Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Festivaliai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Aldona Joana Gricienė

(1929-2008)

Aldona Joana Daugėlaitė-Gricienė

Palaimink mūs klystančią žemę

Ir brolių besielių neteisk:

Šiandieną jų protai aptemę,-

Jiems Dievišką tiesą atskleisk.

... ties kalendorinės vasaros slenksčiu užgeso skaistus ir gera­noriškas beletristės, kritikės, peda­gogės ir publicistės Aldonos Joa­nos Daugėlaitės-Gricienės žvilgs­nis.

Velionė gimė 1929 m. balan­džio 20-ają Marijampolės apskri­ties, Krosnos valsčiaus, Naujienos kaime, prie gražuolio Žaltyčio eže­ro. Mokymuisi bei studijoms ati­duoti gražiausi jaunystės metai -nelengvas Antrojo pasaulinio ka­ro ir pokario dvidešimtmetis. Bai­gusi Vilniaus universitetą (1955), dirbo mokytoja lituaniste Kauno 7-oje vidurinėje mokykloje, vėliau - Kauno technologijos universite­to bibliotekoje.

„Žaltyčio ežero gulbių grakštu­mas ir vandens lelijų tyrumas jau vaikystėje įkvėpė norą kurti. Vė­liau gyvenimas buvo nelengvas: pe­dagoginis darbas, šeimos narių li­gos... Todėl pirmoji knygelė išėjo tik 1991 metais. Iš viso esu para­šiusi 15, o išleidusi 13 knygų: de­šimt vaikams ir tris suaugusiems. Nuo 1999 metų esu Lietuvos ne­priklausomųjų rašytojų sąjungos narė". Trumputėje kūrybinėje au­tobiografijoje kukliai nutylėtos re­cenzijos bei straipsniai literatūros temomis Lietuvos ir užsienio lie­tuvių periodikoje. Šiandien priva­lu įvardinti bent svarbiausias kny­gas: „Sauliuk, paklausyk" (1991), „Linksmas dvaras" (1995), „Ange­las sargas" (1996 ir 1998), „Lieps­na" (1996, romanas), „Bičiuliai ir šunė Iglė" (1997), „Kelionė aplink mėlyną..." (1998), „Senolių gyve­nimai" (1999), „Ąžuolo sakmė" (1999), „Angelas Sargas" (2000), „Dievulis nebars" (2003) ir kt. Jos kūryba, liudijanti sakralias amži­nąsias tiesas, įvertinta LNRS me­cenatų - dr. Nijolės Bataitytės-Glažė (JAV, Los Andželas) ir Ed­vardo Sulaičio (Čikaga) literatūri­nių fondų premijomis, o kruopštus pedagoginis darbas bei kūry­bingumas - LR kultūros, švietimo ir mokslo ministrų, Kauno apskri­ties viršininko padėkomis. O juk Jos dar įkurtas tautinių vertybių ieškančiųjų klubas „Verdenė", ak­tyviai dalyvauta Kauno sūduvių klubo, Tautinės kultūros ir Peda­gogų kvalifikacijos kėlimo centrų literatūriniuose renginiuose, Kau­no Šv. Kryžiaus bažnyčios ben­druomenės (Centro parapija) veikloje!

Deja, ant rašomojo stalo pa­siliko nebaigti prisiminimai apie vaikystės draugą kunigą Juozą Zdebskį (1929-1986), neatsaky­ti laiškai Kanados lietuvių sa­vaitraščio „Tėviškės žiburiai" re­dakcijai...

Nuoširdžiai užjaučiame dukras dr. Neringą, Gintarę ir jų šeimas, o ypač vaikaičius Saulių, Audrį ir Jaunę - pirmuosius Močiutės kū­rybos skaitytojus bei vertintojus. Kuklios, bet talentingos rašytojos atminimas ilgam pasiliks Ją paži­nojusiųjų (ar bent kartą pabendra­vusiųjų su Ja) atmintyje, o ant šei­myninio Gricių kapo Jonučių ka­pinėse žydės margaspalvės vasaros žiedai - nepermaldaujami pasku­tinės pagarbos Kūrėjai ženklai.

Vladas BURAGAS
Lietuvos nepriklausomųjų
rašytojų sąjungos pirmininkas

© 2008 „XXI amžius“