|
Grafų šeimos mauzoliejus tapo Padėkos koplyčia
Vytautas Bagdonas
Važiuojant pro Svėdasus keliu KupiškisUtena patraukia dėmesį anapus Alaušo ežero boluojantys bažnyčios pastatai. Mūrinė su mediniu priestatu Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčia, statyta 1794 metais, 36 metrų aukščio neogotikinė varpinė, statyta 1863 metais, ir balto mūro grafų Marikonių mauzoliejinė koplyčia sudaro labai įdomų ir architektūriniu požiūriu darnų ansamblį. Prieš keletą metų Svėdasų bažnyčia buvo nudažyta ruda spalva. Naujojo parapijos ganytojo kun. Vydo Juškėno iniciatyva praeitų metų vasarą bažnytiniai pastatai buvo suremontuoti ir dabar visi trys statiniai švyti baltumu. Į tai dėmesį atkreipė ir Panevėžio vyskupijos vyskupas Jonas Kauneckas, šį pavasarį lankęsis Svėdasuose ir nepagailėjęs gražių atsiliepimų svėdasiškių tikinčiųjų adresu už jų rūpestį savo bažnyčia.
1848 metais vienas Svėdasų valdytojų italų kilmės grafas Liucijonas Marikonis pastatė bažnyčios šventoriuje mauzoliejinę savo šeimos koplyčią. Manoma, kad ją projektavo vokiečių architektas Georgas Verneris. Šis statinys vienas ryškiausių romantizmo neogotikos statinių Lietuvoje. Šios koplyčios požemiuose ilsisi dviejų grafo L.Marikonio žmonų ir paralyžiuotos dukros palaikai. Beje, lietuvių literatūros klasikas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas savo testamente irgi buvo išreiškęs norą amžinojo poilsio atgulti šioje koplyčioje. Testamente Vaižgantas taip pat minėjo ir Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčią, kur jis ilgus metus kunigavo. Taigi, tos bažnyčios požemiuose rašytojas ir buvo palaidotas...
Grafų Marikonių mauzoliejinė koplyčia per karus, pokarių suirutes, buldozerinio ateizmo klestėjimo metais vandalų ne kartą buvo plėšiama, niokojama, mirusiųjų palaikai niekinami. O Svėdasuose dirbantys dvasininkai vis pasirūpindavo, kad koplyčia būtų remontuojama, tvarkoma. Ilgus dešimtmečius ši koplyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu, čia buvo laikomos statybinės medžiagos, bažnytiniai reikmenys. Jos durys nei parapijiečiams, nei svėdasiškių svečiams beveik neprasiverdavo.
Svėdasų buvusio klebono Rimanto Kauniečio rūpesčiu koplyčios patalpos buvo ištuštintos ir durys atvertos visuomenei žmonės čia jau galėjo pasimelsti, pasidairyti po vidų. O dabartinis klebonas kun. Vydas Juškėnas pasirūpino, kad senoji grafų koplyčia taptų... Padėkos koplyčia. Visi norintieji dabar gali čia ant specialios pakylos uždegti žvakelę, pasimelsti, padėkoti Aukščiausiajam. Visi, kas užsuka į koplyčią, atkreipia dėmesį į grindinį. Senutėlės dar XIX amžiaus viduryje sudėtos plytos blizga, tviska naujumu, švara. Per amžių tėkmę grindų plytos pasidengė storu dulkių, dažų, betono sluoksniu. Nusprendus įrengti Padėkos koplyčią, ilgai teko plytas šveisti, kad būtų malonu ir pasivaikščioti, ir atsiklaupti.
Beje, smalsuoliai koplyčios-mauzoliejaus požemiuose palaidotų mirusiųjų ramybės jau nebedrums, nes įėjimas į tuos požemius neseniai buvo užmūrytas.
Anykščių rajonas
© 2008 XXI amžius
|