Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus piligrimystės į Dievo Motinos šventoves

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI uždega žvakę prie Bonarijos Dievo Motinos statulos per savo apaštalinį vizitą Sardinijoje

Vizito programa gausi įvykiais

Tuo pat metu, kai Lietuvos katalikai švenčia didžiosios Šiluvos šventovės 400-ųjų metų jubiliejų, melsdami Dievo Motinos užtarimo ir globos, popiežius Benediktas XVI atlieka piligrimystes į žymiąsias  Švč. Mergelės Marijos garbinimo vietas. Pavyzdžiui, šiandien, rugsėjo 12 dieną, prasideda jo apaštalinis vizitas į Prancūziją, kurio pagrindinis tikslas yra dalyvauti Išganytojo Gimdytojos apsireiškimų Lurde 150-ųjų metinių liturginiame minėjime. Labiausiai Europoje lankomos Lurdo šventovės jubiliejiniai metai buvo iškilmingai celebruoti pernai gruodžio 8 dieną švenčiant Švč. Mergelės Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą. Penktadienį prasidėjusi Šventojo Tėvo kelionė, kurios metu jis aplankys ne tik Lurdą, bet ir Prancūzijos sostinę Paryžių, truks iki rugsėjo 15 dienos.

Šiluva švenčia Apsireiškimo 400 metų jubiliejų

Atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II

Prof. Česlavas Dzvigaj iš Lenkijos sukūrė paminklą popiežiui Jonui Pauliui II Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 7-ąją, Šiluva, atsinaujinusi ir pasipuošusi,  tapusi kuriamo Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalimi ir gerokai patogesne piligrimystės vieta, pasitiko itin jaunatvišką pėsčiomis keliavusių piligrimų minią: vieni pėsčiomis atėjo nuo Raseinių, kiti nuo penktadienio keliavo iš Kryžių kalno, lydimi Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Plojimais sutikti ypač pasiaukoję piligrimai, vadovaujami Gedimino Naudžiūno, nuo gegužės vidurio įveikę beveik 4 tūkst. km atgailos kelionę pėsčiomis iš Lurdo į Šiluvą.

Jaunimo šventė Šiluvoje

Žaiginio jaunimas atvyko su kryžiumi, vėliavomis, pasipuošęs tautiniais rūbais Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

Rugsėjo 6-ąją iš Raseinių į Šiluvą pėsčiomis išėjo 500 jaunųjų Lietuvos piligrimų, savo žygį skyrusių Švč. M. Marijos apsireiškimo jubiliejui. Iš Kauno, Vilniaus (beje, iš ryto, prisimindami popiežių Joną Paulių II, vilniečiai dar keliavo per sostinės šventoves), Žemaitijos, kitų Lietuvos vietų į Raseinius susirinkę moksleiviai, studentai, jaunuoliai, šiemet priėmusieji Sutvirtinimo sakramentą, seserys vienuolės, klierikai, keletas kunigų pavakare, po šv. Mišių Švč. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, palaiminti ir padrąsinti Kauno arkivyskupijos augziliaro vyskupo Jono Ivanausko, iki miesto pakraštyje pastatyto naujojo kryžiaus palydėti ganytojo ir Raseinių dekanato dekano kun. Juozo Kaknevičiaus, vicedekano, parapijos klebono kun. Vytauto Paukščio, išsirengė į penkias valandas trukusią kelionę.

Rugsėjį pasitiko tapę gimnazija

Regina Stumbrienė

Kalba gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė

 Rugsėjo 1-ąją Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje vyskupas Jonas Kauneckas ir kunigas Audrius Vogulis aukojo šv. Mišias už Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos, šiemet tapusios gimnazija, bendruomenę. Vyskupas sveikino visus, susirinkusius į šventovę maldai: „Pasaulyje nuolat vyksta kova. Jėzus atėjo guosti nuliūdusiųjų. Sveikinu Jūsų mokyklos bendruomenę, iškovojusią gimnazijos vardą. Noriu ir linkiu, kad Kazimiero Paltaroko gimnazijoje gyventų Šventoji Dvasia“.

Sesuo Jonė: „Į rožančių lemties suvertos dienos...“

Linas V. Bukauskas

Sesuo Jonė Sofija Budrytė, LSSC Autoriaus nuotrauka

Birželio pabaigoje seseriai Jonei Sofijai Budrytei, LSSC, sukako 85-eri. Šia proga Lietuvos nacionalinis muziejus išleido J. S. Budrytės prisiminimų knygą „Mano kryžiaus kelio atkarpa“, kuri birželio 22 dieną, dalyvaujant gausiam būriui jos bičiulių, Šv. Kazimiero kongregacijos seserų, buvusių bendradarbių, buvo pristatyta muziejaus salėje.

Jonė Sofija Budrytė gimė Kelmės rajone, Žutautų kaime, vidutinio ūkininko šeimoje. 1945 metais baigė Kelmės gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultete. 1947 metais apsigyveno Pažaislio vienuolyne, 1948-aisiais buvo priimta į noviciatą. Istorijos studijas tęsė toliau. 1950 metais suimta už priklausymą ateitininkiškų nuostatų organizacijai „Aušros Vartų Marijos kolegija“ ir nuteista aštuoneriems metams griežto režimo lagerio. 1955 metais paleista iš įkalinimo vietos. Prieš suėmimą pradėtus mokslus 1956 metais baigė Vilniaus universitete (1997 m. leidinyje „Baltų archeologija“ ( Nr.10-11) buvo paskelbtas jos diplominio darbo „1940 ir 1949 m. Laivių kapinyno tyrinėjimai“ redaguotas variantas „Laivių „markapiai“).

Kardinolas lankėsi Utenoje

Genovaitė ŠNUROVA

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, VšĮ „Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės“ direktorė Žaneta Valiulienė ir sesuo Dolorita M. Butkus Autorės nuotrauka

Rugpjūčio 22-ąją ilgai prisimins Utenos VšĮ „Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė“ personalas ir čia gulintys ligoniai. Sesers vienuolės Doloritos M. Butkus kvietimu šioje gydymo ir slaugos įstaigoje lankėsi kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir keletas Nukryžiuotojo Kristaus bendruomenės narių. Garbųjį svečią prie ligoninės durų sutiko sesuo vienuolė Dolorita M. Butkus, Utenos dekanas kun. Juozapas Kuodis, direktorė Žaneta Valiulienė, kiti ligoninės darbuotojai.

Mirė iškilus šiluviškis

A†A tėvas Leonardas Jagminas, SJ (1932-1957-2008)

Tėvas Leonardas Jagminas, SJ

Rugsėjo 8-ąją, Švč. M. Marijos gimimo šventės dieną, savo gimtosios Šiluvos kapinių jėzuitų kapavietėje, vykstant Didžiųjų atlaidų iškilmėms, buvo palaidotas tėvas Leonardas Jagminas, SJ. Pas Viešpatį tėvas L. Jagminas, SJ, iškeliavo rugsėjo 4 dieną 4 val. nakties, eidamas 76-uosius gyvenimo metus.

L. Jagminas gimė 1932 m. lapkričio 5-ąją Šiluvoje, Raseinių r., miškininko šeimoje, augo su dvejais metais vyresniu broliu. Mokėsi Šiluvoje, Plungėje, vėl Šiluvoje, o vidurinę mokyklą 1952 metais baigė Tytuvėnuose. Tą patį rudenį įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigė 1957 metais. Dar metus tęsė studijas akademiniame kurse. 1957 m. balandžio 17 dieną vysk. J. Steponavičius suteikė L. Jagminui kunigystės šventimus. 1959-1961 metais dėstytojavo Kauno kunigų seminarijoje, kol 1961 metais sovietinė valdžia uždraudė dirbti seminarijoje. Nuo 1961 metų kun. Leonardas dirbo sielovadinį darbą, vikaraudamas Kauno Šv. Antano, Ukmergės, Radviliškio parapijų bažnyčiose. 1970 metų lapkričio mėnesį  paskirtas Šventybrasčio parapijos klebonu, o 1978 metų rugpjūčio mėnesį – Skaistgirio parapijos administratoriumi.

Marijos asmuo – Dievo gailestingumo dovana žmonijai ir Lietuvai 

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui

Kun. Robertas Grigas

Šiluvos vietovė, jos įtaka daugelio lietuvių kartų dvasiniam gyvenimui, ją išgarsinusio slėpiningo įvykio 400 metų minėjimas savaime kreipia mūsų dėmesį į Marijos, Jėzaus Kristaus Motinos, asmenį. Praėjusį liepos mėnesį, kai JAV Valstybės sekretorė Kondoliza Rais lankėsi Prahoje veikiančioje „Laisvės radijo“ stotyje, vienas žurnalistas, klausydamasis žymiosios politikės kalbos, pamaldžiai sušnibždėjo: „štai prieš mus galingiausia pasaulio moteris...“  Be abejo, Jungtinės Amerikos Valstijos yra  pagrindinis Lietuvos sąjungininkas, o ponia Rais – viena rimčiausių nūdienos politikų. Tačiau krikščionys turbūt šyptelėtų iš šio perdėto žavėjimosi.  Mes žinome Moterį, reikšmingesnę už visas istorijos valdoves. Tiktai Marijos reikšmė, įtaka, veikimo būdas, be abejo, labai skiriasi nuo daugelio moterų, įrašytų istorijos metraščiuose. Tasai Marijos kitoniškumas toks kontrastingas, kad atrodo specialiai Dievo sukurtas kaip pamoka mums, Jos Sūnaus sekėjams. Šiandien, kai pasaulyje ir mūsų tėvynėje vyksta įnirtinga kova dėl visuomenės vertybinių krypčių, dėl paties žmogaus sampratos, būties prasmės, šeimos ir gyvybės vertės, Marijos gyvenimo bruožai galėtų pasitarnauti kaip ryškios gairės ieškančiųjų kelionėje į tiesą.

Rinkimų cunamis

Petras KATINAS

Laikraščiai, televizijos daug dėmesio skyrė uraganui „Gustavas“, kuris galėjo pakartotinai suniokoti Naująjį Orleaną ir visą Luizianos valstiją. Laimė, uraganas nusilpo ir didelių nuostolių nepadarė. Tuo tarpu Lietuvos dar laukia spalio 12-osios Seimo rinkimų uraganas ar cunamis. Jam jau rengiasi politinės partijos – senos ir naujai atsiradusios, tokios kaip skambiai pavadinta Tautos prisikėlimo partija su šou karaliumi Arūnu Valinsku priešakyje. Beje, neseniai vienas jau beveik 30 metų muzika gyvenantis Marijampolės grupės „Age“ būgnininkas Robertas Dusevičius išdrįso labai nepagarbiai atsiliepti apie tautą prikelti žadantį A. Valinską ir jo propaguojamus renginius: „Tai, ką rodo Valinskas, yra pornografija ir kriminalas. Kultūra Lietuvoje eina žemyn. Dabartinė muzikinė karta yra šiukšlių karta“.

Kas yra gerai besimokantis studentas

Gintaras VISOCKAS

VU dėstytoja Audronė Nugaraitė ir rektorius akad. Benediktas Juodka Autoriaus nuotraukos

Apie aukštojo mokslo reformą seniai ir dažnai kalba politikai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai. Kad reformos reikia – neabejoja niekas, tačiau daug kas abejoja, kad ji prasidėjusi, kad ji vyksta. Štai laikraštis „Studentų era“ rašo: „Daugelis studentų yra girdėję apie šiuo metu vykstančią Aukštojo mokslo reformą. Bet retas atsimena, kada viskas prasidėjo, didžioji dalis tuo metu dar sėdėjo mokyklos suoluose“.