Atnaujintas 2008 rugpjūčio 27 d.
Nr. 64
(1657)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Čečėnijos kančia ir skausmas

Benjaminas ŽULYS

Šiose nuotraukose nėra gėlių žiedų, baltų debesėlių, prie sodybos pasvirusių berželių. Šiose nuotraukose vyrauja smurtas, mirtis, sužaloti kūnai, nužudyti vaikai, motinų skausmas ir ašaros, sugriautų pastatų griuvėsiai. Šiose nuotraukose užfiksuota Čečėnijos tragedija, Rusijos karinių jėgų pastangos nuslopinti čečėnų tautos kovą už nepriklausomybę. Paroda „Čečėnija. Galutinis sprendimas“  atidaryta Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2). Parodoje eksponuojama apie 50 nuotraukų blokų. Štai prie karinio automobilio suklupdyti civiliai čečėnai, už jų stovi ginkluotas rusų kareiva. Tuoj pasipils šūviai, šie žmonės mirs... Gilioje duobėje – keli dar gyvi čečėnai, virš jų galvų – kariškai prasižergę ginkluoti kareiviai. Ši duobė liks čečėnų amžino poilsio vieta. Tikriausiai bus atvaryta ir daugiau žmonių, nes duobėje vietos dar yra. O šioje ilgoje gilioje tranšėjoje guli dešimtys jau nužudytų čečėnų kūnų. Į juos ramiai žvelgia viršuje stovintis ginkluotas šaunusis rusų karys. (Taip kažkada mėgdavo fotografuotis prie pakartų ar kitaip nukankintų savo aukų vokiečių esesininkai.) Karinis automobilis tempia gyvo, o gal jau nužudyto čečėno kūną. Ginkluotas kareiva varo sušaudyti jauną aukštaūgį civilį čečėną, prie sienos sušaudymui pastatyti dar du žmonės. Karste guli vaiko kūnelis. Visur – kruvini kūnai, lavonai, tankai, pastatų griuvėsiai, ginkluoti rusų kareiviai. Ant vienos sienos stambiomis ryškiomis raidėmis parašyta: „Vspominai Allacha“ („Prisimink Alachą“). Tik vargu, ar žudikams tai ką nors sako... Bet viso to nepapasakosi – tas nuotraukas dera pamatyti pačiam.

Kaip pastebėjo parodos koordinatorius Linas Janulevičius, kiti parodos organizatoriai, šią parodą nereikėtų suvokti vien kaip Čečėnijos tragediją. Tai – ir šių dienų Gruzija, kur smurtauja Rusijos kareiviai. Tai – ir mūsų Sausio 13-osios įvykiai, atspindintys tikrą militaristinės kaimynės veidą, jos siekį grobti ir valdyti, nepaisant jokių priemonių. Bet kaip anksčiau, taip ir dabar Rusijos propaganda su savo vadais priekyje aiškina apie  „kilnią misiją“ palaikyti šalyje tvarką ir teisingumą. Prisiminkime Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje, kai televizija iš Maskvos skelbė, kad Vilniuje nuo stogų lietuvių nacionalistai snaiperiai esą šaudo į taikiai nusiteikusius tarybinius karius. Kaip buvo iš tikrųjų, visi gerai žinome. O pokario įvykiai Lietuvoje, kai mūsų nušautų, nukankintų partizanų kūnai buvo metami prie bažnyčių, turgų aikštėse, kitose viešose vietose... Net motinoms nebuvo leidžiama prisiartinti prie savo sūnų kūnų. L. Janulevičius primena seniai gyvuojantį rusų mitą apie „gerą carą“. Istorija byloja, kad tokių carų nebūna, nepaisant istorinių santvarkų, kitų pokyčių. Pavyzdžiui, ar M. Gorbačiovas savo valdymo metu nežinojo, kas vyksta Lietuvoje? Be abejo, žinojo. Dabar jau esą geras ir išmintingas vadovas yra Vladimiras Putinas. Koks jis geras, rodo įvykiai Gruzijoje. Rusijoje ir toliau klesti didžiavalstybinis šovinizmas. Šioji paroda apie Čečėniją vyksta Gruzijos įvykių kontekste. Ji jau buvo demonstruota Vilniuje, numatyta rodyti kitose šalies vietovėse.

Ekspozicija buvo nuvežta į Briuselį, europarlamentarų būstinę. Bet ten paroda, jei taip galima pasakyti, veikė vos kelias valandas. Mat kai kam pasirodė, kad nuotraukose esama per daug smurto, o tai nesuderinama su humaniškumo principais. O kai kuriose nuotraukose karinio smurto, žudynių fone demonstruojama Rusijos ir JAV vadų kone bičiulystė, kitų šalių vadovų geros nuotaikos. Tad gal tai ne itin dera rodyti tokioje parodoje. O gal tai baimė patampyti liūtą už ūsų, samprotavo parodos lankytojai. Ir beveik nė nepradėjusi gyvuoti paroda Briuselyje buvo uždaryta. Vyrauja  nuomonė, kad ne tik visas pasaulis, net ir Europa nežino, kokia tvarka gyvuoja Rusijoje, kas ir kokiais metodais ją valdo.

Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas ne kartą lankėsi Čečėnijoje, o prieš kurį laiką grįžo iš Gruzijos. Tad ne iš pasakojimų, o savo akimis matė įvykius šiose šalyse. Be tiesioginio karinio smurto, rusų kareivos miestuose ir kaimuose tiesiog plėšikauja. Kieno dabar eilė? Gal Ukrainos? „Ir virš Lietuvos telkiasi debesys“, – kalbėjo signataras. Rusija pripažįsta tik jėgą. Viena Lietuva vargu ar pajėgi aktyviai pasipriešinti galingo kaimyno agresijai. Tad metas vienyti savo galias su kitomis šalimis prieš galimus išpuolius, neskaitant pagalbos iš užjūrio. Štai vienoje nuotraukoje parodyta, kaip tuometinis Rusijos prezidentas V. Putinas ir JAV prezidentas Džordžas Bušas žengdami greta vienas kitam maloniai šypsosi. Vargu, ar tai vien diplomatijos būtinybė...

Prof. Andrejaus Sacharovo našlė rusų disidentė Jelena Bonner sakė, kad Čečėnija yra viena didelė koncentracijos stovykla. Žurnalistas Jaroslavas Januševskis apie Čečėniją rašė: „Tarp miesto griuvėsių – rusų ir čečėnų kaulai. Rusų bombos nesirenka aukų...“

Paroda  „Čečėnija. Galutinis sprendimas“ veiks iki rugsėjo 8 dienos.

Kaunas 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija