Atnaujintas 2008 rugsėjo 10 d.
Nr. 68
(1661)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lietuvos Sąjūdžio atgimimo keliu

Zigmas Tamakauskas

Po Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus
organizuotos piligriminės kelionės
į Šiluvą skyriaus tarybos pirmininkas
Raimundas Kaminskas (dešinėje)
ir jo pavaduotojas Zigmas Tamakauskas
maloniame susitikime su buvusiu partizanų
kapelionu mons. Eduardu Simaška,
švenčiančiu 99-ąjį savo gyvenimo sukaktį

„Sveiki, aš esu Raimundas Kaminskas“, – tokiais paprastais kukliais žodžiais prisistato Lietuvos Sąjūdžio reklaminiame lapelyje LS Kauno tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto Filosofijos ir socialinių mokslų katedros docentas, Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašuose kandidatuojantis į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje Raimundas Kaminskas. Sociologijos daktaras Raimundas Kaminskas Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku buvo išrinktas palyginti neseniai – tik praėjusiais metais, kada buvę miesto Sąjūdžio vadovai dažnai patyliukais, o kartais ir viešai skelbė šią visuomeninę organizaciją mirusia. O „kas mirė, to jau neprikelsi“, sakydavo jie. O vis dėlto lietuviškasis atgimimo Sąjūdis, vykęs įvairiomis formomis bei įvairiomis sąlygomis, prasidėjęs pirmosios lietuviškos knygos išleidimu XVI amžiaus viduryje, ir mūsų dienomis sutraukęs sovietinio imperializmo grandines, atvedęs Lietuvą į jos fizinio prisikėlimo aušrą, niekada nemirė. Tik gal šiek tiek buvo apsilpęs. Dabar išrinkta nauja iniciatyvi taryba,  sudarytas realus darbo planas. Raimundo Kaminsko rūpesčiu ir pastangomis atsinaujino patalpos, reikalinga darbui techninė įranga. Būstinėje pasidarė ne tik jauku dirbti – čia prasidėjo viešos diskusijos svarbiomis temomis bei kiti renginiai. Sukurta net internetinė svetainė, vis daugiau į Sąjūdžio gretas įsijungia jaunimo, suprantančio Lietuvos problemas, jos dvasinio prisikėlimo poreikį. Praėjusiais metais Vėlinių vakarą Kauno Sąjūdžio iniciatyva  gausus būrys kauniečių susirinko Senosiose kapinėse prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ ir uždegę žvakutes prisiminimais ir malda  pagerbė žuvusius Lietuvos karius, partizanus, sukilėlius ir kitus, atidavusius savo gyvybes, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuvos dvasia. Gražus buvo Sąjūdžio organizuotas ir kalėdinis renginys.

     Kaip žinome, šie metai yra paskelbti Sąjūdžio metais. Pažymint jo dvidešimties metų jubiliejų, Raimundo Kaminsko iniciatyva prie miesto dviejų pastatų sienų atsirado memorialinės lentos, žyminčios, kad 1988 metais čia vyko Kauno Sąjūdžio iniciatyvinių grupių posėdžiai. Visi prisimename, kiek emocijų kilo dėl Aleksoto tilto pavadinimo, bet ne visi žinome, kad grąžinti jam Vytauto Didžiojo vardą pasiūlė Kauno miesto tarybos narys Raimundas Kaminskas, kuriam teko įveikti daug biurokratinių kliūčių, priešiškumo. Šiandien galime pasidžiaugti,  kad tiltas vėl vadinasi mūsų valstybės stiprintojo – Vytauto Didžiojo – vardu, tereikia tik kuo skubiau panaikinti dar likusius sovietinės valdžios ženklus.

     Kauno Sąjūdis organizavo ir gruzinų tautos laisvės rėmimo akciją Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Laisvės paminklo, smerkdamas rusiškojo imperializmo kėslus. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus gyvybingumą parodė jo dvidešimtmečio minėjimas miesto mokyklose, kur mokiniai, dalyvaudami surengtame istorijos konkurse, turėjo progos dar kartą pažvelgti į garbingus Lietuvos istorijos puslapius – visos tautos sąjūdį, siekiant nusikratyti okupacinio jungo. Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmečio minėjimas dar bus tęsiamas ir šiais mokslo metais, prisimenant ir daktaro Vinco Kudirkos jubiliejinį gimtadienį, ir mūsų himno jubiliejų, ir Lietuvos Respublikos kariuomenės įkūrimo 90-mečio sukaktį žengiant į Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetį.

Raimundas Kaminskas dirbdamas pedagoginį darbą rūpinasi jaunimo švietimo ir jo patriotinio ugdymo reikalais. Jo pasiūlymu prie miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus yra sudaryta Lietuvos himno atlikimo mokyklose komisija, kuri turėtų suaktyvinti mokinių domėjimąsi Lietuvos valstybės simbolika, ypač himno atlikimu, jo žodžių mokėjimu bei prasmės suvokimu. O tai ypač aktualu mokinių pilietinio patriotinio ugdymo procese. Kiekvienas mokinys turėtų mokėti mūsų himno žodžius, turėtų žinoti, kaip reikia elgtis pakeliant vėliavą ir giedant himną. Gaila, kad dabar daugelyje miesto mokyklų himno garsus girdime tik keletą kartų per metus, ir tai tik iš garsinės juostos ar plokštelės...

Pakalbėjus su kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimą Raimundu Kaminsku, dar labiau ryškėja jo siekiamo idealo kryptis: tobulinti visuomenę ir keisti viešąją politiką. Skaidrumas yra svarbus visada, o šiuolaikiškos Lietuvos visuomenės kūrimui būtinos ne tik žinios ir inovacijos iš viso pasaulio, bet ir tradicijų puoselėjimas bei paveldo apsauga. O paveldas susijęs su tautos šaknimis, su istorinės atminties išsaugojimu, su savos dvasinės ir materialinės kultūros gyvastimi. Šiuos siekius Raimundas traktuoja kaip Lietuvos atjaunėjimo kelią, kurio užuominos pasireiškė jau jo vaikystėje augant patriotiškai nusiteikusioje šeimoje. Tai liudija Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma, kurioje rašoma, kad 18-osios vidurinės mokyklos mokinys Kaminskas R. A., žinoma, teikiant sovietiniam saugumui, buvo svarstytas už tai, kad  moksleiviai „iš anksto susitarę 1983 metų vasario 16-ąją ant savo mokyklos pastato ir mikrorajone užrašė nacionalistinio pobūdžio užrašus...“  Lietuvos valstybės atkūrimo data buvo gyva mokinio širdyje.

Raimundas Kaminskas (plačiau www.kaminskas.lt) Tėvynės sąjungos–Krikščionių demokratų, kandidatuojančių į LR Seimą sąraše, kaip jaunas žmogus įrašytas  85-uoju numeriu, bet būtent jauni žmonės balsuodami galėtų įrašyti jį arčiau.

Lietuvos rytas turi brėkšti dvasinio atgimimo ir jaunatviško idealizmo Sąjūdžio aušra.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija