Atnaujintas 2008 m. birželio 11 d.
Nr. 44
(1637)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Dėl „Laisvės“
paminklo Lukiškių
aikštėje

Negaliu tylėti

Regimantui
Adomaičiui -
naujas vaidmuo

„Šitaip reikia dirbti
savo darbą“

Sąjūdžio aidai

Sąjūdžiu nebuvo
visa Lietuva

Teisingumas
reikalauja įvertinti
ir komunizmo
nusikaltimus

21-oji „Giedros“
korporacijos premija

Santykiai su Rusijos stačiatikiais: optimizmas ir abejonės

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios krikščionių vienybės
tarybos pirmininką kardinolą Valterį
Kasperį sutinka Maskvos patriarchas
Aleksijus II

Benedikto XVI ir Aleksijaus II susitikimo perspektyva

Didelio tarptautinės krikščioniškosži-niasklaidos dėmesio susilaukė neseniai vykęs jau trečiasis per pastaruosius ketverius metus Vatikano svarbiausio ekumenisto, Popiežiško­sios krikščionių vienybės tarybos pirmininko, vokiečio kardinolo Valterio Kasperio vizitas į Rusiją. Per dešimt dienų trukusią kelionę (ge­gužės 21-30 d.) jis aplankė keturių Rusijos miestų (Maskvos, Smolensko, Kazanės, Niž-nij Novgorodo) svarbias stačiatikių šventoves, susitiko su Rusijos Stačiatikių Bažnyčios pa­triarchu Aleksijui II, kuriam perdavė popie­žiaus Benedikto XVI laišką ir dovaną.


Kaip lietuvių tauta siekė nepriklausomybės

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Tarptautinės konferencijos
„Berlyno sienos griuvimas:
nuo Budapešto iki Vilniaus"
dalyviai

Visą savaitę (gegužės 31 d. - birželio 6 d.) Vilniujevyko renginiai, skirti paminėti LietuvosSąjūdžio dvidešimties metų jubilie­jų.Raudonomis, žaliomis ir geltonomis gė­lėmisišpuoštos salės kvietė žmones prisiminti tai, kas vyko prieš dvidešimt metų. 1988 me­tų birželio 2-ąją Verkių rūmų salėje, kur vy­ko paskutinieji derinimo veiksmai, netilpo su­sirinkusieji- o šiemet joje trečdalis kėdžių buvo neužsėstos. Tuo tarpu birželio 3-ąją ir


Kodėl studentai pralaimėjo savo bylą

Gintaras VISOCKAS

Prof. Vytautas Daujotis įsitikinęs,
jog studentai pasielgė teisingai
prie Seimo surengdami protesto
akciją
Autoriaus nuotraukos

Praėjusią savaitę Lietuvos studentai prie Vyriausybės bei Seimo rūmų surengė protestomitingą, smerkdami nevykusią aukštojomokslo reformą. Tačiau savo in­teresų- gerai besimokančio studento tei­sėsį nemokamą ir kokybišką mokslą uni­versitete- apginti nesugebėjo. Svarstyda­misu aukštojo mokslo reikalais susijusius įstatymus parlamentarai Seime nė nema­nė atsižvelgti j studentų reikalavimus, pa­stabas,


Svarbu, kad tiltas būtų pastatytas

Seimo narys Donatas Jankauskas

Su Seimo nariu ir TS kandidatu būsimuosiuose Seimorinkiniuose Kauno rajone Donatu JANKAUSKU kalbėjomės gegužės 22 -ąją,kai Seime ir visoje Lietuvoje buvo minimos Didžiosios tremties 60-osiosmetinės. Pokalbį prade­dame klausimu, kuo jam svarbi ši data.

Būtent tą naktį mano tėveliai atsidūrėva­gonuose, keliaujančiuose į Sibirą, ir šiandien iškilmingame posėdyje šiurpuliukai ėjo per nu­garą klausantis kalbų, kurios išreiškė ir mano jausmus. Gimiau Buriatijoje, toli nuo Lietu­vos, kitoje Baikalo ežero


Neperkamas ir neparduodamas

Pasibaigus Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimui, šio visuomeninio judėjimo lyderiui Rytui KUP­ČINSKUI bei Kauno skyriaus pirmininkui Rai­mondui KAMINSKUI „XXI amžius" pateikė ke­letą klausimų:kaip vertintinas Lietuvos Sąjū­džio suvažiavimas, kokios kalbos, kokie prane­šimaipaliko giliausią įspūdį, kokia dabartinio Sąjūdžio misija, ateitis,svarbiausios užduotys, kodėl Sąjūdis vis dar reikalingas Lietuvai.


Kūrybinės minties abortas

Algimantas ZOLUBAS

RašytojasVytautas Alantas, neretai biog­rafųvadinamas patriotiškiausiu išeivių lietu­vių rašytoju, savo knygoje „Tauta istorijos vin­giais. Ideologiniai mąstymai" (Čikaga, 1990; Vilnius, 1992) pastebi, kad lietuviškos archi­tektūros daugiau galima rasti Amerikoje nei Lietuvoje. Iš tikrųjų, kai žvilgsnį nukreipia­me į dabartinius miestus, ypač sostinę, kai apžvelgiame atrinktus konkursinius projek­tus reprezentacinei sostinės


„Druskomanija“ - sena tradicija

Livija PAKLONSKAITĖ

„Subtiliojo trio" koncertas
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje

Gegužės pabaigoje jau XXIV kartą greitai ir triukšmingai prabėgo Druski­ninkų jaunimo kamerinės muzikos die­nos. Tai vienasseniausių šiuolaikinės muzikos festivalių Lietuvoje,skirtas jau­nųjų kompozitorių iš Lietuvos iružsie­nio šiuolaikinės muzikos propagavimui.„Druskomanija'08" tęsė senas, per ilgus metus susiklosčiusias tradicijas, ir kaip visada pateikė daugybę novatoriškų mu­zikinių idėjų.


Tryliktą kartą - tarp Pažaislio vienuolyno auros

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Solistai Viesturs Jansons,
Joana Gedminaitė, Egidijus Dauskurdis
ir dirigentas Gintaras Rinkevičius,
atlikę sceninę kantatą
„Afroditės triumfas“

Birželio l dieną į prie Kauno mariųesantį Pažaislio vienuolyno ansamblį plaukė leng­vųjųautomobilių, autobusų vilkstinės, pėsti skubėjoklasikinės muzikos mėgėjai į tradi­cinį, jau XIII tarptautinį muzikos festivalį.

Įsaulėje oro temperatūra siekėtrisdešimt laipsnių karščio, mariose pliuškenosi vaikai ir suaugusieji. Jokio vėjelio. Vasara savo ža­lia skara mojavo ir tvirtino einanti savo pa­reigas. Pirmasis Pažaislio koncertas tarsi pa­skelbia,


Kai viskas širdimi išraudota

Radviliškio politinių kalinių ir tremtinių chorui „Versmė" - 15 metų

„Versmei" už dainą dėkoja Kultūros
skyriaus vedėjas Eugenijus Jurgauskas

Gegužės 18 dieną, sekmadienį,Radviliškio Švč. Mergelės Ma­rijos Gimimobažnyčioje aukotos šv. Mišios už gyvus ir miru­sius„Versmės" choristus. Kartu su radviliškiečiais meldėsi ir tremtinių chorų dalyviai iš Kėdainių, Kuršėnų,Mažeikių, Šiau­lių. Paskui Kultūrosrūmuose vyko šventinis susibūrimas, kon­certavo chorai „Versmė", „Diemedis" (Kėdainiai), „Tremties var­pai"


Istorija be senaties

Bronius VERTELKA

Knygos autoriai Elena Markuckytė
ir Donatas Pilkauskas, knygos
pristatymo iškilmių vedėja
bibliotekininkė Albina
Saladūnaitė bei apskrities
viršininkė Gema Umbrasienė

Gegužės 27-ąją Panevėžyje,Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osiosrinktinės salėje įvyko kny­gos „Kovoje už brangią Tėvynę: Algimanto apygardospar­tizanų istorija" pristatymas. Jos autorių - Panevėžio kraš­totyros muziejaus darbuotojų Elenos Markuckytės ir Dona­toPilkausko - tikslas buvo istoriškai kuotiksliau nušviesti situaciją minėtoje teritorijoje,pateikti sudėtingų įvykių ap­žvalgą ir skaitytojus


Pagerbtos Pirčiupiu kaimo aukos

Rūta AVERKIENĖ

Vienas tragedijos liudytojų -
Alfonsas Simokaitis

Šiemet, kaip ir kasmet birželio3-iąją, paminėtos Pirčiu­piu kaimo tragedijos 64-osiosmetinės.

1944 m. birželio 3-iosios rytą, vosišaušus, vokiečiai ap­supo kaimą ir, suvarę į kluonus,gyvus sudegino 119 žmonių - 58 vyrus ir 61 moterį. Tarp jųbuvo net 49 vaikai iki 16 metų amžiaus -jauniausiajamtebuvo šešios savaitės. Tą bai­sią dienąsudegino ir namus, kluonus, tvartus...


Paminėta Petro Babicko gimimo sukaktis

Vytautas BAGDONAS

Renginį veda mokytojos Kristina
Aleksandravičienė (kairėje)
ir Janina Puronienė su mokiniais

Petras Babickas (1903 m. ge­gužės 12 d. Laukminiškiuose -1991 m. rugpjūčio27 d. Rio de Žaneire, Brazilija) - Lietuvos ra­dijožurnalistikos pradininkas, publicistas,rašytojas, vertėjas, di­plomatas,kraštotyrininkas, ke­liautojas,dailininkas, fotografas -iš Lietuvospasitraukė 1944 me­tais. Į Lietuvąžadėjo sugrįžti, kai jos sienas saugos Lietuvos kariai. Taip ir atsitiko. Deja, į nepriklau­somą Lietuvą 2006 m. birželio 9 dieną grįžo tik jo palaikai, nes su­laukęs Nepriklausomybės paskel­bimo dėl amžiaus ir sveikatos ke­lionei nebesiryžo.


Aldona Joana Gricienė

(1929-2008)

Aldona Joana Daugėlaitė-Gricienė

Palaimink mūs klystančią žemę

Irbrolių besielių neteisk:

Šiandieną jų protaiaptemę,-

Jiems Dievišką tiesą atskleisk.

... tieskalendorinės vasaros slenksčiu užgesoskaistus ir gera­noriškas beletristės,kritikės, peda­gogės ir publicistėsAldonos Joa­nosDaugėlaitės-Gricienės žvilgs­nis.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija