Atnaujintas 2008 rugpjūčio 27 d.
Nr. 64
(1657)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Paminėtos rugpjūčio datos

Dr. Aldona Kačerauskienė

Mitingas Vilniaus Kalnų parke
Jono Česnavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23-oji, Juodojo kaspino diena, pirmą kartą viešai paminėta 1987 metais Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Po dvejų metų rugpjūčio 23-čiąją įvyko Baltijos kelio triumfas, kai susikibę rankomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės pareiškė norą atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Šiais metais šias datas prisiminti pakvietė Lietuvos Sąjūdis, rugpjūčio 22-ąją surengęs mitingą Vilniaus Kalnų parke. Mitinge kalbėjo kun. Robertas Grigas, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, parlamentaras Vytautas Kubilius, Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, s. Nijolė Sadūnaitė, Kovo 11-osios akto signataras Kazimieras Motieka, prof. Vladas Vilimas ir kt. Šiemet rugpjūčio datos paminėtos Gruzijos įvykių kontekste.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Gruziją, sugriauti miestai, benamiais tapę tūkstančiai žmonių, sužeistųjų dejonės, žuvusiųjų laidojimas turėjo sugriauti iliuzijas tų, kurie nuolatos kartojo: „Dabartinė Rusija nebe tokia, kokia buvo anksčiau“. Prof. V. Landsbergis klausė: „Ar Molotovo – Ribentropo paktas, pasirašytas prieš šešiasdešimt devynerius metus rugpjūčio 23-ąją, yra tolima praeitis ar grėsmės tąsa?“ Deja, ne praeitis. Rusijos reiškiama panieka nepriklausomybę atgavusioms tautoms prasiveržė atvira agresija Gruzijai. Tai revanšo už sugriautą imperiją pradžia, tai jau įveiktos baimės sugrąžinimas visoms kaimyninėms valstybėms, tai naujai pasigirdę grasinimai: „Jūs dar pasigailėsite, kad padėjote Gruzijai“. Nesulaukdami efektyvios ir veiksmingos pagalbos iš NATO, Gruzijos politikai klausia, kas sieja Rusiją su Vokietija. Aišku, kad Baltijos jūros dugnu nutiestas mirties vamzdis, kuriuo tekės Rusijos dujos ir kurį saugos Rusijos karo laivas. Tačiau ar tik tai? Sąžininga politikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel dirba apsupta nesąžiningų politikų.

„Rusijos kaimynės kiekvieną dieną yra agresijos pavojuje. Lietuva nėra pasirengusi gintis, jei būtų užpulta. Galimos ir ideologinės diversijos. Tam pretekstų gali būti visokiausių. Estai nusprendė pirmiausia gintis patys, latviai taip pat keičia gynybos politiką. Lietuvos vyriausybė privalo atsibusti, privalo būti pasirengusi atremti agresiją“, – pastebėjo prof. V. Landsbergis. Per visą estradą didelėmis raidėmis buvo parašyta: „Raginame Jungtines Tautas anuliuoti taikdarių mandatą Rusijos agresoriams Gruzijoje“. Iš tiesų, ar gali būti taikdariais agresoriai?

Generolas Jonas Kronkaitis ragino kiekvieną dieną saugoti tėvynę, ginti jos nepriklausomybę. „Kiekvienas pilietis turi to norėti. Svarbu, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai džiaugtųsi mūsų iškovojimais. Negalima pasikliauti, kad NATO ar samdoma kariuomenė mus apgins. Pirmiausia teks gintis patiems“, – sakė generolas.

Kun. Robertas Grigas didžiavosi, kad Lietuvos žmonės suprato Gruzijos nelaimę. „Tebėra gyva toji Lietuva, už kurią kovojo partizanai, kurią gynė Sausio 13-osios narsuoliai. Lietuviai, pamatę gruzinų kančią, suprato vieni vienų būseną ir Gruzijos laisvę palaikė mitingais, rinko labdarą, pasirašė prieš agresijos nutraukimą. Būdami tokie, padėsime išlikti laisvei, teisingumui, padorumui. Lietuvos laisvė – tai ir Gruzijos laisvė“, – sakė kunigas.

Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė perskaitė pareiškimą „Dėl Rusijos karinių veiksmų Gruzijoje“. Jame, be kita ko, sakoma, kad brolija smerkia Rusijos agresiją prieš suverenią Gruzijos Respubliką; apgailestauja, kad tarptautinė bendruomenė laiku neįvertino padarinių, kuriuos sukėlė separatistiniai judėjimai Gruzijos Pietų Osetijoje ir Abchazijos srityse.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius pastebėjo, kad pavyko nuplėšti veidmainingą Rusijos kaukę: „Rusija grįžta prie korumpuotos neįgaliųjų valdžios“.

Kovo 11-osios akto signataras teisininkas K. Motieka ragino kiekvieną dieną savęs klausti, „ką aš galiu ir privalau padaryti dėl Lietuvos? (…) Visi privalome dalyvauti rinkimuose, teisingai pasirinkti tuos, už kuriuos balsuosime. Rinkimai bus visų mūsų išbandymas“.

Mitingo pabaigoje buvo perskaitytas Lietuvos Sąjūdžio tarybos kreipimasis „Dėl Lietuvos gynybos“.

Mitinge dalyvavo etnografinis ansamblis „Kupolė“ ir Veronika Povilionienė, dainuojamosios poezijos atlikėjai. Mitingą vedė Lietuvos Sąjūdžio vicepirmininkas J. Dvarionas.

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija