Atnaujintas 2008 m. birželio 25 d.
Nr. 48
(1641)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Chasucha
Magomadovas

KVIEČIA SUGRĮŽTI
PRIE VYDŪNO

Politikos ir tikėjimo bendrystė

Mindaugas BUIKA

Benediktas XVI ir Džordžas Bušas
su žmona apsikeitė fotografijomis,
vaizduojančiomis įsimintiną balandžio
vizitą Baltuosiuose rūmuose

Svarstymai dėl galimo Džordžo Bušoatsivertimo

Kaip jau buvo pranešta, popie­žius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Jungtinių Amerikos Valsti­jų prezidentą Džordžą Bušą, su ku­riuo aptarė rūpimas globalines pro­blemas. Birželio 13 dieną įvykęs jau penktasis savo kadenciją baigiančio JAV prezidento vizitas Vatikane bu­vo išskirtinis dėl nepaprastai šilto ir „neprotokolinio" jo priėmimo. Paprastai Popiežius atvykusius vals­tybių vadovus priima Apaštališkuo­se rūmuose esančioje privačioje bibliotekoje, tačiau dabar prezidentą Dž. Bušą ir jo žmoną Lorą po­piežius Benediktas XVI sutiko Va­tikano soduose ir privatų pokalbį su juo turėjo ten esančiame dar viduramžiais statytame vadinamajame Šv. Jono bokšte.


Kultūros politika ar šutvės verslas?

Algimantas ZOLUBAS

Guggenheimo muziejaus projektas

Garbingas Šveicarijos sūnus ir didis Lietuvos patriotas profesorius Juozas Eretas-Jakaitis knygoje „Iš­eivijos klausimu" (Roma, LKMA, 1974) rašė, kad mažosios tautos ir jų valstybės nėra tokios silpnos kaip mažos, o didžiosios tautos ir jų vals­tybės nėra tokios galingos kaip di­delės, kad mažųjų valstybių siela yra laisvė, pagrindas -jųteisė, o bran­giausias turtas - kultūra. Kultūros plėtotei palankesnes sąlygas turi mažosios valstybės, nes didžiųjų sie­kiai užimti didesnes teritorijas, or­ganizuoti ir išlaikyti stipresnę gyny­bai ar puolimui reikalingą kariuo­menę, sudaryti sudėtingą administ­racinį aparatą ir valdymą. Joms ne­palieka vietos rūpintis kultūra; be-siplėsdamos plokštumoje, jos negali pakilti. Kas sukaupta Ermitaže, Britų muziejuje ar Luvre, labiau at­spindi ne rusų, anglų ar prancūzų kultūrą, o mažųjų, iš kurių tie kūri­niai buvo gauti, nupirkti ar pagrob­ti. Ne didieji, o mažieji pasižymi moksle, garsėja reikšmingais atra­dimais ir išradimais.


Kodėl Ukraina - ne Rusija

Gintaras VISOCKAS

Dmitrijaus Popovo ir Iljos Milšteino
knygos „Julijos Timošenko paslaptis:
oranžinė princesė" viršelis

„Oranžinės revoliucijos" herojė Julija Timošenko simbolizuoja Ukrainos pasiprieši­nimą Rusijos dominavimui, populizmą bei socialinę utopiją. Tai -pirmoji moteris oli­garche, kontroliavusi ketvirtį Ukrainos ekonomikos, „pelenė" iš Dnepropetrovsko „chruš-čiovkų", virtusi „oranžine princese", geležinės valios ir veriančio žvilgsnio moteris, pa­klupdžiusi ant kelių Ukrainos „krikštatėvius", nenuilstanti įvaizdžio kūrėja, kurios suk­nelių ir šukuosenų stiliaus aptarimai žiniasklaidoje dažnai užgožia šalies politinius įvy­kius". Tai - ištrauka iš dviejų Miunchene gyvenančių rusų žurnalistų Dmitrijaus Popo­vo ir Iljos Milšteino knygos, Julijos Timošenko paslaptis: oranžinė princesė", kurią 2006-aisiais metais lietuvių kalba išleido leidykla „Kitos knygos".


„Didžiosios Kovos apygardos partizanai“

Kazys BLAŽEVIČIUS

Knygos viršelis

StanislovoAbromavičiaus, Kęstučio Kaspa­ro irRūtos Trimonienės knyga „Didžiosios Ko­vos apygardos partizanai" (Kaunas: Naujasis lankas, 2007. 800 egz.,712, iliustr.) - didelio formato,labai informatyvi, gausiai iliustruota unikaliomis nuotraukomis. Ją parašėžmonės, savo gyvenimus paskyrę herojiškopartizaninio karo didvyriųatminties įamžinimui.

Atkurtos Didžiosios Kovos apygardos (DKA) vadas Augustinas Švenčionis, buvęs DKA partizanas Rytas, į laisvės kovą įsitraukęs dar besimokydamas Kauno 4-oje gimnazijoje, rašo: „Didžiosios Kovos apygardai priklausė Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių, Širvintų, Molėtų, Ukmergės rajonai ir rytinės Kauno miesto apylinkės. Dar 1944 m. vasarą šiose vietovėse buvo pra­dėtas organizuoti partizaninis pasipriešinimas okupantams. Laisvės kovų dalyviai ir vietos gyventojai ypač nukentėjo nuo sovietinių okupantų ir KGB infiltruotų agentų".


Įamžintas garsios giminės atminimas

Vida CIUNIENĖ

Prie Plechavičių gimtąją sodybą
žyminčio akmens

Žemaičių žemė istorijos am­žiuose užaugino ne vieną iškilią as­menybę, ne vieną garsią giminę. Tarp jų ir kilmingų žemaičių bajo­rų palikuonis Plechavičius. Giminės pradžia - Bukontuose, kaime, esan­čiame 2-3 km nuo Ukrinų, Mažei­kių rajone. Šiose vietose įspaustos visos Plechavičių giminės pėdos. Ig­nas ir Konstancija Plechavičiai tu­rėjo vienuolika vaikų, iš kurių di­džiausios pagarbos susilaukė sūnūs Povilas, Aleksandra, bei Leonar­das. Ypač garsūs anuomet buvo ge­nerolo Povilo ir pulkininko Alek­sandro vardai. Leonardas Plecha­vičius buvo garsus Telšių chirurgas, sutvarkęs ir praplėtęs ligoninę bei sutelkęs puikių gydytojų komandą.


PASIRINKIMO KRYŽKELĖJE

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Valdančiosios daugumos lyderiai dar kartą pade­monstravo savo tikrąjį veidą - šį kartą besąlygiškai gindami skandalingai susikompromitavusį sveikatos apsau­gos ministrą Rimvydą Turčinską. Prezidentas Valdas Adam­kus kreipėsi į premjerą ir Vyriausybę su pasiūlymu išnagri­nėti Turčinsko veiksmus ir padaryti atitinkamas išvadas. Deja, šie klausimai net nebuvo reikiamai apsvarstyti. Prem­jeras G. Kirkilas stojo į R. Turčinsko pusę, pareikšdamas: „Ministras turi ištaisyti klaidas ir dirbti toliau". Paskutiniu metu svarstomi kiti skandalingi faktai, susiję su greitosios pagalbos automobilių pirkimu. Automobiliai buvo perka­mi aukštesnėmis nei rinkos kainomis. Klaipėdos kraujo cen­tro išgrobstymo istorija toliau glaistoma, tikintis, kad triukš­mas nurims, ir viskas bus kaip buvę. Vis dėlto, ministras, kaip jau rašėme penktadienį atsistatydino, nes pamatė, jog pakliuvo į nemalonią padėtį.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija