Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Niekada nepasiduoti

Kazį Pabedinską prisimenant

Audronė V. ŠKIUDAITĖ

Kazys Pabedinskas (1904-1998)

Jau dešimt metų Kazys Pabe­dinskas (1904-1998), ateitininkas, krikščionis demokratas, inžinierius, verslininkas, nebevaikšto šia žeme, bet jo įminti pėdsakai dar tebėra ryškūs. Jis, buvęs Plungės linų fab­riko savininkas, valdybos pirminin­kas ir direktorius, Plungės savival­dybės tarybos narys dar prieš Ant­rąjį pasaulinį karą, vienas iš Plun­gės gyvenimo ir buities modernin-tojų, tebėra Plungės garbės piliečių sąraše ir čia jis prisimenamas įvai­riausiomis progomis. Kazimieras Pabedinskas yra išleidęs prisimini­mų knygą „Nuo Plungės iki Maro­ko", kurią skaitome šiandien ir ku­rią skaitys ir ateinančios kartos, nes tai gyvas liudijimas apie ilgą Lietu­vos istorijos periodą ir talentingą Nepriklausomos Lietuvos asmeny­bę, kokių tūkstančius sunaikino ar­ba sužlugdė okupacija.

Šių eilučių autorei teko laimė pa­žinoti Kazimierą Pabedinską. Ir tai at­sitiko tuomet, kai jis 1996 metais grį­žo gyventi į Lietuvą. Tas faktas Lietu­vos lietuvius sukrėtė pačia geriausia prasme - įsivaizduokit, amerikonas, kuris ramiai ir užtikrintai gali leisti dienas turtingoje Amerikoje, grįžta į besikuriančią, besipešančią, dažnai nemokšiškai tvarkomą tėvynę. Ir svarbiausia, čia jis jaučiasi laimingas, jis ramino mus, kad viskas bus ge­rai, kad į gyvenimą reikia žiūrėti su perspektyva. K. Pabedinskas rengė­si rašyti dar vieną knygą, deja, gyve­nimo juostelė netikėtai, nelaiku (nors jam jau buvo 95-ti) nutrūko, nors planavo dar daug darbų.

Štai koks moralas iškyla galvo­jant apie Kazį Pabedinską: nieka­da nepasiduoti. Gal tai ne visų jė­goms, bet K. Pabedinsko gyvenimas sako, kad bet kuriuo atveju reikia laikytis. Kazys, šeimoje gimęs 17-uoju vaiku (jo tėviškė - Panevėžio apskrityje, Naujamiesčio valsčiuje, kur palaidoti ir jo palaikai), gyve­nimo mokyklą pradėjęs namie, Pa­nevėžyje baigęs gimnaziją, o Kau­ne studijavo inžineriją Vytauto Di­džiojo universitete, Grenoblio uni­versitete tapo elektros inžinierium, po to labai greitai užkopė į Lietu­vos verslininkų olimpą - tapo stam­biu ir perspektyviu fabrikantu. Pra­sidėjus sovietinei, po to fašistinei okupacijoms jis neteko turtų ir li­kimo išvejamas iš gimtinės. Bet jis niekur neprapuolė. Jo gajumas bu­vo neeilinis: kai kiti tautiečiai, jo li­kimo broliai savo „karjerą" Vaka­ruose pradėjo ir dažnai baigė fab­riko darbininkais, jis Maroke dirbo pagal specialybę ir ten pritaikė sa­vo kitą specialybę - tekstilės inži­nieriaus, tapo fabriko direktoriumi. Žmonai Bronei Kučinskytei-Pabe-dinskienei netiko Maroko klimatas, todėl šeima turėjo keltis dar kartą ir ieškoti naujo prieglobsčio. Pasi­rinko JAV. Čia iš naujo kabinosi į gyvenimą, nors jau buvo solidaus amžiaus, ir dirbo keliolika metų jau būdamas pensininkas.

Kadangi gyvenimas negailestin­gai teka ir į užmarštį nusineša įvy­kius, žmones ir faktus, trumpai pri­minsiu apie Kazio Pabedinsko veik­lą. 1998 metais tuometinis Ateiti­ninkų sendraugių sąjungos pirmi­ninkas Vincentas Rastinis nekrolo­ge rašė: „Šviesios atminties Kazi­mieras Pabedinskas, išsilavinęs in­teligentas, domėjosi menu, fotogra­fija, sportu, mėgo keliones, propa­gavo sveiką gyvenimo būdą. Buvo garbinga ir pareiginga asmenybė, sąmoningas, nuoširdžiai tikintis, praktikuojantis katalikas. 1915 metais, būdamas 11 metų berniu­kas, tapo ateitininku ir liko šiame judėjime iki gyvenimo pabaigos -83-jus metus. 1989 metais, atsikū­rus ateitininkams, po kurio laiko buvo išrinktas Ateitininkų sendrau­gių sąjungos centro valdybos garbės pirmininku. Aktyvus krikščionių demokratų partijos narys išeivijoje, 1958 metų JAV lietuvių krikščionių demokratų sąjungos centro komi­teto narys. Grįžęs į Lietuvą įsijun­gė į Lietuvos krikščionių demokra­tų partiją, buvo jos tarybos narys, rėmė krikščionių demokratų laik­raštį „Apžvalga". Nuo 1919 metų -Šaulių sąjungos narys, o 1922-1923 metais - Panevėžio šaulių būrio va­das, 1920 metais dalyvavo ir kovėsi Nepriklausomybės karo fronte prieš lenkus. Buvo plunksnos dar­bininkas, rašė straipsnius į „XX amžiaus" dienraštį, „Naująją Ro­muvą", „Tautos ūkį", 1988 metais išleido atsiminimų knygą „Nuo Plungės iki Maroko", knygą apie „Studentų ateitininkų korporaciją „Kęstutis" ir pan.

Kazio Pabedinsko darbus tęsia jo sūnus Jonas Pabedinskas, vady­bininkas, krikščionių demokratų iš­eivijoje veikėjas, Tautos fondo ta­rybos narys, „XXI amžiaus" politi­kos priedo „Atodangos" leidimo iniciatorius ir rėmėjas. (Kitas sūnus - Leonas Pabedinskas, g. Plungėje 1931 m., Prancūzijoje baigęs moks­lus - gabus architektas ir dailinin­kas, savo paveikslų padovanojęs Žemaičių dailės muziejui Plungėje - mirė 2002 metais JAV).

© 2008 „XXI amžius“