Atnaujintas 2008 m. liepos 2 d.
Nr. 50
(1643)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kardinolo Tarcizijaus Bertonės vizitas Baltarusijoje

Mindaugas BUIKA

Baltarusijos prezidentas
Aleksandras Lukašenka sveikina
Vatikano valstybės sekretorių
kardinolą Tarcizijų Bertonę

Susitikimas su Minsko stačiatikių
metropolitu Filaretu

Arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius
ir kardinolas Tardzijus Bertonė
aptarta vizito rezultatus

Arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius
ir kardinolas Tardzijus Bertonė
aptarta vizito rezultatus

Aleksandras Lukašenka gerinasi Vatikanui

Vatikano valstybės sekre­toriaus kardinolo Tarcizijaus Bertonės vizitas Baltarusijo­je laikomas svarbia Švento­jo Sosto pastanga stiprinti Katalikų Bažnyčios padėtį pokomunistinėje šalyje, kur jai veikti politinės sąlygos la­bai sudėtingos. Baltarusiją valdo nedemokratinis prezi­dento A. Lukašenkos reži­mas, kartais įvardijamas „paskutine diktatūra Euro­poje". Nuo 1992 metų Bal­tarusijoje veikiantis (ir 2002-aisiais atnaujintas) religinių bendruomenių veiklą regu­liuojantis įstatymas tarptau­tinių ekspertų vertinamas, kaip vienas labiausiai repre­sinių mūsų žemyne.

Pagal šį įstatymą valdžios neregistruotoms ir tikėjimu grindžiamoms asociacijoms veikti draudžiama. Norint už­siregistruoti - keliami sudė­tingi reikalavimai. Taip pat bandoma cenzūruoti literatū­rą ir žiniasklaidą. Katalikų hierarchams nerimą kelia už­sienio kilmės dvasinio luomo narių sielovadinio darbo Bal­tarusijoje perspektyvos. Ne­seniai atkurtos vietinės (Gar­dino ir Pinsko) kunigų semi­narijos nespėja parengti rei­kiamo skaičiaus dvasininkų, todėl dauguma (iš 350 šalyje dirbančių) kunigų yra užsie­niečiai (beveik visi jie iš Len­kijos). Vizos šiems kunigams išduodamos tik vieneriems metams ir nuolat grasinama, kad jos nebus atnaujintos, jei nebus rodomas „politinis lo­jalumas", jei atvykėliai dvasi­ninkai neprisitaikys prie „vie­tinio mentaliteto".

Žinoma, kardinolo T. Bertonės vizito metu šios problemos viešai nebuvo iš­ryškintos. Apsieita abipusiu „išskirtiniu" diplomatiniu mandagumu. Dėl žymių žmo­gaus teisių pažeidimų tarp­tautinėje izoliacijoje atsidū­ręs A. Lukašenkos režimas, vesdamas „nuoširdų" dialogą su Vatikanu, bando dalinai atstatyti savo prestižą. Šven­tasis Sostas tarsi pratęsdamas praėjusių dešimtmečių „Ost-politik" politiką santykiuose su Rytų Europos postkomu­nistiniais režimais, dabar ro­do santykinę „bendrystę" Minsko valdžios atžvilgiu ir tuo stengiasi garantuoti pa­lankesnes sąlygas baltarusių katalikybei atsiskirti. Totali­tariniai režimai nėra amžini, o tvirtos bažnytinės struktū­ros yra geras pagrindas ne tik dvasiniam, bet ir politiniam atsinaujinimui demokratijos linkme.

Būtent tai omenyje turėjo popiežius Benediktas XVI, gegužės 29 dieną priimdamas naujo Baltarusijos ambasado­riaus Vatikane Sergejaus Olei-nikovo skiriamuosius raštus. Jis sakė, kad Šventasis Sostas remia baltarusių „tautos pa­stangas jos teisėtuose laisvės siekiuose ir demokratinio pro­ceso skatinime tampant lais­vų ir suvienerių Europos tau­tų didžiosios šeimos dalimi". Kartu su šiuo patvirtinimu Šventasis Tėvas priminė, kad po pastarųjų dešimtmečių permainų Rytų Europoje, da­bar palaipsniui „įveikiamas skausmingas pasidalijimas" ir dalijamasi bendra atsakomy­be už ateitį. Todėl „visos kon­tinento šalys, įskaitant Balta­rusiją, yra pašauktos prisidėti statant bendruosius Europos namus, kuriuose į valstybines sienas būtų žiūrima, kaip į su­sitikimo, o ne pasidalijimo ar, dar blogiau, neperžengiamų užtvarų, vietas".

Popiežius Benediktas XVI naujajam ambasadoriui taip pat pasakojo apie Baž­nyčios ir valstybės institucijų bendradarbiavimo svarbą „jų specifinių misijų šviesoje". Jis priminė, kad Bažnyčia sau nereikalauja ypatingų privile­gijų, tik „laisvės, kad galėtų ramiai įgyvendinti dieviškojo Kūrėjo jai suteiktą mandatą" - darbuotis dėl žmonių gero­vės „skleidžiant Evangelijos įkvėptas visuotines vertybes". Šiam tikslui, o taip pat „dėl didesnės socialinės darnos" „Katalikų Bažnyčia yra pasi­rengusi ekumeniškai bendra­darbiauti su šalyje vyraujan­čia Stačiatikių Bažnyčia," -sakė Šventasis Tėvas. Mels­damas „visiems mylimiems Baltarusijos žmonėms Dievo palaimos".

Baltarusiai laukia Popiežiaus vizito

Šiuos Popiežiaus linkėji­mus perdavė ir kardinolas T. Bertonė, birželio 20 dieną Minske apsilankęs Baltarusi­jos prezidento A. Lukašen­kos rezidencijoje. Susitikime dalyvavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Martinas Vido-vičius bei visi baltarusių ka­talikų ordinarai: Minsko ir Mohiliovo arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius (per­ėjęs stalinistinio teroro gula­gus), garbingo amžiaus kar­dinolas Kazimiras Sviontekas (einantis Pinsko apaštalinio administratoriaus pareigas), Gardino vyskupas Aleksan­dras Kaškevičius ir Vitebsko vyskupas Vladislovas Blinas. Vatikano valstybės sekreto­rius ir Baltarusijos vyskupai susitiko su šalies užsienio rei­kalų ministru Sergejumi Martynovu, kuris svečio gar­bei surengė pietus. Žinoda­mas kardinolo T. Bertonės pomėgį futbolui, Baltarusijos užsienio reikalų ministras svečiui įteikė Baltarusijos na­cionalinės rinktinės marški­nėlius su užrašu „Bertonė".

Po oficialių susitikimų bu­vo pranešta, kad Šventasis Sostas ir Baltarusija susitarė inicijuoti dvišalės konkorda­tinės sutarties rengimą. Arki­vyskupas T. Kondrusievičius vėliau žurnalistams aiškino, kad tokios sutarties pasirašy­mas sustiprintų Baltarusijos tarptautinį prestižą, Bažny­čiai suteiktų tvirtesnes teisi­nes garantijas sielovadoje ir visuomenės gyvenime, o Va­tikano ir Baltarusijos konkor­datas taptų gera paskata to­lesniems Romos žingsniams gerinant santykius su kaimy­nine Rusija, kur Katalikų Bažnyčios padėtis yra ne ma­žiau sudėtinga. Kaip bendra­darbiavimo gerinimas verti­namas ir prezidento A. Lu­kašenkos oficialus kvietimas popiežiui Benediktui XVI apsilankyti Baltarusijoje.

Kaip žinoma Rusija ir Baltarusija buvo kone vienin­telės Europos šalys, kuriose velionis popiežius Jonas Pau­lius II (per savo ilgą pontifi­katą) negalėjo apsilankyti. Tai nulėmė tiek politinės, tiek ir nepalankios ekumeninės aplinkybės, kadangi tokiems vizitams kategoriškai priešta­ravo Maskvos patriarchatas. (Baltarusijos Stačiatikių Baž­nyčia kanoniškai priklauso Maskvos patriarchatui, nors Minsko metropolitas Filare­tas yra gerokai palankesni ka­talikams nei jo tiesioginis va­dovas patriarchas Aleksijus II). Per surengtą spaudos konferenciją atsakydamas į klausimą dėl galimo popie­žiaus Benedikto XVI vizito į Baltarusiją, kardinolas T. Bertonė sakė: „Dėl daugybės kvietimų iš Europos, Afrikos ir Azijos, Popiežius šiuos vi­zitus suplanuoja. Žinoma, lengviau numatyti vizitus į Europą nei tarpkontinenti-nes keliones. Baltarusija yra šalis, kurią Popiežius labai gi­liai myli (...) Mano vizitas, tarsi šv. Jono Krikštytojo, nu­tiesė kelią tolesniems veiks­mams. Aš stengsiuosi, kad įvyktų ir Popiežiaus vizitas. Negaliu dabar pasakyti šio vi­zito datos, bet viliuosi, kad tai įvyks netrukus. Visada prime­nu ir Jo Šventenybės žodžius, kuriuos jis pasako, kai jam at-vežame naują kvietimą ap­lankyti kokią nors šalį: „Jei­gu Dievas duos sveikatos, aš tai padarysiu". Be to, juokau­damas, jis primena: „Prašau neužmiršti, kad Jonas Paulius II popiežiumi buvo išrinktas 58 metų, o aš - 79-erių!".

Kalbant apie popiežiaus Benedikto XVI vizito į Bal­tarusiją tikimybę, nereikia užmiršti jo ir patriarcho Aleksijaus II galimo susitiki­mo „neutralioje" vietoje. Tre­čiąja šalimi, kaip tik ir galėtų tapti Baltarusija, įeinanti į Maskvos patriarchato kano­ninę teritoriją, kurioje drau­giškai sugyvena katalikybė ir stačiatikybė. Prie tokio Po­piežiaus ir patriarcho susiti­kimo rengimo galėtų prisidėti savo aktyvumu garsėjantis ar­kivyskupas T. Kondrusievi­čius, o taip pat ir pats prezi­dentas A. Lukašenka. Lietu­va taip pat neliktų nuošalyje, kadangi vykdamas į Baltaru­siją ar grįždamas iš jos Šven­tasis Tėvas galėtų apsilanky­ti ir pas mus, ypač Vilniaus šventovėse.

Jaunimas pasirengęs tikėjimo liudijimui

Vatikano valstybės sekre­toriaus kardinolo T. Bertonės kelionės į Baltarusiją pasto­racinė ir kultūrinė programa buvo turtinga įvykiais. Aplan­kytos trys - Minsko, Gardi­no ir Pinsko - diecezijos, ku­rių katedrose (kartu su vietos ganytojais) vadovauta pamal­doms, perduotos Šventojo Tėvo dovanos, susitikta su ti­kinčiaisiais, „Caritas" globos namų auklėtiniais ir jaunimu. Minsko valstybiniame uni­versitete (pilnoje profesorių ir studentų salėje) kardinolas T. Bertonė skaitė paskaitą „Tikėjimo ir mokslo santy­kiai. Kaip šiuolaikiniam žmo­gui kalbėti apie Dievą". Bir­želio 22 dieną, minint buvu­sios Sovietų Sąjungos ir na­cių Vokietijos karo pradžią, padėtas vainikas Pergalės aikštėje prie monumento Antrojo pasaulinio karo au­koms pagerbti. Svečio garbei Baltarusijos Respublikos rū­muose nacionalinis baletas atliko spektaklį „Pasaulio su­kūrimas".

Ypač jaudinanti buvo bir­želio 21-oji diena, kai buvo pašventintas kertinis akmuo naujai statomai bažnyčiai Minsko Serabrankos rajone. Sveikindamas kardinolą T. Bertonę (tūkstančiams ti­kinčiųjų dalyvaujant) Minsko arkivyskupas T. Kondrusievi­čius pažymėjo, kad naujoji bažnyčia, dedikuota šv. Jo­nui Krikštytojui taps tikruo­ju katalikybės atgimimo Bal­tarusijoje simboliu. Tai bus pirmoji katalikų šventovė pastatyta Minske po šimto metų. „Iki šiol (per ateistinio komunizmo valdymo de­šimtmečius) čia bažnyčios buvo tik griaunamos", - sa­kė ganytojas. Šiuo atveju, kai Baltarusijos sostinės tikin­tieji šimtmetį turėjo laukti naujų maldos namų staty­bos, tinka tokie Evangelijos žodžiai: „Bažnyčia visada liks gyva ir jokie „pragaro vartai jos nenugalės", - tvir­tino arkivyskupas T. Kondrusievičius.

Po kertinio akmens pa­šventinimo naujai statomai Minsko bažnyčiai, įvyko ne mažiau jaudinantis susitiki­mas su Baltarusijos katalikų jaunimu. Susitikimas patiko ir pačiam kardinolui T. Ber-tonei, kuris priklauso Sale­ziečių vienuolijai, plačiai ži­nomai jaunų žmonių ugdy­mu. Pradėdamas susitikimą arkivyskupas T. Kondrusievi­čius priminė apie popiežiaus Benedikto XVI dialogą su jaunimu, kas „padeda atsi­liepti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius Evangelijos švieso­je ir vadovaujant Šventajai Dvasiai". Baltarusių jauni­mui labai reikia tokio ugdy­mo, kadangi atsikuriant re­liginiam gyvenimui po dau­gelio dešimtmečių komunis­tų persekiojimų, jis susiduria su radikalaus sekuliarizmo ir moralinio reliatyvizmo iš­bandymais.

Vatikano valstybės sekre­torius drąsino jaunus žmones liudijant savo tikėjimą nebijoti „plaukti prieš srovę". Evange­liją reikia skelbti nuolankiai, su pagarba artimui ir kon­struktyviai, tačiau kartu de­monstruojant pilną atsidavi­mą ir atitinkamą gyveninio būdą. Pavyzdžiu galėtų būti pats „Jėzus, kuris kalba ne kaip funkcionierius, ne kaip tas, kuris moko tik iš tradici­jos ar pagal užimamas parei­gas". Jėzus pirmiausia moko savo gyvenimu, savuoju auto­ritetu. Jo žodžiuose galima pajusti paties Dievo dalyvavi­mą, tiesos stiprybę", - kardi­nolo T. Bertonės kalbą Balta­rusijos jaunimui citavo Vatika­no laikraštis „Osservatore Ro­mano". Hierarchas ragino jaunimą nepasitenkinti tikėji­me „vien tik žodžiais ir forma­liu religingumu", bet liudyti jį per „meilę, kuria tikime ir praktikuojame", ypač galvo­jant apie santuokos bei dvasi­nį tarnystės pašaukimus".

Baltarusių jaunieji katali­kai perdavė kardinolui T. Ber-tonei laišką, adresuotą popie­žiui Benediktui XVI, kuriame pažadėjo „drąsiai išpažinti krikščioniškąjį tikėjimą". Bal­tarusijos jaunimas pasirengęs „patikimai ir nepailstamas nešti Kristaus šviesą į savo ap­linką su Karaliaus Dovydo ro­dytu džiaugsmu ir apaštalo šv. Pauliaus tvirtumu". Laiške taip pat reiškiamas pasitenki­nimas tuo, kad šame tikėjimo gaivinimo „mylimoje Baltaru­sijoje" kelyje jaunieji katalikai nėra vieni, kad jie turi „nuo­širdžius draugus ir vadovus -vyskupus, kunigus, seseris vie­nuoles". Nesunku suprasti, kad „mums trūksta vieninte­lio - Jūsų dalyvavimo", - pa­žymi jaunieji katalikai laiške šventajam Tėvui. Tai kartu yra ir dar viena paskata popiežiui Benediktui XVI apsilankyti Baltarusijoje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija