Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Pagerbta profesorė

Lidija VELIČKAITĖ

Prof. Ona Voverienė su vyru Vladu

Profesorę Oną Voverienę sveikino (iš kairės): Vytautas Ylevičius, Juozas Bingelis, Tomas Vaisieta ir Alfonsas Augulis Virginijos VALUCKIENĖS nuotraukos

„Mokslas - tai kopimas į aukštą kalną akmenuotu ir slidžiu takeliu. Tik nedaugelis pasiekia jo spindin­čią viršūnę, laimės žiburį, lydintį į mokslo istoriją.

Tačiau net ir eiliniam mokslinin­kui jau pats buvimas moksle, daly­vavimas jo procesuose teikia laimę - suvokimą, kad tarnauji kilniau­siam tikslui. Tas suvokimas įprasmi­na kasdienybę ir visą gyvenimą" -teigia prof. Ona Voverienė savo knygoje „Bibliometrija" (1999).

Birželio 17 dieną Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje įvyko profesorės, habilituotos dak­tarės Onos Voverienės 70-mečio minėjimas. Kartu buvo atidaryta jos darbų paroda. Lietuvos MA bibliotekos direktorius dr. doc. Juozas Marcinkevičius supažindi­no susirinkusiuosius su prof. Onos Voverienės gyvenimo ir veiklos is­torija bei atidarė jos darbų paro­dą, kurioje eksponuojamos profe­sorės išleistos knygos, straipsniai, apdovanojimai, nuotraukos. Ši pa­roda turėjo veikti iki liepos 4 die­nos, tačiau MA bibliotekos direk­toriaus nurodymu ji bus pratęsta dar porai savaičių.

Po parodos atidarymo iškilmių, gausus prof. Onos Voverienės bičiulių būrys pasuko į salę. Čia MA viceprezidentė akad. prof. Veroni­ka Vasiliauskienė MA Prezidento Z. R. Rudziko pavedimu perskaitė Akademijos padėką prof. O. Vove­rienei už mokslinius pasiekimus mokslotyros ir tautinio mentalite­to tyrimuose, pasišventimą visuo­meninei lietuvių moterų veiklai, vi­suomenės įtakojimą puoselėjant tautos dvasines vertybes ir bendruo­meninį sutarimą. Akademikas ha-bil dr. prof. Romualdas Grigas pro­fesorę apibūdino, kaip stiprią asme­nybę, kuri energijos semiasi iš gam­tos, o gal iš paties Aukščiausiojo.

Prof. O. Voverienės mokinė dr. Birutė Railienė perskaitė praneši­mą apie jubiliatės mokslinę veiklą bei jos sukurtą mokslinės informa­cijos ir mokslotyros mokslinę mo­kyklą, jungiančią kelias buvusias profesorės studentes, sėkmingai apgynusias daktaro disertacijas.

Pirmajame profesorės darbų parodos stende pateiktos prof. Onos Voverienės parašytos mo­nografijos ir knygos: „Informatikos teorija ir metodologija" (1985), „Informatikos metodologija" (1991), „Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje 1957-1990" (1996), „Bibliometrija" (1999), „Lietuvos mokslinės mokyklos" (su bendraautorėmis, bu­vusiomis mokinėmis) (2002) ir ki­tos, bei straipsniai publikuoti Lie­tuvos, sąjunginėje ir užsienio spau­doje.

Vilniaus universiteto Komuni­kacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros vedėja dr. doc. Zenona Atkočiūnienė pabrė­žė, kad prof. Onos Voverienės nuoširdumas, gebėjimas suprasti žmones visada traukė studentus, būsimuosius doktorantus, įkvėpė juos moksliniam darbui, todėl sa­vo pranešime prelegentė pasidžiau­gė tokiu profesorės darbų aruodu.

Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos ins­tituto dr. doc. Ina Dagytė akcenta­vo, kad prof. Ona Voverienė nesi­dairo į šalis, laukdama palankumo, o dirba, nesitikėdama atpildo, vil­damasi, kad jos pasėtas grūdas iš­augs, todėl jos veikla primena Vin­co Kudirkos veiklą.

Po oficialiųjų kalbų prof. Oną Voverienę sveikino Lietuvos Sąjū­dis, Lietuvos universitetų moterų asociacija, Lietuvos Nepriklauso­mybės gynimo Sausio 13-osios bro­lija, Lietuvos Laisvės kovų sąjūdis, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kul­tūros draugija, Tėvynės pažinimo draugija, Lietuvos ir Čekijos drau­gija, Lietuvai pagražinti draugija, Panemunės katalikių moterų drau­gija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos politi­nių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Publicistas Vilius Bražėnas svei­kindamas profesorę pavadino ją plunksnos kolege; žavėjosi jos ne­išsenkančia energija lygindamas ją su uraganu, kurio centre tvyro ra­mybė. Renginio dalyviams jis pasiū­lė atlikti savo pareigą Tėvynei, šviesti ir mokyti tautą orientuotis politinėje situacijoje, idant galėtu­me išbristi iš dabartinės krizės.

Lietuvos skaučių seserijos var­du Aldona Raugalienė sveikindama profesorę, priminė jai saugoti savo širdį taip, kad jos ilgam užtektų ir meilei, ir atleidimui.

Lietuvos moterų lygos - Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Druskininkų -narės sveikindamos savo pirminin­kę su gražiu jubiliejumi, palinkėjo ir toliau ištikimai žengti kartu.

Asociacija „Norden-Lietuva", klubas „Benedictseno bičiuliai" ir „27 knygos mėgėjų" draugija dėko­jo už pagalbą ir padrąsinimą.

Leidyklos „Mokslo Aidai" di­rektorius Juozas Simonavičius dė­kojo už bendradarbiavimą leidžiant knygas, linkėjo, kad spausdintinų knygų aruodas neišsibaigtų.

Ambasadorius Vytautas Damb-rava prof. Oną Voverienę pavadi­no „Lietuvos lakštingala, kuri ne­gali nečiulbėti". Aktorius Tomas Vaisieta jai padeklamavo: „Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti erd­ve, saule, žeme ir tokia silpna, kad kūdikiu galėtum būti, o tu esi visa drauge, nes esi Moteris".

Taip pat profesorę pasveikino M. ir J. Šlapelių muziejaus direk­torė dr. Alma Gudonytė; Vilniaus menininkų klubas „Plekšnė"; žurnalistas Vincas Vyrukaitis, Krašto Apsaugos karininkas pulk. Jonas Gečas, J. Žemaičio Karo akademi­jos dėstytojas prof. Algimantas Ambrazevičius.

Nors kiekvienas žmogus ypatin­gai svarbus, tačiau visų sveikinusių ir dalyvavusių nesuminėsi. Gausiai susirinkusi auditorija pasigedo tik dienraščio „Lietuvos aidas" vyriau­siojo redaktoriaus arba redakcijos atstovo.

Po sveikinimų audros profeso­rei Onai Voverienei buvo sudainuo­ta „Ilgiausių Metų", o gitaristas Maksimas Cukeris virtuoziškai at­liko kūrinį „Dangiškas tango".

Prof. Ona Voverienė padėkojo visiems atėjusiems j akademinio gy­venimo Dvasios namus ją pagerbti - Lietuvos Mokslų Akademijos va­dovybei, MA bibliotekos direktoriui dr. Juozui Marcinkevičiui, Biblio­grafijos skyriaus vedėjai dr. Birutei Railienei, dr. Giedrei Sasnauskai­tei, mgr.Vaidai Vanagaitei ir Džiul­jetai Malinauskaitei už iškilmingą jubiliejinį renginį; jos darbų paro­dą ir darbų bei literatūros apie ją rodyklę; dėkojo visoms visuomeni­nėms organizacijoms iš Vilniaus ir kitų miestų.

Profesorė teigė, kad ypač žemai lenkiasi tiems (žmonėms ir organi­zacijoms), kurie ugdo ir puoselėja tautinę mintį.

© 2008 „XXI amžius“