|
ES forumas dėl Gruzijos
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Rugsėjo 1 dieną Briuselyje įvyko Europos Sąjungos forumas, kurio pagrindinė tema buvo padėtis Gruzijoje. Europos Sąjungos šalių lyderiai pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Paskelbtame bendrame pareiškime sakoma: Europos sąjungos viršūnių pasitarimas smerkia Rusijos sprendimą pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Mes kreipiamės į visas pasaulio valstybes ir raginame nepalaikyti Rusijos pozicijos. ES forume susiformavo kelios stovyklos. Italija, Ispanija ir Kipras palaikė Rusiją, tuo tarpu Vokietija, Prancūzija ir dar kelios valstybės užėmė nuosaikią, pragmatišką poziciją. Didžiosios Britanijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos vadovai pareikalavo pradėti taikyti Rusijai tam tikras sankcijas. Lietuvos prezidentas V. Adamkus bandė įtikinti kitų Europos Sąjungos valstybių lyderius, kad reikia imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją. Dar prieš prasidedant viršūnių susitikimui, jis pareiškė: Jei ir šįkart ES neištars griežtesnio žodžio, kyla klausimas, ką mes renkamės ir apie ką mes kalbame. Pagrindinis Rusijos advokatas ir šį kartą buvo Italijos premjeras Silvijo Berluskonis. Jo nuomone, Rusija tik atsakė į provokacijas. Jį palaikė Ispanijos ir Kipro vadovai. ES viršūnių susitikime dalyvavo Gruzijos premjeras Lado Gurgenidzė, užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili ir valstybės ministras Timūras Jakobašvilis.
Rugsėjo 1 dieną daugelyje pasaulio kraštų vyko solidarumo su Gruzija akcijos. Belgijoje gyvenančių gruzinų mitingas vyko ir Briuselyje, jame dalyvavo per 100 žmonių. Jie nešėsi Gruzijos vėliavas, plakatus su užrašais Sustabdykite Rusiją ir Putinas nusikaltėlis. Solidarumo mitingai bei piketai vyko ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Austrijoje, Švedijoje. Daug žmonių susirinko į mitingą Londone, kuriame, be vietos gruzinų, dalyvavo nemažai įvairių Didžiosios Britanijos žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovų. Gruzijos palaikymo mitingas vyko ir Vilniuje.
Po ilgų diskusijų ES viršūnių susitikime buvo suderintas bendras pareiškimas, kuriam pritarė visi ES lyderiai. Į Gruziją bus siunčiami tarptautiniai stebėtojai iš įvairių ES narių. Nuspręsta Gruzijai skirti per 100 milijonų eurų paramą. Jau artimiausiu metu bus organizuojama tarptautinė konferencija pagalbos Gruzijai klausimu. Be to, nuspręsta, kad bendradarbiavimas su Gruzija nuo šiol turi būti glaudesnis, tam ruošiamasi įkurti specialią komisiją.
Rusijos valdžios atstovai pareiškė, kad ES lyderių nedraugiškas tonas juos nustebino, tačiau jie patenkinti, kad ES kol kas nesiryžta priimti jokių griežtesnių sankcijų. Rusijos valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Leonidas Sluckis teigė: Sveikiname ES valstybių vadovų sprendimą nesiimti sankcijų prieš Rusiją. Dialogas su ES bus tęsiamas. Toliau tęsiama propagandinė kampanija prieš Gruziją. Teigiama, kad Gruziją ginklavo Izraelis, kad Izraelio kariniai patarėjai jau kelerius metus treniravo gruzinų kariškius. M. Saakašvilis Kremliui pavaldžioje žiniasklaidoje nuolat vadinamas proamerikietiška marionete ir raginama jį teisti. Nuo rugsėjo 3 dienos Rusija uždarė savo ambasadą Gruzijoje, Tbilisyje liko tik trys ambasados darbuotojai. Nuo rugsėjo 3 dienos uždaryta ir Gruzijos ambasada Rusijoje, Maskvoje liko trys gruzinų diplomatai, kiti darbuotojai išvyko į Gruziją.
ES forume dalyvavęs Europos parlamento pirmininkas Hansas Pioteringas labai aptakiai kalbėjo apie galimas sankcijas Rusijai, jis davė suprasti, kad ES valstybių pozicija šiuo klausimu yra skirtinga. Šiek tiek nustebino Graikijos pozicija. Šios valstybės atstovai įvairiose ES forumuose būdavo tarp pagrindinių Rusijos rėmėjų, tačiau šį kartą Graikijos lyderiai palaikė labiau nuosaikią Prancūzijos ir Vokietijos poziciją. Gruzijos premjeras Lado Gurgenidzė pareiškė padėką ES valstybių vadovams už Gruzijos palaikymą: Esame patenkinti ES lyderių parama, tuo, kad čia buvo palaikytas Gruzijos teritorinis vientisumas. Rugsėjo 1 dieną prof. Vytautas Landsbergis Briuselyje surengęs spaudos konferenciją pasiteiravo Rusijos ambasadoriaus prie ES Vladimiro Čižovo, kokiu pagrindu Rusijos karinės pajėgos yra užėmusios Gruzijos uostą Potį, nesantį Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijoje. Atsakydamas V. Čižovas tikino, kad Rusija nėra okupavusi Počio, o tik įsteigė ten buferinę zoną, neva skirtą saugumui Gruzijoje užtikrinti. Anot jo, Rusija yra stabilumo Kaukaze garantas. JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Metju Braiza pavadino šį V. Čižovo pareiškimą netiksliu ir neatsakingu, kaip ir Čižovo kalbas, kad neva rusų pajėgų buvimas Potyje atitinka Prancūzijos vadovo N. Sarkozy ir Rusijos prezidento D. Medvedevo taikos planą. Taikos plano punktuose nėra kalbama apie jokias buferines zonas. Juo labiau Potyje, kuris yra už šimto kilometrų nuo Pietų Osetijos, teigė jis.
(Plačiau apie ES ir Rusijos santykius trečiadienio numeryje)
© 2008 XXI amžius
|