Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Marijos asmuo – Dievo gailestingumo dovana žmonijai ir Lietuvai 

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui

Kun. Robertas Grigas

Šiluvos vietovė, jos įtaka daugelio lietuvių kartų dvasiniam gyvenimui, ją išgarsinusio slėpiningo įvykio 400 metų minėjimas savaime kreipia mūsų dėmesį į Marijos, Jėzaus Kristaus Motinos, asmenį. Praėjusį liepos mėnesį, kai JAV Valstybės sekretorė Kondoliza Rais lankėsi Prahoje veikiančioje „Laisvės radijo“ stotyje, vienas žurnalistas, klausydamasis žymiosios politikės kalbos, pamaldžiai sušnibždėjo: „štai prieš mus galingiausia pasaulio moteris...“  Be abejo, Jungtinės Amerikos Valstijos yra  pagrindinis Lietuvos sąjungininkas, o ponia Rais – viena rimčiausių nūdienos politikų. Tačiau krikščionys turbūt šyptelėtų iš šio perdėto žavėjimosi.  Mes žinome Moterį, reikšmingesnę už visas istorijos valdoves. Tiktai Marijos reikšmė, įtaka, veikimo būdas, be abejo, labai skiriasi nuo daugelio moterų, įrašytų istorijos metraščiuose. Tasai Marijos kitoniškumas toks kontrastingas, kad atrodo specialiai Dievo sukurtas kaip pamoka mums, Jos Sūnaus sekėjams. Šiandien, kai pasaulyje ir mūsų tėvynėje vyksta įnirtinga kova dėl visuomenės vertybinių krypčių, dėl paties žmogaus sampratos, būties prasmės, šeimos ir gyvybės vertės, Marijos gyvenimo bruožai galėtų pasitarnauti kaip ryškios gairės ieškančiųjų kelionėje į tiesą.

Šiluvos procesijos

Apolonija NISTELIENĖ

Šiluvos atlaiduose 1955 metais J. V. NISTELIO nuotrauka

Buvo 1962 metų rugsėjis. Dar rugpjūčio pabaigoje Šiaulių autobusų stotyje nusipirkome bilietus rugsėjo 8 dienai (šeštadieniui) į Šiluvą. Tada į Šiluvą per parą važiuodavo tik vienas 30 vietų autobusėlis su „nosimi“, kuris apsigręžęs važiuodavo atgal. Todėl kelionė į atlaidus būdavo su nakvyne Šiluvoje. Tais metais ir Bazilika, ir koplyčia buvo pilnos maldininkų, įvairiais būdais ir keliais čia atvykusių. Beje, tada kunigai, suvažiavę į Šiluvą, negalėdavo patarnauti šv. Mišioms – buvo draudžiama. Tai ir šv. Mišių buvo nedaug, bet užtat būdavo daug giedama – litanijos, giesmės, mišparai.