Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Laikas ir žmonės
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui - 75-eri

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus Pščelniko miške, S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietoje

1933 metų liepos 15 dieną iš Niu­jorko į Kauną išskrido Steponas Da­rius ir Stasys Girėnas. Lėktuvu „Li-tuanica" jie per 37 valandas sudėtin­gomis oro sąlygomis, be radijo ryšio prietaisų perskrido Atlanto vande­nyną. Iki Kauno likus 650 kilometrų lakūnai žuvo prie Pščelniko kaimo (tuomet Vokietija, dabar Lenkija) lėktuvui patyrus avariją. Jos priežas­tys nėra visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo, tačiau ne­atmetama versija, kad lėktuvą pašo­vė vokiečiai, palaikę jį priešu.

Tėvynei paaukotas gyvenimas

„Knygnešio“ autoriaus, visuomenininko ir kultūrininko P. Rusecko
125-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Karininkas ir žurnalistas Petras Ruseckas Leono JUOZONIO piešinys

Yra žmonių, kurie gyvena sau ir dejuoja dėl kasdieninių trūkumų, dėl to kaltindami aplinkinius ar net vals­tybę. Nepamąsto, ką jie pastarajai yra davę naudingo. Idealistų gyveni­mas kitoks. Šios kategorijos pilie­čiams gyvenimo kelias dažnai būna akmenuotas. Pastarieji nesiekia sau materialinės naudos, nepaisydami pasitaikančių sunkumų dirba, sten­giasi padėti kitiems, tai daro dėl švie­sesnės ateities. Vienas tokių buvo karys, žurnalistas, rašytojas ir visuo­menės veikėjas Petras Ruseckas, nuo kurio gimimo prabėgo 125 metai.

Kalinio T-83 atsiminimai

Genovaitė BALIUKONYTĖ

(Tęsinys. Pradžia Nr. 46, 50, 52)

Po karo nepriklausomos Lietuvos sportininkas Antanas Ilgauskas buvo įkalintas Kauno ir Vilniaus sunkiųjų darbų kalėjimuose. Kalėjimuose sąlygos būdavo ne tik antisanitarinės, bet ir sunkiai suvokiamos - kai kurie kaliniai, tarsi viduramžiais, buvo kaustomi grandinėmis (žinoma, tokie atvejai buvo slepiami nuo pašalinių akių), nors būta ir šiokios to­kios „civilizacijos" - pavyzdžiui, susirgusius kalinius kalėjimo gydytojas nuo visų ligų gydydavo salicilo tablete. Kalėjime vienam kaliniui pusry­čiams duodavo puodelį šalto vandens ir 400 g juodos duonos. Pietūs bū­davo apie 12-13 valandų. Rudenį Kauno kalėjimo kaliniai gaudavo du­benėlį balandos sriubos, išvirtos su kopūsto gūžės lapų nuobiromis. Jei į sriubą patekdavo koks kopūstinis vikšras, jis kaliniams būdavo kaip spir­gutis. Druskos į sriubą neberdavo, įpildavo „rašalo" (mirkalo) nuo sil­kių. Bet gyvenimas kalėjimuose buvo tik stalininio pragaro, kuriame An­tanui teko ištverti dar tuzinų metų, pati pradžia.