Pirmasis puslapis
Aktualijos
Iš mūsų
    kultūros
    istorijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Likimai
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Zarasai – Lietuvos kultūros sostinė

Jonas PETRONIS

Pirmoji vieta pripažinta Šniukštų kaimo kartų bendrijos valčiai

Zarasų krašto žmonių gyvenimas susijęs su ežerais. Neseniai Zarasai buvo paskelbti „Lietuvos kultūros sostine 2008“. Zarasų rajono savivaldybės administracija parengė projektą „Kultūra kaip gyvas vanduo“, kuriame numatyta naujai pažvelgti į kultūrinį gyvenimą, kurti kultūrą gyvai. Todėl nuspręsta Lietuvai padovanoti naują, įspūdingą kultūrinę erdvę – 40 hektarų ploto Zaraso ežero salą, esančią mieste.

Zarasai  yra senosios sėlių genties žemė. Čia  per tūkstantmečius susiformavo gražios  gyvenimo prie vandens tradicijas, kuriose vanduo ne tik gyvybės šaltinis, bet užburianti paslaptinga magija, kuri apvalo, gaivina ir prikelia naujam gyvenimui.        

Rugsėjo pirmąjį penktadienį Zarasų ežero saloje buvo surengta Lietuvos kultūros mugė, kurioje supažindinta su geriausių Lietuvos kultūros projektų pristatymais. Scenoje ant ežero vyko teatralizuotas madų neįgaliesiems pristatymas. Ši idėja – kurti madas neįgaliesiems žmonėms – prieš keletą metų gimė Zarasuose. Jau du sykius  neįgalūs žmonės demonstravo drabužių madas net Prancūzijoje.

Dusetų galerijos vadovas Alvydas Stauskas subūrė menininkus iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Utenos, Rokiškio, Dusetų. Čia jie savo kūrinius pristatė Zaraso ežere ir jo pakrantėje.

Iškilmingos šventės atidarymo iškilmės vyko salos slėnyje.  Į šventę atvyko daug garbių svečių. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas padėkos raštu apdovanojo šio projekto autorę Zarasų rajono savivaldybės administracijos kultūros vyr. specialistę Daivą Šukštulienę.  Žemės ūkio ministrė Danutė Kazimira Prunskienė džiaugėsi  šio krašto žmonių siekiu, kad Zarasai  būtų paskelbta kurortine vietove.  Šventės dalyvius sveikino Seimo narys Manfredas Žymantas.  

Zarasų viešosios bibliotekos projekte „Prozos ruduo“ skambėjo Juozo Erlicko dainuojamoji poezija. Juozas Erlickas sulaukė daug karštų plojimų ir šmaikštavo, kad greitai Zarasai  taps ne tik kurortine vietove, bet ir Lietuvos sostine, o jis tada bus Lietuvos prezidentas. Renginyje skambėjo Juozo Apučio ir Aido Marčėno kūrybinis žodis.

Didžiojoje saloje Joniškio rajono savivaldybė ir Žagarės regioninio parko direkcija pristatė projektą „Žagarės vyšnių festivalis“. Su susidomėjimu buvo sutikti projekto Zarasų kultūros rūmų „Sėlos muzikantai“ ir kauniškių festivalio „Kaunas Jazz“ vaizdo medžiagos pristatymai, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“

Zarasuose dėmesį traukė tautodailės ir profesionaliosios dailės mugės Sėlių aikštės prieigose, fotografijų stendai „Zarasų krašto medinė sakralinė architektūra“,  „Zarasų miesto istorija“, medžio drožėjų, Zarasų mokinių „Altorių ir kryžių šešėlyje“ parodos. Mieste skambėjo gatvių melodijos, jaunųjų ir  žinomų muzikantų muzika.

Kitą dieną saloje buvo pristatyti Zarasų rajono Dusetų, Antazavės, Antalieptės, Imbraso ir Suvieko  kaimo festivaliai. Savo pasiekimais šventės dalyvius džiugino meno saviveiklos entuziastai iš Kauno, Kelmės, Molėtų, Vilniaus ir kitų vietovių. Iš įvairių vietovių  buvo pristatyti įgyvendinti projektai. Šventės dalyviai turėjo progos susipažinti su Aleksandro Pogrebnojaus ir Vidos Simonavičiūtės naujausia mados kolekcija. Varėna pristatė „Grybų šventę“, Kėdainiai – „Agurkų šventę“.  Panevėžio rajono saviveiklinio meno mėgėjai pristatė savo projektą „Čia gieda gaideliai“, šiauliečiai  „Ant rubežiaus“, visaginiečiai „Visagino country“.

Žiūrovų dėmesį patraukė prie Zaraso ežero Auksinio pliažo surengtas pirmas nepriklausomojoje Lietuvoje valčių paradas, kuriame komandos varžėsi, kuri gražiau papuoš savo valtį.  Ne tik paradas buvo nepakartojamas. Prizas, kurį įsteigė UAB „Vasaknos“, irgi nepakartojamas – kelionė į Veneciją dviems. Paradui buvo pateikta daugiau kaip pusė šimto valčių. Konkursą laimėjo Šniukštų kaimo kartų bendrijos žmonės.   

Švenčių per tris dienas buvo tiek daug, kad visas nei aplankyti, nei aprašyti neįmanoma. Zarasiškių scenose koncertavo meno saviveiklos entuziastai ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Gruzijos, Graikijos.

Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“