Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Proto bokštai ar smegenų centrai

Petras KATINAS

Nacionalinis transliuotojas - LRT - jau be­veik tapo valdančiosios grupuotės rupo­ru. Aišku, viskas ir toliau vyksta pagal seną ne-okomunistų - socdemų planą, kai LDDP vienval­dystės laikotarpiu 1992-1996 metais partija LRT tvarkėsi panašiai kaip „LTSR" laikais. 1992-1996 metais LRT tarybos pirmininku buvo išrinktas (tiksliau, paskirtas) tai tarybai vadovavęs Gedimi­nas Ilgūnas. Labai patikimas kadras, Sąjūdžio me­tais deklaravęs patriotines nuostatas, o netrukus persimetęs pas LKP-LDDP, o dabar tapęs pseu-dosocialdemokratu. Paskutiniu metu jis pasižymė­jo kaip liaupsių rašytojas A. Brazausko „istori­niams" memuarams, pasakojantis, kaip anas su Sniečkumi, Šumausku ir kitais vykdė didžiąsias ko­munizmo statybas Lietuvoje, o dabar vadovauja Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo štabui. Todėl nederėtų stebėtis, kad iš nacionalinės tele­vizijos jos naujas šefas be ceremonijų išguja nesa­vus - tokį įsakymą gavo ir vykdo. Ir nereikia turė­ti iliuzijų, kad po būsimųjų Seimo rinkimų, nomenklatūrininkų partijai pralaimėjus, kaip pranašaujama, kažkas pasikeis. Tai tuščios viltys ar savęs pačių užkalbėjimas. Socdemų kadrai tvirtai įsitvirtino visose be išimties valdžios struktūrose ir niekas jų iš ten net ir norėdamas neiškrapštys. Tai savotiška lietuviška „coza nostra". Antra ver­tus, kas gi pasikeistų, jeigu būsimąją Vyriausybę su­darytų reitingų viršūnėse atsidūrę uspaskininkai ar paksininkai. Na, nomenklatūrai tektų užleisti vie­ną kitą ministro kėdę, gal dar kokios apskrities vir­šininko, bet faktiškai valdytų tie patys. Be to, tik labai dideliems naivuoliams ar apkvailintiems dar neaišku, kad visa ši kompanija faktiškai sėdi Mask­vos kišenėje. Ir tai ne jų visų nekenčiamo prof. V Landsbergio neva „rusofobiškas" išsigalvojimas. Pakanka tik pažvelgti, kokios jėgos rėmė ir remia priesaiką sulaužiusį Rolandą Paksą, skyrė jam mi­lijonus, nekreipdami dėmesio, jog pastaruoju me­tu paksininkai pabrėžtinai demonstruoja patriotiz­mą, lietuvybę. Netgi pasiūlė, kad būtų iškilmingai paminėtas Lietuvos Laisvės Lygos trisdešimtmetis. Leista suprasti, kad prieš 20 metų įsikūręs Sąjūdis nevertas tokios garbės, nes jo pirmininku, o vėliau ir atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Aukščiau­siosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) vadovas bu­vo paksistų ir jų draugelių ypač šmeižiamas ir ne­kenčiamas prof. Y Landsbergis. Tas paksistų, pasi­vadinusių „Tvarka ir teisingumu", deklaruojamas patriotizmas tėra vien primityvi dūmų uždanga. Juk prieš penkerius metus R. Pakso rinkimų kampanijai dirigavo nežinia kam atstovaujantis, tikriausiai KGB-FSB įkurtas padalinys „Almax" ir kitas panašus „or­ganas" - Rusijos viešųjų ryšių bendrovė „Nikolo -M". Tos bendrovės agentai patys išplepėjo, kad R. Pa­kso rinkimų kampanija kainavo ne du milijonus, kaip skelbė paksistai, o mažiausiai 10 mln. litų, o gal ir dar daugiau. Tad negi Rusija mėtys milijonus Lietu­vos patriotui? Pagaliau šiuo metu „Tvarkos ir teisin­gumo" būstinėje komanduoja nežinia kam atstovau­janti (kai kurių politologų įsitikinimu - Rusijos „Gaz-prom)" rusų žurnaliste save tituluojanti ponia Mari­na Jasinskaja. Ta pati, kuri Ukrainos „oranžinės re­voliucijos" išvakarėse dirbo prorusiškos regionų par­tijos lyderio Viktoro Janukovičiaus štabe. Kijevo spaudoje jau seniai rašyta, kad V Janukovičiaus rin­kimų kampanijai milijonus skyrė tas pats „Gazprom".

Pravartu būtų pasidomėti specialiosioms tarnyboms, kas gi duoda milijonus kitam „mesijui" - Viktorui Uspaskichui. Visai nesvar­bu, kad jis šaukia, jog savo rinkimų kampaniją, visokių pseudožvaigždžių ir panašių „kultūrinin­kų" koncertus apmoka iš savo kišenės. Vargu. Da­bar klausimas tiktai toks: ką pasirinks būsimųjų Lietuvos Seimo rinkimų favoritais „Gazprom" ar jo dukterinės bendrovės, o tai reiškia, kuriems daugiau pinigų atseikės. O tos rusų bendrovės pa­sirinks tinkamiausią ir ištikimiausią. Juk ne be reikalo pluša Lietuvoje visokios Jasinskajos ir pana­šios bei panašūs. Žinoma, pluša ne tik instrukto­riai ar rusų viešųjų ryšių bendrovių specialistai. Pa­kanka ir savų. Kai kurie jų tiesiog verčiasi per gal­vą ne tik reklamuodami save ir skleisdami pačią primityviausią demagogiją, bet ir vykdo atitinka­mas užduotis. Šioje srityje į šmeižto ir mulkinimo čempionus ėmė taikytis buvęs „Tautos pažangos" veikėjas, buvęs Seimo narys Rolandas Paulauskas. Jau kelintą kartą nežinia kokiais tikslais pakvies­tas į „Žinių radiją" šis pažangietis, kuris su savo draugeliais, tokiais kaip dabartinis paksininkas sei-mūnas E. Klumbys, buvusioje Aukščiausioje tary­boje padarė viską, kad per 1992 metų rinkimus laimėtų LDDP. Dabar R. Paulauskas šaukia, kad Lietuvos išvogimą organizavo... Landsbergis, ku­ris, pasirodo, ir atvedė valdžion LKP-LDDP. Ne­gana to, šis veikėjas pasirodo, nugalėjo prof. V. Landsbergio priešinimąsi ir iškovojo dabartinę Lietuvos Konstituciją... Pagaliau V. Landsbergis sužlugdė R. Paulausko stumtą desovietizacijos įstatymą. Vertinda­mas dabartinę Lietu­vos politiką bei politi­kus, R. Paulauskas kaltino juos parsidavi­mu Vakarams, nes, pasirodo, Lietuva neparėmė ir neremia Serbijos „tautininkų". Ir kur ištrauktas toks serbų nacionalistų bei buvu­sio diktatoriaus Slobodano Miloševičiaus šalinin­kų ir smogikų pavadinimas, vienas Dievas težino. Negi tuos serbų nacionalistus, kurie nuolat trimi­tuoja apie glaudžią sąjungą su Rusija, R. Paulaus­kas demagogiškai vadina tautininkais? „Žinių ra­dijo" laidos vedėjo, nuolat besikviečiančio į savo laidas šį kurstytoją, pavardės nesinori minėti. Gal iš tiesų žmogus patikėjo tais paistalais ir dėl to net pavadino R. Paulauską „smegenų centru"! Ta­čiau nieko nepadarysi. Tokių liaupsintojų netrūks­ta ir tolydžio daugėja. Pagaliau kuo tas Rolandas Paulauskas blogesnis už bandžiusį sukčiauti stam­biu mastu buvusį parlamentarą Audrių Butkevi­čių ar panašius?

Apskritai vis dažniau sunku suvokti, kas vyksta ne tik politinėje virtuvėje, bet ir su ja glau­džiai susijusioje teisėsaugoje. Štai Jo Ekscelencija Prezidentas neva suka galvą, ką paskirti Aukščiau­siojo Teismo pirmininku vietoj baigiančio kaden­ciją Vytauto Greičiaus. Nepanašu, kad preziden­tūroje kas nors apskritai galvoja. Juk vadinamieji socialdemokratai neslepia, kad norėtų matyti šia­me atsakingame poste savo patikrintą ir išdresi­ruotą žmogų. Tas žmogus - tai buvęs LDDP vien­valdystės 1992-1996 metais teisingumo ministras Jonas Prapiestis. Kalbėdamas apie šį žmogų, Sei­mo laikinosios komisijos, tyrusios sukčių koncer­no EBSW veiklą, pirmininko pavaduotojas Sei­mo narys Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį, kad J. Prapiestis, buvęs teisingumo ministru LDDP lai­kais, turėtų prisiimti bent jau dalį atsakomybės už jo vadovautos ministerijos veiklos pasyvumą, ne-prieštaravimą štampuojamiems Lietuvos ekono­miką žlugdantiems įstatymams. Aišku, dėl tų EBSW, kitų bankų ir bankelių krizės kaltas ne vienas J. Prapiestis, tačiau tokie ir panašūs įjuos neturėtų stengtis užimti labai svarbius postus. Bet taip tapo įprasta. Pirmiausia todėl, kad tokios są­vokos kaip pareiga, atsakomybė už padarytus nie­kingus darbus niekam nerūpi ir toleruojami. Ir kol bus tokia tvarka, įvairūs „smegenų centrai" dar pateiks ne tokių fokusų. Tuo labiau kad va­dinamųjų socialdemokratų ir jų Vyriausybės šu­lai, net išaiškėjus bičiulių atvirai korupcijai, pa­reiškia, kad juos visiškai tenkina to ar kito ko-rumpuoto pareigūno veikla. Ir kaip netenkins, jeigu visi savi. Nesvarbu, kad, pavyzdžiui, toks į STT akiratį pakliuvęs sveikatos apsaugos minist­ras, buvęs „darbietis", palyginti neseniai tapo so­cialdemokratu. Vis tiek savas.

Kol visuomenė neprabus iš ją apėmusio letar­go, tol murkdysimės toje pūvančiais maurais pri­žėlusioje kūdroje.

© 2008 „XXI amžius“