Atnaujintas 2008 rugsėjo 10 d.
Nr. 68
(1661)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nemirtingoji Rusijos mafija

Petras KATINAS

Jeigu Sovietų Sąjungos laikais KGB-GRU čiuptuvai buvo apraizgę visą pasaulį, tai dabar prie jų prisijungė ne mažesnį susirūpinimą kelianti rusų mafija, apie kurią kuriamos ištisos legendos. Todėl neseniai Ispanijoje areštavus keliolika vadinamųjų rusų verslininkų, Ispanijos žiniasklaida iškart pavadino areštuotuosius rusų mafijos atstovais, dar kartą akcentuodami, kad jų „verslas“ įkurtas KGB ir SSKP pinigais.

Apibūdinimas „rusų mafija“ – neatsitiktinis. Vakarų Europoje ir JAV etninės nusikalstamos grupuotės – jokia naujiena. Kinai, po savo stogu tvirtai laikydami kinų restoranų ir užeigų tinklą, lygiagrečiai užsiima nelegalų „eksportu“ į Vakarų pasaulį. Albanų mafija garsėja narkotikų srautų kontrole, prostitučių importu ir eksportu, ginklų prekyba. Ginklai, aišku, daugiausia rusų gamybos. Rumunų mafijos kontrolei taip pat priskiriama įsilaužimų į namus ir bankomatų plėšimo kontrolė. Kaip pažymėjo vienas aukštas Vokietijos policijos pareigūnas, pernai areštuota daugiau kaip 400 užsieniečių mafijozų. Jis pabrėžė, jog tarp suimtųjų dominuoja lenkai, kurie daugiausiai užsiima automobilių vagystėmis ir padirbtų eurų realizacija. Vokietijos policijos aukšto karininko Michelio Bauerio nuomone, be rusų, lenkų bei kitų pokomunistinių šalių, įskaitant ir Lietuvos mafijos struktūras, įsitvirtinusių Vokietijoje, didžiausią rūpestį vokiečių policijai kelia turkai ir vietnamiečiai, įsteigę pogrindines siuvyklas, kuriose siuvamos garsiausių pasaulio firmų klastotės, kurias labai sunku atskirti nuo tikros produkcijos. Panašią situaciją konstatuoja ir Prancūzijos policija. Čia pogrindinių siuvyklų veiklą kontroliuoja kinai, tradicinė Sicilijos mafija, o rusų mafija užsiima „smulkmenomis“ – prostitucija ir ginklais. Kaip pažymėjo JAV žiniasklaida, Rusijos mafija jau nusipirko ištisus gyvenamųjų namų kvartalus kurortiniuose Amerikos miestuose ir jų apylinkėse. Dėl kainos nesiderama. Kartu su mafija pilis ir rūmus perka ir vadinamieji rusų oligarchai. Štai Rusijos milijardierius „Uralkalij“ koncerno savininkas Dmitrijus Rybolovlevas rengiasi pirkti  garsiojo JAV multimilijardieriaus Trampo dvarą Palm Biče Floridos valstijoje. Pasirodo, Trampui išlaikyti tokį didžiulį dvarą per brangu, o rusui – nusispjaut. Kaip teigia JAV laikraščiai, už tą dvarą D. Rybolovlevas nedvejodamas siūlo 100 milijonų dolerių. Tai pats didžiausias sandoris tarp fizinių asmenų nekilnojamojo turto rinkoje. Ne tik pasaulio žurnalistai ir komentatoriai, bet ir nemažai jų kolegų pačioje Rusijoje pripažįsta, kad tarp mafijos vadeivų ir vadinamųjų oligarchų, susikrovusių milijonus iš dujų, naftos, metalų griuvus Sovietų Sąjungai, nėra jokio skirtumo. Jie dirba ranka rankon, naudodamiesi tais pačiais šantažo ir ypač „otkato“ metodais. Su jais susiję ir aukščiausio lygio Rusijos valdininkai. Todėl naujojo Rusijos prezidento D. Medvedevo administracijoje pasigirdo balsų, kad valdininkas gavęs „otkatą“ už reikalingą parašėlį gali puikiai gyventi visą gyvenimą, maudytis kaip inkstas taukuose.

Į rusų mafijos įsigalėjimą pagaliau atkreipė dėmesį ir Ispanijos teisėsauga ir teisėtvarka. Jeigu anksčiau į masinį rusų banditų pinigų plovimą Ispanijos kurortinių miestų valdžia užmerkdavo akis, tai dabar, kai šimtus prabangiausių vilų Kosta del Sol pakrantėje nusipirko rusai, Ispanijos vyriausybė pagaliau susidomėjo, iš kokių šaltinių plaukia pinigai. Beje, rusai perka ne tik Ispanijos kurortus, bet ir Prancūzijos Žydrąjį Krantą, faktiškai jau nupirko visą Kipro ekonomiką. Todėl Ispanijos žiniasklaidoje prabilta apie gerokai primirštą dalyką: kurgi dingo milžiniški SSKP pinigai, buvę užsienio bankuose, bei Sovietų Sąjungos aukso atsargos?.. Pravartu pacituoti tiktai porą Vakarų autorių. Štai ką rašo amerikietis Džeimsas Finkenaueris knygoje „Rusų mafija Amerikoje“: „Esu įsitikinęs, kad rusų mafija sugeba „neapsišviesti“. Interpolas netgi nepatvirtina jos egzistavimo. Tuo labiau milžiniškų pinigų, išplaunamų Vakarų bankuose. JAV yra šimtai vilų ir firmų, kurios užregistruotos kitų asmenų vardu, bet faktiškai priklauso rusų mafijai. Reketas, prostitucija, narkotikai, ginklai – visa tai tapo „rusų bizniu“ Vakarų pasaulyje“.

Garsus italų žurnalistas Frančesko Bigaci laikraštyje „Panorama“ rašo: „Rusų mafija – rūsti realybė. Štai Makao, buvusioje Portugalijos kolonijoje, buvęs KGB rezidentas, turintis saugumo majoro laipsnį, kontroliuoja visą reketo verslą, visus viešuosius namus ir kitas prostitucijos lindynes, kuriose dirba tūkstančiai moterų ir mergaičių iš Rusijos ir kitų buvusių SSRS „respublikų“, o Kolumbijoje aptiktas dar sovietinės gamybos povandeninis laivas, pritaikytas kokaino pervežimui į užsienio valstybes. Įdomu tai, kad visi laivo dokumentai užpildyti tiktai rusų kalba. Šis povandeninis laivas galėjo pervežti 200 tonų kokaino vienu reisu. O mažutės Nauru salos bankuose rusų mafija išplovė mažiausiai 70 milijardų dolerių. Tvirčiausias pozicijas rusų mafija išsikovojo Ispanijoje, Čekijoje, Australijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje ir Turkijoje“.

Jau minėtas Rusijos oligarchas, perkantis amerikiečių milijardieriaus Trampo dvarą Palm Biče, paklaustas, kam jam prireikė to dvaro, jeigu jis net negalvoja ten gyventi, nes daugiausia laiko praleidžia savo didžiulėje pilyje Šveicarijoje, per savo spaudos atstovą atsakė: „Visi mūsų piniguočiai mielai perka nekilnojamąjį turtą užsienyje. Mes remiame ir laikome visus mūsų vyriausybės planus ir užmojus. Tikime šviesia savo valstybės ateitimi, bet nesame garantuoti, kad mūsų šiandien uždirbtų pinigų rytoj ta pati vyriausybė neatims“. Kita vertus, visi realiai mąstantys ir dar drįstantys viešai skelbti savo nuomonę Rusijos inteligentijos atstovai, dar likę ir neišvaryti iš tarnybų teisininkai pripažįsta, kad didžioji dauguma Rusijos verslininkų, tapusių oligarchais, beveik visiškai nesiskiria nuo kriminalinės mafijos „krikštatėvių“ ir samdomų žudikų. Neseniai Ričardas Čekutis „Atgimimo“ savaitraštyje rašė apie šias sąsajas: „Lietuvoje ir visoje posovietinėje erdvėje riba tarp verslininko ir bandito yra tokia nežymi bei trapi, kad neretai išnyksta visiškai – tos pačios elgesio normos, ta pati motyvacija, tie patys veiklos metodai ir net kalbos žargonas toks pats. Tas pats ir moto – praturtėti bet kokia kaina“. Ir, žinoma, posovietinės erdvės maro – korupcijos epidemija, apėmusi visus be išimties valdžios sluoksnius. Nuo žemiausios iki aukščiausios grandies. Ta proga verta pacituoti vieno Rusijos parlamentaro, apsiskelbusio kovotoju su korupcija, V. Ozerovo išmintį: „Korupcija – tai tokia liga, kuriai gydyti reikalingas iš tiesų žinantis, praktikuojantis gydytojas, kuris galėtų nustatyti ne tiktai tos ligos simptomus, bet ir surasti būdų, kaip tą ligą gydyti“. Taigi praktikuojantis antikorupcinis daktaras! Tai iš tiesų kažkas naujo. Tiktai kiek reikės tam daktarui į delną įdėti?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija