Atnaujintas 2008 rugsėjo 17 d.
Nr. 70
(1663)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Partijų vertę atspindi jų ideologija

ES ir Rusijos susitarimai įžiebia taikos viltį Kaukazo regione

Tailande bręsta revoliucija

Apsireiškimo 400 metų jubiliejaus šventė baigėsi

Popiežiaus pasiuntinys Kelno arkivyskupas kardinolas
Joachimas Meisneris Šiluvos atlaiduose

Popiežiaus legatas kardinolas
Joachimas Meisneris (dešinėje)
ir Lenkijos primas kardinolas
Juzefas Glempas (centre)
su vyskupais tarp Šiluvos maldininkų
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

Penktadienio vidurdienį Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas, kuriuo atskrido Šventojo Tėvo Benedikto XVI ypatingasis pasiuntinys Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejuje Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris.

Tik išlipęs iš lėktuvo Popiežiaus legatas interviu „Panoramai“ sakė, jog Šventasis Tėvas labai norėjęs pats dalyvauti iškilmėse, tačiau negalėjęs atvykti dėl Lurde tuo pačiu laiku švenčiamo jubiliejaus. Todėl jis paprašęs seną savo ir Lietuvos bičiulį kardinolą Meisnerį atvykti į mūsų šalį. Legato teigimu, Popiežiui yra labai svarbios abi Dievo Motinos šventovės – ir Lurdas, ir Šiluva, nes pats kardinolas J. Meisneris Šventajam Tėvui yra labai daug papasakojęs, kokia graži, Dievą ir Mariją mylinti, šalis yra Lietuva, o tuomet Popiežius išreiškęs viltį kada nors ją aplankyti ir pats pamatyti.


Popiežiaus paskatos Prancūzijos politiniams lyderiams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
ir Prancūzijos prezidentas
Nikola Sarkozy per sutikimą
Eliziejaus rūmuose

Sveiko sekuliarumo paieškos ir pranašumai

Tarp daugelio popiežiaus Benedikto XVI kalbų ir homilijų, sakytų ką tik pasibaigusio vizito į Prancūziją metu, kai kurios jų turėjo didelę ne tik teologinę-pastoracinę, bet ir visuomeninę reikšmę. Pirmiausia tai pasakytina apie Šventojo Tėvo mintis dėl Bažnyčios ir valstybės santykių atnaujinimo, išsakytas per rugsėjo 15 dieną vykusį susitikimą su šalies valdžios atstovais. Tai aktualu, kadangi prancūziškasis sekuliarizmo (laļcite’) modelis, kuriam pra-džią davė 1905 metų valstybės ir Bažnyčios atskyrimo įstatymas, plačiai paplito ir kitose Europos šalyse ir dabar pavyzdžiu imamas visai Europos Sąjungai. Radikali „agresyviojo sekuliarizmo“ tendencija siekia pakeisti natūralią valstybinio ir bažnytinio gyvenimo autonomiją – iš viešosios sferos visiškai išstumti Dievą, maksimaliai sumažinant tikėjimo įtaką politiniams sprendimams.


Kaip pagerinti Seimą

Algimantas ZOLUBAS

Spalio 11 dieną Lietuvos visuomenė ketveriems metams rinks aukščiausią šalies valdžią – naują Seimą. Prieš žengiant lemtingą žingsnį verta susimąstyti, tinkamai pasiruošti ir atsakingai pasielgti.

Demokratija arba savivalda savyje jokių vertybių neturi. Ji tėra mechanizmas, įgalinantis realizuoti demokratinį valdymo būdą. Tikrosios vertybės yra (arba jų nėra) visuomenėje, kuri tą mechanizmą valdo. Jei mechanizmą valdo visuomenė, gyvenanti pagal gerą valią, demokratija – palaima, jei pagal blogą, demokratija virsta tironija. Tironišką demokratiją – „demokratinį centralizmą“ – nesenais laikais Lietuvai teko patirti. Deja, po atgautos nepriklausomybės, iš demokratinio valdymo palaimingo gyvenimo nesulaukėme.


Pučiamaisiais grojanti šeima

Inesė Ratnikaitė

Dapšauskai: duktė Danutė,
mama Genovaitė, tėtė Leonas,
sūnūs Juozas ir Jonas fotosesijoje
kompaktiniam diskui

Sakoma, kad užsienyje Lietuva žinoma kaip krepšininkų tauta, o vokiečiai teiraujasi, ar tiesa, kad Lietuvoje visi dainuoja. Salantiškių Dapšauskų šeima – ne krepšininkai, o muzikantai.

Dapšauskų šeimos kapela, kai kada orkestru vadinama, unikali ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Jie visi groja pučiamaisiais instrumentais senąją muziką: maršus, valsus, polkas ir kt. Liaudiška pučiamųjų instrumentų muzika jau priskiriama lietuvių kultūros paveldui – mat groti būtinai turi šešiese, o dauguma ano meto muzikantų jau išmirę, likusieji yra pavieniai ir nebegali sudaryti tradicinės pučiamųjų kapelos. Leonas Dapšauskas, daug metų grojęs su senaisiais muzikantais, išsprendė šią problemą – groti pučiamaisiais išmokė savo šeimos narius.


Zarasai – Lietuvos kultūros sostinė

Jonas PETRONIS

Pirmoji vieta pripažinta
Šniukštų kaimo kartų
bendrijos valčiai

Zarasų krašto žmonių gyvenimas susijęs su ežerais. Neseniai Zarasai buvo paskelbti „Lietuvos kultūros sostine 2008“. Zarasų rajono savivaldybės administracija parengė projektą „Kultūra kaip gyvas vanduo“, kuriame numatyta naujai pažvelgti į kultūrinį gyvenimą, kurti kultūrą gyvai. Todėl nuspręsta Lietuvai padovanoti naują, įspūdingą kultūrinę erdvę – 40 hektarų ploto Zaraso ežero salą, esančią mieste.


Kiek kainuoja žmogus

Algimantas Černiauskas

Sbiro tremtinė iš Moldovos
J. Kersnovskaja daugelyje
savo pieštų paveikslų vaizduoja
tremtinių gyvenimą. Šiame piešinyje –
užrašas (apačioje) „Į patikrinimą
turėdavo ateiti visi...
netgi numirėliai“ rodo
tremtinių kasdienybę

Tiesos ir laisvės per daug nebūna, tik laisvė be pareigos pavojinga, o be istorinės tiesos – akla. Minėdami Sąjūdžio dvidešimtmetį grupė jaunimo iš visos Lietuvos rugpjūčio mėnesio pabaigoje plaukė baidarėmis Nemunu. Organizatoriai manęs paprašė prie Jonionių akmenų (netoli Merkinės) papasakoti apie Dzūkijos nacionalinį parką. Sutartu laiku plaukimo dalyviai nepasirodė ir man teko ilgokai jų palūkuriuoti. Greitai paaiškėjo ir jų vėlavimo priežastis – nuo stovyklavietės prie Nemuno tilto iki Jonionių akmenų jie ėjo rinkdami į maišus šiukšles. Tas šiukšles bendromis jėgomis anksčiau ar vėliau sutvarkysime, išmoksime rūšiuoti, perdirbti, bet kaip pasiekti, kad tarp mūsų neišaugtų kitos šiukšlės, didesnės: būsimi stribai,  enkavedistai ar žydšaudžiai... Sąjūdžio dvidešimtmetis gera proga prisiminti, kokius siekius kėlėme eidami į Baltijos kelią, kokius Šiaurės Atėnus žadėjom sukurti. Romualdas Ozolas Varėnos sąjūdžio dvidešimtmečio minėjime sakė, kad reikėtų iš naujo išleisti Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo medžiagą siekiant, kad ta knyga taptų mūsų biblija... Šventės dieną Varėnos kultūros rūmuose buvo atidarytos dvi parodos: Varėnos Sąjūdžio istorija spaudos puslapiuose, kurią parengė Varėnos bibliotekos darbuotojai, ir Jefrosijos Kersnovskajos piešinių iš knygos „Kiek kainuoja žmogus” ekspozicija. Prie pastarosios ekspozicijos parengimo Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva teko pasidarbuoti ir šių eilučių autoriui.  


Į galeriją grįžo... vasara

Bronius VERTELKA

Sodybos šeimininkas dailininkas
Dalius Dirsė bendrauja su menininkėmis
prieš parodos atidarymą

Rugsėjo 10-ąją Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje „Prie knygų“ buvo pristatyta Panevėžio krašto dailininkų akvarelės paroda. Akvarelių pleneras „Nevėžis“ vyko paskutinę vasaros dieną  vaizdingoje dailininko Daliaus Dirsės sodyboje greta Naujamiesčio. Per trumpą laiką 16 menininkų sukūrė net po kelis darbus, tačiau į parodą atrinkta tik po vieną. Dauguma plenero dalyvių dar dirba mokytojais, todėl diena prieš mokslo metų pradžią jiems buvo ypatinga. Kūrybai minčių teikė ir nuostabi sodybos aplinka, vasariška nuotaika, čia pat stūksantis ūksmingas pušynas bei greta vingiuojanti Nevėžio upės vaga.


Baigiamasis festivalio koncertas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Iš kairės: prof. Petras Bingelis,
tenoras Badris Maisuradze,
prof. Juozas Domarkas,
baritonas Vytautas Juozapaitis
džiaugiasi koncerto sėkme

Kauniečiai ir svečiai į Pažaislio festivalio baigiamąjį koncertą rinkosi gausiai – festivalio uždarymui organizatoriai parinko operos „Kaimo garbė“ (autorius Pietro Mascagni) koncertinį variantą.

Nuleidžiant festivalio uždangą kalbėjo Lietuvos kultūros ministras Jonas Jučas, linkėdamas kauniečiams ir toliau nešti aukštai iškeltą muzikinės kultūros vėliavą. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad Kaunas atgauna muzikinės kultūros aukšto lygio vaidmenį, todėl turi šias tradicijas puoselėti ir toliau. Šv. Kazimiero seserų kongregacijos generalinė vyresnioji sesuo Lidija sakė, kad Pažaislio vienuolynas tapo labai svarbiu kultūriniu, religiniu traukos centru. Kasmet Pažaislyje apsilankančiųjų skaičius didėja ir ne tik koncertuose. Pažaislis tampa vis ryškesniu dvasinio tobulėjimo traukos centru.


Kauno Prezidentūroje – Sąjūdžio apdovanojimai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus
pirmininkas dr. Raimondas Kaminskas
sveikina Lietuvos partizanų vado
dukrą Elvydą Morkūnaitę-Čaplikienę
su apdovanojimu

Neseniai į Kauno istorinę prezidentūrą  Lietuvos Sąjūdžio vadovybė sukvietė Kauno miesto aktyviausius piliečius įteikti padėkos raštų už aktyvią visuomeninę veiklą didelei grupei Sąjūdžio aktyvistų ryšium su minimu Sąjūdžio veiklos 20-mečiu.

Prieš oficialią dalį susirinkusiems koncertą surengė Kauno „Ąžuolo“ katalikiškosios vidurinės mokyklos folklorinis  ansamblis „Gilė“. Po koncerto buvo parodytas trumpas filmas apie Vytautą Didijį, kuris niekaip negalėjo sulaukti iš Romos žadėtosios karūnos, kad taptų antruoju Lietuvos karaliumi.


Ar rasime tikrąjį kelią

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rinkimai vis artėja. Rugsėjo 12-ąją startavo oficiali Seimo rinkimų kampanija. Burtų keliu buvo paskirstyti partijų sąrašų numeriai. Šios kadencijos Seimas pagarsėjo skandalais, kivirčais ir rekordine perbėgėlių gausa. Ar už kelių savaičių turėsime geresnį Seimą? Šis klausimas kol kas atviras. Vis daugiau dėmesio sulaukia partijų sąrašai. Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąrašuose pilna susikompromitavusių asmenybių. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąraše šeštuoju numeriu įrašytas buvęs Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas, esantis įtariamuoju garsioje korupcijos byloje. Beje, prieš keletą dienų prokurorai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl E. Lementausko neliečiamybės panaikinimo. Ketvirtuoju numeriu sąraše įrašytas buvęs R. Pakso patarėjas, dabartinio Seimo narys Remigijus Ačas, išgarsėjęs kontrabandos ir reketo bylose, penktuoju – ryšiais su Rusijos ir Lietuvos nusikaltėlių grupuotėmis žinomas Pagėgių meras Kęstas Komskis. Sąrašo viršuje – ir LDDP valdymo laikų žemės ūkio ministro pavaduotojas Vytautas Kamblevičius, pagarsėjęs aferomis ir ryšiais su nusikaltėlių grupuotėmis. V. Kamblevičius dar 1994 metais bandė daryti įtaką „Alitos“ bendrovės privatizavimui ir šią alkoholio bendrovę pusvelčiui parduoti kriminalinių gaujų vadeivoms. Darbo partijos sąraše, be Viktoro Uspaskicho, įrašyti Aidas Gedvilas, Borisas Markulis, Zenonas Lipnevičius ir kiti įvairiose skandalingose istorijoje pagarsėję asmenys. „Įspūdingas“ ir Valstiečių partijos sąrašas. Šiame sąraše 17-u numeriu įrašytas ir K. Prunskienės bylas Vilniaus apygardos teisme kuravęs buvęs teisėjas Konstantinas Ramelis. Tada teismas nustatė, kad „Šatrija“ su KGB „nebendradarbiavo“. Dabar K. Ramelis panoro į Seimą ir neva „atsitiktinai“ pateko į sąrašą.


Rambyno papėdės švyturys

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Amžininkas ir varpininkas
Martynas Jankus

Kai minime XIX a. pabaigos lietuvių tautinį atgimimą, pirmiausiai prisimename ryškiausius to laikotarpio dvasininkus Motiejų Valančių, Adomą Dambrauską-Jakštą, Juozą Tumą-Vaižgantą, istoriką Simoną Daukantą, daktarus Joną Basanavičių, Vincą Kudirką ir Joną Šliūpą, nes jie buvo pirmųjų lietuviškų raštų bei periodinių leidinių sumanytojai, leidėjai ir lietuviškos dvasios mūsų tautoje įkvėpėjai. Bet lietuvių tauta vargu ar būtų atsikėlusi iš letargo, jeigu ne spaudos darbuotojai, tarp kurių buvo ir prūsų Lietuvos patriarchas Martynas Jankus, nuo kurio gimimo jau prabėgo 150 metų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija