Atnaujintas 2008 rugsėjo 19 d.
Nr. 71
(1664)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Pašventino parapijos namų kertinį akmenį

Birutė Vasylienė

Kardinolas Joachimas Meisneris pasirašo
kertinio akmens pašventinimo aktą

Kapsulę įmūrija arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius ir dekanas
klebonas mons. Vytautas Grigaravičius

Rugsėjo 13 dieną, 18 valandą, gausiai susirinkę į šv. Mišias Kristaus Prisikėlimo parapijos tikintieji džiaugsmingai pasitiko iškilmingą, purpuro spalvos arnotais pasipuošusią kunigų procesiją. Prie altoriaus žengė būrys Kauno arkivyskupijos kunigų. Procesiją vainikavo popiežiaus Benedikto XVI ypatingasis pasiuntinys Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejuje Šiluvoje, Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris, vyskupas emeritas  Juozas Preikšas ir visus laiminantis Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ.

Šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas homilijoje priminė, 400 metų nuo Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje – ilgas laikotarpis, kurį kančiose ir skausmuose išgyveno mūsų tauta: Lietuvai teko nešti sunkią 130 metų trukusią Maskvos carinę priespaudą, kai buvo uždrausta spauda, kalba, niekinama kultūra. Arkivyskupas sakė: Šiandien pradedame švęsti Kryžiaus išaukštinimo iškilmę. Ši bažnyčia primena mums skaudžią neseniai išgyventą sovietų okupaciją. Šioji šventovė turėjo būti laisvės simbolis, padėka Dievui už atgautą nepriklausomybę iš carizmo priespaudos. Tačiau  kita, ne mažiau nuožmesnė komunistinė valdžia vietoj kryžiaus iškabino save šlovinantį šūkį „Šlovė TSKP“. Štai todėl jūs, šios parapijos tikintieji, turėtumėte iškilmingai švęsti ne tik Prisikėlimo šventę, bet ir Kryžiaus išaukštinimo šventę. Be Kryžiaus nėra Prisikėlimo. Mes turime būti dėkingi tiems, kurie išdrįso nešti tautos kryžių ir kovojo su okupantais. Vienas iš jų buvo vyskupas Teofilis Matulionis. Du kartus jis buvo teisiamas, o kai jam liepė rašyti laišką partizanams, kad jie atsisakytų kovos, vyskupas nepakluso, todėl jam teko trečią kartą eiti Golgotos keliu. Sunkiomis gyvenimo akimirkomis arkivyskupas kvietė žvelgti į Dievo Motiną Mariją, kuri skausmo sukaustyta stovėjo prie Kristaus Kryžiaus. Kad tauta eitų į priekį, reikia su meile apkabinti Kryžių ir žvelgti į Mergelę Mariją, kuri tikrai padės. Jei mokėsime kreiptis į Mariją, tai mokėsime nešti Kryžių, be kurio nebus tikrojo Prisikėlimo.

Šv. Mišių pabaigoje į tikinčiuosius kreipėsi kardinolas J. Meisneris: Savo akimis mačiau jūsų tikėjimą šioje gražioje bažnyčioje. Bažnyčia parodo, kokia yra bendruomenė. Prieš 16 metų buvau čia, tačiau dabar, kai vėl pamačiau šią bažnyčią, prisiminiau Elzbietos  žodžius, pasakytus Marijai: „Palaiminta esi, kad įtikėjai“. Šiandien ir aš sakau: „Palaimintas Kaunas, nes prisikėlė! (...) Kryžius  turi dvi linijas – horizontalią ir vertikalią. Horizontalioji – tai minuso linija. Žmonės, esantieji šioje linijoje, yra minuso žmonės. Ačiū Dievui, kad minuso liniją perkirto vertikalioji, ir todėl tikintieji žmonės yra pliuso žmonės. Lietuva yra Kryžiaus paženklinta: jūs vieninteliai turite unikalų Kryžių kalną, todėl Europos kontinente esate didelis pliusas.

Australijoje yra vienuolynas, kuriame gyvena apie 300 seminaristų, būsimų kunigų. Kai prieš metus ten apsilankęs Šventasis Tėvas paklausė abato, nuo ko tai priklauso, jis atsakė: „Mes nieko ypatingo nedarome, tik tris dalykus: 1) kasdien kalbame Rožinio maldą; 2) kasdien švenčiame šv. Mišias, 3) visur ir visada giname Popiežių, kai jis yra puolamas. Šv. Jonas Bosko taip pat sakė, kad Bažnyčią išlaiko būtent šie trys dalykai.

Savo įspūdingą kalbą kardinolas baigė žodžiais: „Džiaugiuosi, kad galėjau švęsti Kryžiaus išaukštinimo šventę su tauta, kuri paženklinta kryžiumi. Palaiminta esi, tauta, nes įtikėjai kryžių!“

Po palaiminimo Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas perskaitė Viešpaties Mūsų Jėzaus  Kristaus Prisikėlimo parapijos namų  kertinio akmens pašventinimo aktą ir pakvietė kardinolą  J. Meisnerį, arkivyskupą S. Tamkevičių, SJ, vyskupus J. Ivanauską, J. Preikšą, kleboną mons. V. Grigaravičių pasirašyti šį aktą. Vienas akto egzempliorius buvo įdėtas į kapsulę. Kunigų procesija, lydima tikinčiųjų, išėjo į šventorių prie kertinio akmens.  Po trumpų arkivyskupo ir kardinolo maldų, kardinolas pašventino kertinį akmenį, kuris su kapsule buvo įmūrytas į būsimo pastato pamatus.

Pagaliau įveiktas trejus metus trukęs biurokratinis barjeras, ir su Dievo pagalba bus pradėta parapijos namų statyba.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija