| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Marijampolės dekanate Paminėjo kunigą valstybės kūrėją
LIUDVINAVAS. Rugpjūčio 30 dieną, šeštadienį, Šv. Liudviko bažnyčioje paminėtas paskutiniuosius savo gyvenimo metus čia praleidęs kunigas daktaras Vincas Bartuška (1881-1904-1956). Jis mirė 1956 m. sausio 28 dieną, palaidotas šventoriuje, šalia bažnyčios. Šiemet ant iškilaus kunigo kapo buvo pastatytas naujas antkapinis paminklas tai ir tapo iškilmingo paminėjimo priežastimi. Paminklo statymo darbus savo lėšomis parėmė kunigo brolio Baltramiejaus sūnus apaštalinis protonotaras profesorius daktaras Vincas Bartuška, o rūpinosi kurijos kancleris mons. Juozas Pečiukonis, pritariant klebonui kun. Remigijui Maceinai. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, kartu su juo koncelebravo prel. Vytautas Gustaitis, kan. doc. dr. Kęstutis Žemaitis, apaštalinis protonotaras prof. dr. Vincas Bartuška, mons. Juozas Pečiukonis, kunigai Gediminas Bulevičius ir Vytautas Užkuraitis. Pamokslą šv. Mišiose sakęs kan. doc. dr. K. Žemaitis kalbėjo apie kunigystės pašaukimą, apie tai, kad kunigas, suvokęs, jog tai, ką Dievas užkrovė, yra jo kryžius, kurio negali pamesti, pakeisti ar palengvinti, įsimyli savo pašaukimą. Ir jei jis su meile eis tuo gyvenimo keliu, tai nors ir būtų nelygus, duobėtas, vis tiek liks savas, mielas ir lengvas. Pamokslininkas taip pat paminėjo, kad Liudvinavo bažnyčios šventoriuje palaidotas kun. dr. V. Bartuška Dievo buvo apdovanotas gausybe talentų ir juos išnaudojo. Dar visai jaunas studijavo Fribūro universitete, apsigynė disertaciją Metafiziniai pagrindai L. Tolstojaus filosofijoje ir gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Daug nuveikė Lietuvos nepriklausomybės kūrimo laikotarpyje, buvo įvairių komitetų ir tarybų narys, kongresų ir pasitarimų delegatas ir vadovas, kurį laiką gyveno JAV ir Šveicarijoje, rūpinosi, kad išeivijoje gyvenę tautiečiai skirtų paramą Pirmajame pasauliniame kare nukentėjusiems lietuviams. Jis pats apsilankė pas popiežių Benediktą XV ir įteikė jam Lietuvos kunigų prašymą paskirti lietuvių dieną pasaulio katalikų bažnyčiose. Popiežius paskyrė rinkliavos dieną Lietuvai šelpti. Taigi kun. dr. V. Bartuška buvo nusipelnęs Lietuvos nepriklausomybei žmogus privalome prieš jį nulenkti galvą. Kan. doc. dr. K. Žemaitis, kilęs iš tos pačios Šunskų parapijos, pažymėjo, kad kun. dr. V. Bartuškos gimtoji sodyba Kazliškių kaime per kelias kartas davė keturis kunigus. Jo dėdė Juozas Bartuška Bartuškevič dirbo Lenkijoje, o šio dėdė Juozas Bartuška klebonavo Balbieriškyje. Jauniausias, ketvirtas iš Bartuškų sodybos kilęs kunigas, yra jo sūnėnas apaštalinis protonotaras prof. dr. V. Bartuška. Pamokslininkas kreipėsi į šv. Mišiose dalyvavusią Bartuškų giminę, siūlydamas pratęsti tradiciją, kad ji turėtų kunigų kiekvienoje kartoje. Žinoma, viskas priklauso nuo Viešpaties valios. Kan. doc. dr. K. Žemaitis kvietė visus nuolat melstis ne tik už mirusius, bet ir už gyvus kunigus. Prieškariu Lietuvoje buvo graži tradicija kunigų šeštadieniai žmonės melsdavosi už savo kunigus, prašydavo, kad Viešpats juos apdovanotų malonėmis ir globotų. Toks solidarumas stiprino bendruomenę, kunigų ir tikinčiųjų ryšį, suteikdavo jėgų kunigams jų pašaukimo kelyje. Kiekvienas kunigas kas sekmadienį meldžiasi už savo parapijiečius. Būtų gerai, kad kiekvienas parapijietis bent sekmadieniais nors po vieną Sveika, Marija sukalbėtų už savo parapijos ir visus kunigus, sakė kan. doc. dr. K. Žemaitis. Šv. Mišiose giedojo Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios choristai. Po šv. Mišių visi susirinko prie kun. dr. V. Bartuškos kapo naująjį paminklą, kurį sukūrė architektas Valentinas Medelis, pašventino vysk. J. Žemaitis. Ant paminklo užrašyta sentencija: Man gyvenimas tai Kristus, o mirtis tik laimėjimas (Fil 12) šio kunigo gyvenimo credo. Susirinkusieji pasimeldė ne tik už kun. dr. V. Bartušką, bet ir šalia palaidotą ilgametį Liudvinavo kleboną kun. Joną Maksvytį (1918-2002). Romas BACEVIČIUS
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |