užslaptintų valstybinių įstaigų vadovų atlyginimų. Sei­mui yra pateiktas įstatymo projektas - klau­simas tik, ar jis nebus įklampintas Seime.

Yra pavykę pasiekti rezultatų judinant valstybės turto problemą. Turto fondas iki šiol gyveno šiltnamio sąlygomis. Prisiminki­me kad ir „Alitos" privatizavimą ar Alytaus tekstilės skandalingą pardavimą. Audito ko­mitetas, man pradėjus vadovauti, labai su­griežtino parlamentinę Turto fondo kontro­lę. Ir šiuo metu yra parengta bent keletassprendimų projektų, tikiuosi, kad juos pavyks priimti komitete. Parengti ir Seimo nutari­mo projektai dėl parceliuojamo valstybės tur­to, valstybei daromos žalos, - nebijau to žo­džio, - neatsakingai elgiantis su valstybės tur­tu, netgi jo neinventorizuojant.

Tuos dalykus pavyko šiek tiek pastūmėti į priekį, nors ir buvo nelengva situacija Sei­me. Bent jau įpareigojimų prasme tuos daly­kus yra pasisekę įtvirtinti. O toliau iki rinki­mų dirbsime kaip opozicija, bandysime pri­versti Vyriausybę daryti tai, ką turi daryti nor­mali vykdomoji valdžia. Didelių iliuzijų, at­virai kalbant, tikrai neturiu: matyti, kad yra noras „išgyventi iki pirmadienio", nukelti vi­sas problemas tolyn ir kaip nors išsilaikyti -susitariant, pažadant, ką nors duodant... Ma­tome, kaip socialdemokratų frakcija šios ka­dencijos Seime išaugo kitų frakcijų (tik ne TS) sąskaita. Rinkėjai dažnai net pamiršta, su kokios partijos vėliava į Seimą yra atėję šiandieniniai Seimo socialdemokratai.

Kibome prie Vyriausybės dėl premjero reklamos laikraščiuose gruodžio mėnesį, kainavusios apie ketvirtį milijono litų, dėl daugelio kitų dalykų. Nepavyko informa­cijos plačiau paskleisti visuomenei iš da­lies ir todėl, kad politiniai oponentai tai skandino politiniame triukšme.

Turiu pasakyti, kad tuo laikotarpiu daug ge­riau dirbo Valstybės kontrolė ir ne kartą iš pa­čios Valstybės kontrolierės teko girdėti padė­kas už galimybes Valstybės kontrolei stiprėti.

Auditas nebuvo vienintelė Jūsų veiklos sritis. Gal galėtumėte paminėti ir kitas?

Dar norėčiau paminėti dvi sritis. Daly­vauju Regioninės plėtros komisijos darbe - patirties savivaldoje regioninės plėtros klausimais turėjau jau ateidamas į Seimą, kai dirbau vicemeru ir meru. Teko dalyvau­ti projektuojant šios komisijos veiklą, kai ji buvo įsteigta Seime.

Atstovavau Lietuvos parlamentui Balti­jos Asamblėjoje. Lietuvos delegacija kaden­cijos pradžioje mane išrinko Aplinkosaugos ir energetikos komiteto pirmininku. Nors pats komitetas buvo, švelniai tariant, neak­tyvus (kai kurie nariai, pvz., A. Bosas ir B. Bradauskas, iš viso nedalyvaudavo ir neda­lyvauja jo darbe), teko visą krūvį imti ant sa­vo pečių. Lietuvos pirmininkavimo laikotar­piu Vilniuje buvo priimta mano parengta re­zoliucija dėl energetikos - patvirtinta visų tri­jų Baltijos valstybių parlamentų politinė valia dėl strateginių energetikos klausimų sprendimo. Manau, įnešėme nemažą indėlį į tai, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriau­sybės pradėjo dialogą ir šiandien problemas jau bando spręsti kartu.

Beveik vieninteliam mūsų komitetui Bal­tijos Asamblėjoje pavyko užmegzti glaudžius ryšius su Šiaurės taryba, kuri yra Baltijos Asamblėjos analogas - sudarytas iš penkių skandinavų parlamentų (nors ne visos vals-tybės yra ES narės). Visos Baltijos jūros vals­tybės sugebėjome padaryti įtaką ES spren­dimams. Baltijos Asamblėja su Šiaurės tary­ba glaudžiausiai bendradarbiauja būtent per mūsų komitetą. Pvz., Šiaurės tarybos analo­giško komiteto metiniai susitikimai jau vyksta dalyvaujant Baltijos Asamblėjos komitetams. Tai tapo tradicija prieš porą metų. Birželio 24-27 dienomis Šiaurės tarybos komitetas rengia metinį susitikimą Baltarusijoje, Mins­ke, kur kviečiamas dalyvauti ir Baltijos Asam­blėjos komitetas. Bus svarstomos aplinkosau­gos problemos ir kalbamasi ne tik su Balta­rusijos parlamentinėmis, bet ir į parlamentą nepatekusiomis politinėmis jėgomis. Tikiuo­si, tai bus, nors ir menkas, bet žingsneliukas demokratijos šioje šalyje labui, be to, kartu apžiūrėsime Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes.

Dirbdamas Seime, deja, per mažai laiko galėjau skirti savo apygardos žmonėms Kau­no rajone. Žinoma, pirmadieniais, jeigu ne­būdavau išvykęs į komandiruotę, visada su rinkėjais susitikdavau priimamajame, lan­kydavau įmones ir organizacijas ir proble­mas žinau iš gyvenimo, o ne iš pasakojimų ar laikraščių. Dabar, palengvėjus naštai Au­dito komitete (D. Jankauskas išrinktas pir­mininko pavaduotoju -red.), daugiau laiko skirsiu rajonui.

Ką planuojate ateičiai?

Šią kadenciją mokiausi ravėti (Audito ko­miteto tokia priedermė), kitą kadenciją, jei­gu rinkėjai mane vėl „komandiruos" į Sei­mą, jau reikės sėti. Kaip kaimiško rajono at­stovas suprantu, kad tai yra svarbiau. Valsty­bei reikia pozityvių idėjų ir veiklos, tačiau opozicijoje tokios galimybės yra gana ribo­tos. Jeigu mūsų sprendimai ir priimami, jie paprastai realizuojami ne mūsų vardu. Nors, kaip yra pasakęs vienas Amerikos preziden­tas: nesvarbu, kaip tiltas bus pavadintas, svar­bu, kad jis būtų pastatytas.

Kalbėjosi Audronė V. ŠKIUDAITĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija