Atnaujintas 2008 m. liepos 4 d.
Nr. 51
(1644)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Žuvusiųjų įamžinimas - katalikų pareiga

Net 19-aisiais Nepriklausomybės metais Lietuvos katali­kai dar neturi religinės laisvės. Šio savo teiginio įrodymui paminėsiu vieną, dar visai neseną įvykį (panašių yra ir dau­giau). Tai atsitiko Kavarsko parapijoje, Anykščių rajone.

Birželio 22 dieną, sekmadienį, kavarskiečiai šventė Šv. Jono Krikštytojo atlaidus ir norėjo pagerbti žuvusius už Lie­tuvos laisvę - partizanus, politinius kalinius, tremtinius ir visus, kurie sovietinės okupacijos metais stengėsi padėti kovotojams, leisdami savo sodybose išsikasti bunkerius, nors gerai žinojo, kad ši auka baigsis visos šeimos sunaiki­nimu arba bado mirtimi tolimam Sibire - visus tuos, kurie padėjo, kurie dalijosi paskutiniu duonos kąsniu. Reikia pri­siminti, kad sukūrus kolchozus žmonės už darbo dieną gau­davo 200 gramų grūdų arba l rublį. Partizanų kova nutrū­ko, kai baigėsi šoviniai ir duona. Vienas iš partizanų vadų mokytojas Sibaila-Diedukas buvo sutinęs nuo bado ir ne­galėjo išeiti iš bunkerio, laukė, kol stipresnieji parneš duo­nos. Kolchozų kūrimas, partizanų sunaikinimas ir 1948 me­tų didysis trėmimas - skaudžiausi naujosios Lietuvos įvy­kiai. Ši didvyrių pagerbimo iškilmė mums, tikintiesiems, buvo sugadinta.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija